VIII sekmadienis po Sekminių

VIII Dominica Post Pentecosten

Šios dienos Evangelijos mokymą galima pavadinti antgamtinio uolumo pamoka. Svarbiausia mums – dangaus karalystė; būtent į jos nusipelnymą turėtų būti nukreiptos visos mūsų pastangos. Mes privalome išnaudoti besikeičiančias žemiškojo gyvenimo aplinkybes, kad būtume verti turėti amžinąjį gyvenimą. Mums dera darbščiai ir uoliai rūpintis savo amžinąja ateitimi matant, kaip tamsos vaikai uoliai rūpinasi savo laikinaisiais reikalais.

Savo Laiške šv. Paulius nurodo giluminę pasitraukimo nuo žemiškųjų reikalų priežastį, taip pat atskleidžia paslaptį stipraus siekio, turinčio išaukštinti šviesos vaikus ir nuvesti juos į dangų. Tikrovėje būtent Dievo veikimas mumyse keičia mūsų gyvenimą ir dovanoja įsūnystę, kad kartu su vienatiniu Jo Sūnumi taptume dangiškosios karalystės bendrapaveldėtojais. Ir pati Šventoji Dvasia skatina mus šauktis Dievo: „Abba, Tėve!“

Introitus

Ps. 47, 10–11. Suscépimus, Deus, misericórdiam tuam in médio templi tui: secúndum nomen tuum, Deus, ita et laus tua in fines terræ: iustítia plena est déxtera tua.

Ps. 47, 2. Magnus Dóminus, et laudábilis nimis: in civitáte Dei nostri, in monte sancto eius.

Introitas

Ps 47, 10–11. Priėmėme, Dieve, tavąjį gailestingumą vidury tavo šventovės; kaip tavasis vardas, Dieve, taip ir tavo gyrius – iki pat žemės pakraščių; teisingumo yra pilna tavo dešinioji.

Ps 47, 2. Didis Viešpats ir didžiai šlovintinas mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne.

Oratio

Largíre nobis, quæsumus, Dómine, semper spíritum cogitándi quæ recta sunt, propítius et agéndi: ut, qui sine te esse non póssumus, secúndum te vívere valeámus. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Meldžiame Tave, Viešpatie, maloningai dovanok dvasią visada mąstyti ir daryti tai, kas teisu, kad mes, kurie be Tavęs negalime būti, pagal Tavąją valią gyventume. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Romános. (Rom. 8, 12–17)

Fratres: Debitóres sumus non carni, ut secúndum carnem vivámus. Si enim secúndum carnem vixéritis, moriémini: si áutem spíritu facta carnis mortificavéritis, vivétis. Quicúmque enim spíritu Dei agúntur, ii sunt fílii Dei. Non enim accepístis spíritum servitútis íterum in timóre, sed accepístis spíritum adoptiónis filiórum in quo clamámus: Abba (Pater). Ipse enimSpíritus testimónium reddit spirítuinostro, quod sumus fílii Dei. Si áutem fílii, et herédes: herédes quidem Dei, coherédes áutem Christi.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško romiečiams. (Rom 8, 12–17)

Broliai: Mes nesame skolingi kūnui, kad gyventume pagal kūną. Jei jūs gyvenate pagal kūną – mirsite. Bet jei dvasia marinate kūniškus darbus – gyvensite. Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!“ Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti.

Graduale

Ps. 30, 3; 70, 1. Esto mihi in Deum protectórem, et in locum refúgii, ut salvum me fácias. V. Deus, in te sperávi: Dómine, non confúndar in ætérnum.

Gradualas

Ps 30, 3; 70, 1. Būk man Dievas globėjas ir prieglobsčio vieta, kad mane išganytum. V. Dieve, tavimi vyliausi; Viešpatie, lai nebūsiu sugėdytas per amžius.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 47, 2. V. Magnus Dóminus, et laudábilis valde: in civitáte Dei nostri, in monte sancto eius. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 47, 2. V. Didis Viešpats ir didžiai šlovintinas mūsų Dievo mieste, jo šventajame kalne. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 16, 1–9)

In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis parábolam hanc: Homo quídam erat dives, qui habébat víllicum: et hic diffamátus est apud illum, quasi dissipásset bona ipsius. Et vocávit illum, et ait illi: Quid hoc áudio de te? redde ratiónem villicatiónis tuæ: iam enim non póteris villicáre. Ait áutem víllicus intra se: Quid fáciam, quia dóminus meus áufert a me villicatiónem? fódere non váleo, mendicáre erubésco. Scio quid fáciam, ut, cum amótus fúero a villicatióne, recípiant me in domus suas. Convocátis ítaque síngulis debitóribus dómini sui, dicébat primo: Quantum debes dómino meo? At ille dixit: Centum cados ólei. Dixítque illi: Accipe cautiónem tuam: et sede cito, scribe quinquagínta. Deinde álii dixit: Tu vero quantum debes? Qui ait: Centum coros trítici. Ait illi: Accipe lítteras tuas, et scribe octogínta. Et laudávit dóminus víllicum iniquitátis, quia prudénter fecísset: quia fílii huius sæculi prudentióres fíliis lucis in generatióne sua sunt. Et ego vobis dico: fácite vobis amícos de mammóna iniquitátis: ut, cum defecéritis, recípiant vos in ætérna tabernácula.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 16, 1–9)

Anuo metu: Jėzus pasakė savo mokiniams šį palyginimą: „Buvo vienas turtingas žmogus ir turėjo ūkvedį. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, šeimininkas pasakė: „Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo ūkvedžiavimo apyskaitą, nes daugiau nebegalėsi būti ūkvedžiu.“ O ūkvedys tarė sau: „Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs ūkvedžiavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti – gėda. Žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos.“ Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: „Kiek esi skolingas mano šeimininkui?“ Šis atsakė: „Šimtą statinių aliejaus.“ Tada jis tarė: „Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt.“ Paskui klausė kitą: „O kiek tu skolingas?“ Anas atsakė: „Šimtą saikų kviečių.“ Jis tarė: „Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt.“ Šeimininkas pagyrė neteisųjį ūkvedį, kad jis gudriai pasielgė. Šio pasaulio vaikai sumanesni tarp savųjų negu šviesos vaikai. Ir aš jums sakau: darykitės bičiulių neteisiosios Mamonos dėka, kad, jūsų galui atėjus, jie priimtų jus į amžinuosius namus.“

Offertorium

Ps. 17, 28 et 32. Pópulum húmilem salvum fácies, Dómine, et óculos superbórum humiliábis: quóniam quis Deus præter te, Dómine?

Ofertoriumas

Ps 17, 28 ir 32. Nusižeminusią tautą išganysi, Viešpatie, ir išpuikėlių akis pažeminsi; nes kas be tavęs yra Dievas, Viešpatie?

Secreta

Súscipe, quæsumus, Dómine, múnera, quæ tibi de tua largitáte deférimus: ut hæc sacrosáncta mystéria, grátiæ tuæ operánte virtúte, et præséntis vitæ nos conversatióne sanctíficent, et ad gáudia sempitérna perdúcant. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Meldžiame Tave, Viešpatie, priimk dovanas, kurias Tau iš Tavojo dosnumo aukojame, kad šios šventos paslaptys per Tavosios malonės galybę pašventintų mūsų žemiškąjį gyvenimą ir atvestų mus į amžinąją palaimą. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 33, 9. Gustáte et vidéte, quóniam suávis est Dóminus: beátus vir, qui sperat in eo.

Komunija

Ps 33, 9. Paskanaukite ir pamatykite, koks saldus yra Viešpats; palaimintas vyras, kuris juo viliasi.

Postcommunio

Sit nobis, Dómine, reparátio mentis et córporis cæléste mystérium: ut, cuius exséquimur cultum, sentiámus efféctum. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Viešpatie, lai dangiškasis slėpinys išgydo mūsų sielą bei kūną, idant jaustume poveikį To, kurį garbiname. Per mūsų Viešpatį...