XXI Dominica Post Pentecosten
XXI sekmadienis po Sekminių
Gailestingumo ir meilės įstatymas, kurį mums šiandien primena Evangelija, yra natūralus Dievo požiūrio į mus atsakas. Dievas mums atleido, todėl ir mes, jei nenorime būti pasmerkti, turime atleisti savo broliams ir dovanoti jų skolas. Šv. apaštalas Paulius aprašo krikščionio ginklą, kurį jis turi nešiotis, kad galėtų atsilaikyti prieš blogio jėgas (Apaštalo skaitinys). Apginkluotas paties Dievo galybės jėga, jis gali jaustis esąs visiškai saugus ir triumfuoti pasiekęs pergalę prieš savo sielos priešus (introitas, Evangelija).
Introitus
Esth. 13, 9 et 10–11. In voluntáte tua, Dómine, univérsa sunt pósita, et non est, qui possit resístere voluntáti tuæ: tu enim fecísti ómnia, cælum et terram et univérsa, quæ cæli ámbitu continéntur: Dominus universórum tu es.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Est 13, 9 ir 10–11. Visa pasilieka, Viešpatie, tavo valdžioje, ir nėra kas galėtų pasipriešinti tavo valiai, nes tu padarei viską: dangų ir žemę ir visa, kas yra dangaus plote: tu esi visų Viešpats.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Oratio
Famíliam tuam, quæsumus, Dómine, contínua pietáte custódi: ut a cunctis adversitátibus, te protegénte, sit líbera, et in bonis áctibus tuo nómini sit devóta. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Savo šeimą, meldžiame Tave, Viešpatie, saugok nuolatine globa, kad, Tau globojant, būtų laisva nuo bet kokių kliūčių ir atsidavusi geriems darbams dėl Tavo vardo. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Lectio Epistolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes. 6, 10–17)
Fratres: Confortámini in Dómino et in poténtia virtútis eius. Indúite vos armatúram Dei, ut póssitis stare advérsus insídias diáboli. Quóniam non est nobis colluctátio advérsus carnem et sánguinem: sed advérsus príncipes et potestátes, advérsus mundi rectóres tenebrárum harum, contra spirituália nequítiae, in cæléstibus. Proptérea accípite armatúram Dei, ut póssitis resístere in die malo et in ómnibus perfécti stare. State ergo succíncti lumbos vestros in veritáte, et indúti lorícam iustítiæ, et calceáti pedes in præparatióne Evangélii pacis: in ómnibus suméntes scutum fídei, in quo póssitis ómnia tela nequíssimi ígnea exstínguere: et gáleam salútis assúmite: et gládium spíritus, quod est verbum Dei.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 6, 10–17)
Broliai: Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir, visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.
Graduale
Ps. 89, 1–2. Dómine, refúgium factus es nobis, a generatióne et progénie. V. Priúsquam montes fíerent aut formarétur terra et orbis: a sæculo et usque in sæculum tu es, Deus.
Gradualas
Ps 89, 1–2. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. V. Pirma negu užgimė kalnai arba buvo padaryta žemė ir jos rutulys, nuo amžių ir per amžius tu esi tas, kuris yra Dievas.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 113, 1. In éxitu Israel de Ægýpto, domus Iacob de pópulo bárbaro. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 113, 1. Kai išėjo Izraelis iš Egipto, Jokūbo namai iš svetimos tautos. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 18, 23–35)
In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis parábolam hanc: Assimilátum est regnum cælórum hómini regi, qui vóluit ratiónem pónere cum servis suis. Et cum cæpísset ratiónem pónere, oblátus est ei unus, qui debébat ei decem mília talénta. Cum autem non habéret, unde rédderet, iussit eum dóminus eius venúmdari et uxórem eius et fílios et ómnia, quæ habébat, et reddi. Prócidens autem servus ille, orábat eum, dicens: Patiéntiam habe in me, et ómnia reddam tibi. Misértus autem dóminus servi illíus, dimísit eum et débitum dimísit ei. Egréssus autem servus ille, invénit unum de consérvis suis, qui debébat ei centum denários: et tenens suffocábat eum, dicens: Redde, quod debes. Et prócidens consérvus eius, rogábat eum, dicens: Patiéntiam habe in me, et ómnia reddam tibi. Ille autem nóluit: sed ábiit, et misit eum in cárcerem, donec rédderet débitum. Vidéntes autem consérvi eius, quæ fiébant, contristáti sunt valde: et venérunt et narravérunt dómino suo ómnia, quæ facta fúerant. Tunc vocávit illum dóminus suus: et ait illi: Serve nequam, omne débitum dimísi tibi, quóniam rogásti me: nonne ergo opórtuit et te miseréri consérvi tui, sicut et ego tui misértus sum? Et irátus dóminus eius, trádidit eum tortóribus, quoadúsque rédderet univérsum débitum. Sic et Pater meus cæléstis fáciet vobis, si non remiséritis unusquísque fratri suo de córdibus vestris.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 18, 23–35)
Anuo metu: Jėzus savo mokiniams pasakė tokį palyginimą: „Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: „Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.“ Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: „Atiduok skolą!“ Puolęs ant kelių, draugas maldavo: „Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.“ Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą. Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę. Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: „Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!“ Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“
Offertorium
Iob. 1, 1. Vir erat in terra Hus, nómine Iob: simplex et rectus ac timens Deum: quem Satan pétiit ut tentáret: et data est ei potéstas a Dómino in facultátes et in carnem eius: perdidítque omnem substántiam ipsíus et fílios: carnem quoque eius gravi úlcere vulnerávit.
Ofertoriumas
Iob 1, 1. Uzo žemėje buvo vienas žmogus, vardu Jobas: tas žmogus buvo paprastas, doras ir bijojo Dievo. Šėtonas paprašė, kad jam leistų jį išbandyti. Ir davė jam Viešpats valdžią ant jo turto ir kūno. Ir sunaikino jis visą jo turtą ir vaikus; ir jo kūną užgavo sunkia žaizda.
Secreta
Suscipe, Dómine, propítius hóstias: quibus et te placári voluísti, et nobis salútem poténti pietáte restítui. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Priimk, Viešpatie, maloningai atnašas, kuriomis Tu norėjai būti permaldautas, ir per savo visagalę malonę dovanok mums išganymą. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 118, 81, 84 et 86. In salutári tuo ánima mea, et in verbum tuum sperávi: quando fácies de persequéntibus me iudícium? iníqui persecúti sunt me, ádiuva me, Dómine, Deus meus.
Komunija
Ps 118, 81, 84 ir 86. Mano siela ilgisi tavo išganymo, dedu viltį į tavo žodžius. Kada tu darysi savo teismą mano persekiotojams? Nedorėliai persekioja mane, padėk man, Viešpatie, mano Dieve.
Postcommunio
Immortalitátis alimóniam consecúti, quæsumus, Dómine: ut, quod ore percépimus, pura mente sectémur. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Nemirtingumo maisto gavę, mes meldžiame Tave, Viešpatie, kad tyra širdimi sektume tai, ką priėmėme lūpomis. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Esth. 13, 9 et 10–11. In voluntáte tua, Dómine, univérsa sunt pósita, et non est, qui possit resístere voluntáti tuæ: tu enim fecísti ómnia, cælum et terram et univérsa, quæ cæli ámbitu continéntur: Dominus universórum tu es.
Ps. 118, 1. Beáti immaculáti in via: qui ámbulant in lege Dómini.
Introitas
Est 13, 9 ir 10–11. Visa pasilieka, Viešpatie, tavo valdžioje, ir nėra kas galėtų pasipriešinti tavo valiai, nes tu padarei viską: dangų ir žemę ir visa, kas yra dangaus plote: tu esi visų Viešpats.
Ps 118, 1. Palaiminti nesuteptieji kelyje, kurie vaikščioja Viešpaties įstatyme.
Graduale
Ps. 89, 1–2. Dómine, refúgium factus es nobis, a generatióne et progénie. V. Priúsquam montes fíerent aut formarétur terra et orbis: a sæculo et usque in sæculum tu es, Deus.
Gradualas
Ps 89, 1–2. Viešpatie, tu buvai mūsų užuovėja per kartų kartas. V. Pirma negu užgimė kalnai arba buvo padaryta žemė ir jos rutulys, nuo amžių ir per amžius tu esi tas, kuris yra Dievas.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 113, 1. In éxitu Israel de Ægýpto, domus Iacob de pópulo bárbaro. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 113, 1. Kai išėjo Izraelis iš Egipto, Jokūbo namai iš svetimos tautos. Aleliuja.
Offertorium
Iob. 1, 1. Vir erat in terra Hus, nómine Iob: simplex et rectus ac timens Deum: quem Satan pétiit ut tentáret: et data est ei potéstas a Dómino in facultátes et in carnem eius: perdidítque omnem substántiam ipsíus et fílios: carnem quoque eius gravi úlcere vulnerávit.
Ofertoriumas
Iob 1, 1. Uzo žemėje buvo vienas žmogus, vardu Jobas: tas žmogus buvo paprastas, doras ir bijojo Dievo. Šėtonas paprašė, kad jam leistų jį išbandyti. Ir davė jam Viešpats valdžią ant jo turto ir kūno. Ir sunaikino jis visą jo turtą ir vaikus; ir jo kūną užgavo sunkia žaizda.
Communio
Ps. 118, 81, 84 et 86. In salutári tuo ánima mea, et in verbum tuum sperávi: quando fácies de persequéntibus me iudícium? iníqui persecúti sunt me, ádiuva me, Dómine, Deus meus.
Komunija
Ps 118, 81, 84 ir 86. Mano siela ilgisi tavo išganymo, dedu viltį į tavo žodžius. Kada tu darysi savo teismą mano persekiotojams? Nedorėliai persekioja mane, padėk man, Viešpatie, mano Dieve.
