Dominica in Septuagesima
Septuagezimos sekmadienis
Dogminė nuoroda
Septuagezimos laikotarpis, kuriuo prasideda Velykų laikas, betarpiškai susijęs su tema, persmelkiančia Gavėnios ir Velykų laikotarpių liturgiją: žmonijos perėjimu iš nuodėmingumo ir vergijos būklės, į kurią mus įstūmė nuodėmė, į atgimimo ir išsilaisvinimo iš jos Dievo malonei padedant.
Šio laikotarpio pamaldose girdimas nuoširdus ir viltingas Dievo pagalbos prašymas (trijų sekmadieninių Mišių introitai), o šv. Paulius savo Laiškuose iš mūsų atkakliai reikalauja tikėjimo bei kantrių darbų ir kviečia labdarai. Ir Šventoji Evangelija persmelkta didžios išganymo vilties: palyginimas apie darbininkus vynuogyne rodo, kad atpirkimas prieinamas bet kokio amžiaus žmonėms; palyginimas apie sėjėją – kad jis pasiekiamas visiems, priimantiems Dievo žodį; palyginimas apie neregio iš Jericho išgydymą, kurį Kristus atlieka iš karto po pranašystės apie savo kančias, skelbia žmonijos perėjimą iš tamsos į šviesą.
Šis liturginis mokymas, rodantis visą nuodėmės bjaurumą ir tai, kaip plačiai ji paplitusi mūsų pasaulyje ir kaip labai mums reikalingas artėjantis atpirkimas, nuostabiu būdu skelbia Gavėnios ir Velykų atėjimą.
Liturginė nuoroda
Septuagezimos laikotarpis visada prasideda likus septyniasdešimt dienų iki Velykų. Jį sudaro trys sekmadieniai: Septuagezimos, Seksagezimos ir Kvinkvagezimos.
Sekmadienių pavadinimai sudaryti iš skaitmenų ir reiškia dešimties dienų laikotarpius (dekadas), kurie baigiasi šiais sekmadieniais. Jei devynias priešvelykines savaites padalytume į dekadas, gautųsi, kad pirmas sekmadienis būtų septintą dekadą (63 dieną), antras – šeštą (56 dieną), trečias – penktą (49 dieną).
Septuagezima – pasiruošimo Gavėniai metas. Gavėnia dar neprasidėjo, tačiau ją primena violetinė kunigų rūbų spalva ir tai, kad per pamaldas neatliekami džiaugsmingi Aleliuja bei Gloria. Ypač jaučiamas Aleliuja nebuvimas iki pat Velykų. Juk net švenčių dienomis per Mišias vietoj jo atliekamas visai kitokio pobūdžio traktas, sudarytas iš keleto labai paprastos melodijos psalmių eilučių.
Septuagezima
Žmogus, teisingai nubaustas už savo nuodėmes (kolekta), visiškai suvokia savo apgailėtiną padėtį ir meldžia Dievą gailestingumo. Gavėniai rengianti Septuagezimos liturgija pabrėžia baisią žmogaus būklę, tačiau su visa krikščioniškosios vilties, pagrįstos Kristaus nešamu atpirkimu, jėga ji šaukiasi Dievo. Kolekta ir visos šios dienos Mišių giesmės, skaitinys ir Evangelija skatina mus atsiliepti į visiems žmonėms, kiekvienai kartai skirtą Dievo kvietimą darbuotis dėl savo išganymo.
Introitus
Ps. 17, 5–6 et 7. Circumdedérunt me gémitus mortis, dolóres inférni circumdedérunt me: et in tribulatióne mea invocávi Dóminum, et exaudívit de templo sancto suo vocem meam.
Ps. 17, 2–3. Díligam te, Dómine, fortitúdo mea: Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus.
Introitas
Ps 17, 5–6 ir 7. Apsupo mane mirties dejonės, pragaro kančios mane apsiautė; ir savo varge šaukiausi Viešpaties; ir išgirdo manąjį balsą iš šventosios savo šventovės.
Ps 17, 2–3. Mylėsiu tave, Viešpatie, mano tvirtybe; Viešpats mano ramstis ir mano priebėga, ir mano gelbėtojas.
Oratio
Preces pópuli tui, quæsumus, Dómine, cleménter exáudi: ut, qui iuste pro peccátis nostris afflígimur, pro tui nóminis glória misericórditer liberémur. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame, Viešpatie, maloningai išklausyk savosios tautos maldavimus, kad mes, kurie teisingai dėl savo nuodėmių kenčiame, dėl Tavojo vardo garbės būtume gailestingai išlaisvinti. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Corínthios. (1 Cor. 9, 24–27; 10, 1–5)
Fratres: Nescítis quod ii qui in stádio cúrrunt, omnes quídem currunt, sed unus áccipit bravíum? Sic cúrrite, ut comprehendátis. Omnes áutem qui in agóne conténdit, ab ómnibus se ábstinet: et illi quídem ut corruptíbilem corónam accípiant; nos áutem incorrúptam. Ego ígitur sic curro, non quasi in incértum: sic pugno, non quasi áërem vérberans: sed castígo corpus meum, et in servitútem rédigo: ne forte cum áliis prædicáverim, ipse réprobus effíciar. Nolo enim vos ignoráre, fratres, quóniam patres nostri omnes sub nube fuérunt, et omnes mare transiérunt, et omnes in Móyse baptizáti sunt in nube, et in mari: et omnes eámdem escam spiritálem manducavérunt, et omnes eúmdem potum spiritálem bibérunt: bibébant áutem de spiritáli, consequénte eos, petra: petra áutem erat Christus; sed non in plúribus eórum beneplácitum est Deo.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 9, 24–27; 10, 1–5)
Broliai: Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitus mokydamas, pats nepasidaryčiau atmestinas. Noriu, kad žinotumėte, broliai, jog visi mūsų protėviai sekė paskui debesį ir visi perėjo jūrą. Jie visi susirišo su Moze, krikštydamiesi debesyje ir jūroje; visi valgė to paties dvasinio maisto ir visi gėrė to paties dvasinio gėrimo. Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus. Vis dėlto daugumas jų nepatiko Dievui.
Graduale
Ps. 9, 10–11 et 19–20. Adiútor in opportunitátibus, in tribulatióne: sperent in te, qui novérunt te: quóniam non derelínquis quæréntes te, Dómine. V. Quóniam non in finem oblívio erit páuperis: patiéntia páuperum non períbit in ætérnum: exúrge, Dómine, non præváleat homo.
Gradualas
Ps 9, 10–11 ir 19–20. Padėjėjas reikiamu laiku ir nelaimėje; lai viliasi tavimi tie, kurie tave pažino, kadangi nepalieki tavęs ieškančių, Viešpatie. V. Kadangi ne visuomet varguolis bus užmirštas; vargšų kantrybė amžinai nežus; pakilk, Viešpatie, lai žmogus neįsiviešpatauja.
Tractus
Ps. 129, 1–4. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi vocem meam. V. Fiant áures tuæ intendéntes in oratiónem servi tui. V. Si iniquitátes observáveris, Dómine: Dómine, quis sustinébit? V. Quia apud te propitiátio est, et propter legem tuam sustínui te, Dómine.
Traktas
Ps 129, 1–4. Iš gelmių šaukiausi tavęs, Viešpatie; Viešpatie, išgirsk mano balsą. V. Lai tavo ausys būna dėmesingos savojo tarno maldai. V. Jei paisysi kalčių, Viešpatie, Viešpatie, kas atsilaikys? V. Kadangi tavo yra permaldavimas, ir dėl tavojo įstatymo laikiausi tavęs, Viešpatie.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secundum Matthæum. (Matth. 20, 1–16)
In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis parábolam hanc: Símile est regnum cælórum hómini patrifamílias, qui exit primo mane condúcere operários in víneam suam. Conventióne áutem facta cum operáriis ex denário diúrno, misit eos in víneam suam. Et egréssus circa horam tértiam, vidit álios stantes in foro otiósos, et dixit illis: Ite et vos in víneam meam, et quod iústum fúerit, dabo vobis. Illi áutem abiérunt. Íterum áutem éxiit circa sextam et nonam horam: et fecit simíliter. Circa undécimam vero éxiit, et invénit álios stantes, et dicit illis: Quid hic statis tota die otiósi? Dicunt ei: Quia nemo nos condúxit. Dicit illis: Ite et vos in víneam meam. Cum sero áutem factum esset, dicit dóminus víneæ procuratóri suo: Voca operários, et redde illis mercédem, incípiens a novíssimis usque ad primos. Cum veníssent ergo qui circa undécimam horam vénerant, accepérunt síngulos denários. Veniéntes áutem et primi, arbitráti sunt quod plus essent acceptúri: accepérunt áutem et ipsi síngulos denários. Et accipiéntes murmurbant advérsus patremfamílias, dicéntes: Hi novíssimi una hora fecérunt, et pares illos nobis fecísti, qui portávimus pondus diéi, et æstus. At ille respóndens uni eórum, dixit: Amíce, non fácio tibi iniúriam: nonne ex denário convenísti mecum? Tolle quod tuum est, et vade: volo áutem et huic novíssimo dare sicut et tibi. Aut non licet mihi, quod volo, fácere? an óculos tuus nequam est, quia ego bonus sum? Sic erunt novíssimi primi, et primi novíssimi. Multi enim sunt vocáti, páuci vero elécti.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 20, 1–16)
Anuo metu: Papasakojo Jėzus savo mokiniams šį palyginimą: Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: „Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!“ Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir taria jiems: „Ko čia stovite visą dieną be darbo?“ Tie atsako: „Kad niekas mūsų nepasamdė.“ Jis taria jiems: „Eikite ir jūs į vynuogyną.“ Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: „Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutinių ir baigdamas pirmaisiais!“ Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: „Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą.“ Bet jis vienam atsakė: „Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!“ Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.
Offertorium
Ps. 91, 2. Bonum est confitéri Dómino, et psállere nómini tuo, Altíssime.
Ofertoriumas
Ps 91, 2. Gera yra išpažinti Viešpatį ir giedoti psalmes tavajam vardui, Aukščiausiasis.
Secreta
Munéribus nostris, quæsumus, Dómine, precibúsque suscéptis: et cæléstibus nos munda mystériis, et cleménter exáudi. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Prašome, Viešpatie, priimk mūsų aukas bei maldas, ir dangiškosiomis paslaptimis mus apvalyk, ir mielaširdingai išklausyk. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 30, 17–18. Illúmina fáciem tuam super servum tuum, et salvum me fac in tua misericordia: Dómine, non confúndar, quóniam invocávi te.
Komunija
Ps 30, 17–18. Nušviesk savąjį veidą virš savojo tarno ir išganyk mane savo gailestingumu; Viešpatie, tenebūsiu sugėdytas, kadangi tavęs šaukiausi.
Postcommunio
Fidéles tui, Deus, per tua dona firméntur: ut éadem et percipiéndo requírant, et quæréndo sine fine percípiant. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Dieve, tegu Tavo tikintieji Tavo dovanų būna sutvirtinti, kad priimdami jų siektų, ir jų siekdami nuolatos priimtų. Per mūsų Viešpatį...
Schola
Introitus
Ps. 17, 5–6 et 7. Circumdedérunt me gémitus mortis, dolóres inférni circumdedérunt me: et in tribulatióne mea invocávi Dóminum, et exaudívit de templo sancto suo vocem meam.
Ps. 17, 2–3. Díligam te, Dómine, fortitúdo mea: Dóminus firmaméntum meum, et refúgium meum, et liberátor meus.
Introitas
Ps 17, 5–6 ir 7. Apsupo mane mirties dejonės, pragaro kančios mane apsiautė; ir savo varge šaukiausi Viešpaties; ir išgirdo manąjį balsą iš šventosios savo šventovės.
Ps 17, 2–3. Mylėsiu tave, Viešpatie, mano tvirtybe; Viešpats mano ramstis ir mano priebėga, ir mano gelbėtojas.
Graduale
Ps. 9, 10–11 et 19–20. Adiútor in opportunitátibus, in tribulatióne: sperent in te, qui novérunt te: quóniam non derelínquis quæréntes te, Dómine. V. Quóniam non in finem oblívio erit páuperis: patiéntia páuperum non períbit in ætérnum: exúrge, Dómine, non præváleat homo.
Gradualas
Ps 9, 10–11 ir 19–20. Padėjėjas reikiamu laiku ir nelaimėje; lai viliasi tavimi tie, kurie tave pažino, kadangi nepalieki tavęs ieškančių, Viešpatie. V. Kadangi ne visuomet varguolis bus užmirštas; vargšų kantrybė amžinai nežus; pakilk, Viešpatie, lai žmogus neįsiviešpatauja.
Tractus
Ps. 129, 1–4. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi vocem meam. V. Fiant áures tuæ intendéntes in oratiónem servi tui. V. Si iniquitátes observáveris, Dómine: Dómine, quis sustinébit? V. Quia apud te propitiátio est, et propter legem tuam sustínui te, Dómine.
Traktas
Ps 129, 1–4. Iš gelmių šaukiausi tavęs, Viešpatie; Viešpatie, išgirsk mano balsą. V. Lai tavo ausys būna dėmesingos savojo tarno maldai. V. Jei paisysi kalčių, Viešpatie, Viešpatie, kas atsilaikys? V. Kadangi tavo yra permaldavimas, ir dėl tavojo įstatymo laikiausi tavęs, Viešpatie.
Offertorium
Ps. 91, 2. Bonum est confitéri Dómino, et psállere nómini tuo, Altíssime.
Ofertoriumas
Ps 91, 2. Gera yra išpažinti Viešpatį ir giedoti psalmes tavajam vardui, Aukščiausiasis.
Communio
Ps. 30, 17–18. Illúmina fáciem tuam super servum tuum, et salvum me fac in tua misericordia: Dómine, non confúndar, quóniam invocávi te.
Komunija
Ps 30, 17–18. Nušviesk savąjį veidą virš savojo tarno ir išganyk mane savo gailestingumu; Viešpatie, tenebūsiu sugėdytas, kadangi tavęs šaukiausi.