VI Dominica Post Pentecosten

skirtukas

VI Sekmadienis po Sekminių

„Viešpats – savosios tautos stiprybė.“ Ši puiki introito malda, džiaugsmo ir vilties giesmė, išreiškia tvirtą krikščionių tikėjimą ir jų bebaimiškumą susidūrus su pavojumi. Gradualas, Aleliuja ir ofertoriumas susiję su introitu. Juk būtent Dievo apvaizda padeda krikščionims dirbti dėl gėrio (kolekta).

Apaštalo skaitinys dar kartą primena: krikščionys turi pašventinti savo gyvenimą. Evangelija, pasakodama apie duonos padauginimą, kalba apie tai, kad Kristus gausiai duoda save kaip maistą palaikyti mūsų gyvybei, stiprindamas mus, kad nesvyruodami sektume paskui Jį.

Introitus

Ps. 27, 8–9. Dóminus fortitúdo plebis suæ, et protéctor salutárium Christi sui est: salvum fac pópulum tuum, Dómine, et bénedic haereditáti tuæ, et rege eos usque in sæculum.

Ps. 27, 1. Ad te, Dómine, clamábo, Deus meus, ne síleas a me: nequándo táceas a me, et assimilábor descendéntibus in lacum.

Introitas

Ps 27, 8–9. Viešpats savo tautos stiprybė, tvirtovė savo pateptajam išgelbėti; gelbėk savo tautą, Viešpatie, ir palaimink savo paveldą, ir valdyk juos per amžius.

Ps 29, 1. Tavęs, Viešpatie, mano Dieve, šauksiuos, nebūk man nebylus: juk, jeigu tylėsi, būsiu kaip tie, kurie žengia į Duobę.

Oratio

Deus virtútum, cuius est totum quod est óptimum: ínsere pectóribus nostris amórem tui nóminis, et præsta in nobis religiónis augméntum; ut, quæ sunt bona, nútrias, ac pietátis stúdio, quæ sunt nutríta, custódias. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Galybių Dieve, iš kurio kyla visa, kas geriausia, įtvirtink mūsų širdyse meilę Tavajam vardui ir pagausink mumyse dievotumą, puoselėk visa gera ir per savo gailestingumą saugok mumyse tai, ką išauginai. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Romános. (6, 3–11)

Fratres: Quicúmque baptizáti sumus in Christo Iesu, in morte ipsíus baptizáti sumus. Consepúlti enim sumus cum illo per baptísmum in mortem: ut quómodo Christus surréxit a mórtuis per glóriam Patris, ita et nos in novitáte vitae ambulémus. Si enim complantáti facti sumus similitúdini mortis eius: simul et resurrectiónis érimus. Hoc sciéntes, quia vetus homo noster simul crucifíxus est: ut destruátur corpus peccáti, et ultra non serviámus peccáto. Qui enim mortuus est, iustificátus est a peccáto. Si autem mórtui sumus cum Christo: crédimus quia simul étiam vivémus cum Christo: sciéntes quod Christus resúrgens ex mórtuis, iam non móritur, mors illi ultra non dominábitur. Quod enim mórtuus est peccáto, mórtuus est semel: quod autem vivit, vivit Deo. Ita et vos existimáte, vos mórtuos quidem esse peccáto, vivéntes autem Deo, in Christo Iesu Dómino nostro.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (6, 3–11)

Broliai: Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti jo mirtyje? Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą. Jei esame suaugę su jo mirties paveikslu, būsime suaugę ir su prisikėlimo. Mes žinome, jog mūsų senasis „aš“ yra nukryžiuotas kartu su juo, kad būtų sunaikintas nuodėmės kūnas ir kad daugiau nebevergautume nuodėmei. Juk kas miręs, tas išvaduotas iš nuodėmės. Jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo. Mes žinome, kad, prisikėlęs iš numirusių, Kristus daugiau nebemiršta; mirtis jam nebeturi galios. Kad jis numirė, tai numirė nuodėmei kartą visiems laikams, o kad gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Graduale

Ps. 89, 13 et 1. Convértere, Dómine, aliquántulum, et deprecáre super servos tuos. V. Dómine, refúgium factus es nobis, a generatióne et progénie.

Gradualas

Ps 89, 13 ir 1. Atsigręžk, Viešpatie, truputėlį ir pasigailėk savų tarnų. V. Viešpatie, tu tapai mūsų užuovėja per kartų kartas.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 30, 2–3. V. In te, Dómine, sperávi, non confúndar in ætérnum: in iustítia tua líbera me, et éripe me: inclína ad me áurem tuam, accélera ut erípias me. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 30, 2–3. V. Tavimi, Viešpatie, vyliausi, lai nebūsiu sugėdytas per amžius; savuoju teisingumu išlaisvink mane ir išvaduok mane; palenk prie manęs savąją ausį, paskubėk mane išvaduoti. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Marcum. (Marc. 8, 1–9)

In illo témpore: Cum turba multa esset cum Iesu, nec habérent quod manducárent, convocátis discípulis, ait illis: Miséreor super turbam: quia ecce iam tríduo sústinent me, nec habent quod mandúcent: et si dimísero eos ieiúnos in domum suam, defícient in via: quidam enim ex eis de longe venérunt. Et respondérunt ei discípuli sui: Unde illos quis póterit hic saturáre pánibus in solitúdine? Et interrogávit eos: Quot panes habétis? Qui dixérunt: Septem. Et præcépit turbæ discúmbere super terram. Et accípiens septem panes, grátias agens fregit, et dabat discípulis suis, et appónerent, et apposuérunt turbæ. Et habébant piscículos paucos: et ipsos benedíxit, et iussit appóni. Et manducavérunt, et saturáti sunt, et sustulérunt quod superáverat de fragméntis, septem sportas. Erant autem qui manducáverant quasi quátuor míllia: et dimísit eos.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Morkų tęsinys. (Mk 8, 1–9)

Anomis dienomis: Vėl susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios, nes jau tris dienas žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli.“ Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“ Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“ Jie atsakė: „Septynis.“ Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti. Jie valgė ir pasisotino, ir nuo likusių kąsnelių surinko septynis krepšius. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių. Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

Offertorium

Ps. 16, 5–7. Pérfice gressus meos in sémitis tuis, ut non moveántur vestígia mea: inclína áurem tuam, et exáudi verba mea: mirífica misericórdias tuas, qui salvos facis sperántes in te, Dómine.

Ofertoriumas

Ps 16, 5–7. Išbaik mano žingsnius savuosiuose takuose, kad nenuklystų mano pėdos; palenk savąją ausį ir išgirsk mano žodžius; parodyk savo stebuklingą gailestingumą, nes tu gelbsti besiviliančius tavimi, Viešpatie.

Secreta

Propitiáre, Dómine, supplicatiónibus nostris: et has pópuli tui oblatiónes benígnus assume: et ut nullíus sit írritum votum, nullíus vácua postulátio, praesta: ut, quod fidéliter pétimus, efficáciter consequámur. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Būk maloningas, Viešpatie, mūsų maldavimams bei šias savosios tautos atnašas meilingai priimk, ir kad neliktų neišgirsta nė viena malda ir nė vienas prašymas: suteik, kad tai, ko su tikėjimu prašome, sėkmingai pasiektume. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 26, 6. Circuíbo, et immolábo in tabernáculo eius hóstiam iubilatiónis: cantábo, et psalmum dicam Dómino.

Komunija

Ps 26, 6. Apeisiu aplink ir aukosiu jo palapinėje gyriaus atnašą; giedosiu ir šlovinsiu Viešpatį.

Postcommunio

Repléti sumus, Dómine, munéribus tuis: tríbue, quæsumus; ut eórum et mundémur efféctu, et muniámur auxílio. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Pripildyti, Viešpatie, esame Tavųjų dovanų; suteik, prašome, kad ir jų veikimu būtume apvalyti, ir jų pagalba sutvirtinti. Per mūsų Viešpatį...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų