Die V infra octavam Paschæ
Ketvirtadienis Velykų oktavoje
Šios dienos pamaldos vyksta Šv. Apaštalų bažnyčioje. Nepaisant visų mūsų skirtumų, Krikštas ir Bažnyčia mus sujungia į vieną visumą (kolekta). Eunucho etiopo atvertimas bei pakrikštijimas (Apaštalo skaitinys) ir jaudinantis Jėzaus pasirodymas Marijai Magdalenai pabrėžia šią dvigubą vienybę ir atpirkimo visuotinumą.
Introitus
Sap. 10, 20–21. Victrícem manum tuam, Dómine, laudavérunt páriter, allelúia: quia sapiéntia apéruit os mutum, et linguas infántium fecit disértas, allelúia, allelúia.
Ps. 97, 1. Cantáte Dómino cánticum novum: quia mirabília fecit.
Introitas
Išm 10, 20–21. Viešpatie, jie aukština tavo visa nugalinčią dešinę, aleliuja, nes išmintis atvėrė nebylių burnas ir davė kūdikiams iškalbos, aleliuja, aleliuja.
Ps 97, 1. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, nes jis padarė stebuklų.
Oratio
Deus, qui diversitátem géntium in confessióne tui nóminis adunásti: da, ut renátis fonte baptísmatis una sit fides méntium, et píetas actiónum. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, Tu suvienijai įvairias tautas savo vardo išpažinimu. Suteik, kad krikšto vandeniu atgimusiųjų viltis vienytų tikėjimas, o jų darbus – meilė. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostolorum. (Act. 8, 26–40)
In diébus illis: Angelus Dómini locútus est ad Philíppum, dicens: Surge et vade contra meridiánum ad viam, quæ descéndit ab Ierúsalem in Gazam: hæc est desérta. Et surgens ábiit. Et ecce, vir Æthiops eunúchus, potens Candácis regínæ Æthíopum, qui erat super omnes gazas eius, vénerat adoráre in Ierúsalem: et revertebátur sedens super currum suum, legénsque Isaíam Prophétam. Dixit autem Spíritus Philíppo: Accéde et adiúnge te ad currum istum. Accúrrens autem Philíppus, audívit eum legéntem Isaíam Prophétam, et dixit: Putásne, intéllegis, quæ legis? Qui ait: Et quómodo possum, si non áliquis osténderít mihi? Rogavítque Philíppum, ut ascénderet et sedéret secum. Locus autem Scriptúræ, quam legébat, erat hic: Tamquam ovis ad occisiónem ductus est: et sicut agnus coram tondénte se, sine voce, sic non apéruit os suum. In humilitáte iudícium eius sublátum est. Generatiónem eius quis enarrábit, quóniam tollétur de terra vita eius? Respóndens autem eunúchus Philíppo, dixit: Obsecro te, de quo Prophéta dicit hoc? de se, an de álio áliquo? Apériens autem Philíppus os suum, et incípiens a Scriptúra ista, evangelizávit illi Iesum. Et dum irent per viam, venérunt ad quandam aquam: et ait eunúchus: Ecce aqua, quid próhibet me baptizári? Dixit autem Philíppus: Si credis ex toto corde, licet. Et respóndens, ait: Credo, Fílium Dei esse Iesum Christum. Et iussit stare currum: et descendérunt utérque in aquam. Philíppus et eunúchus, et baptizávit eum. Cum autem ascendíssent de aqua, Spíritus Dómini rápuit Philippum, et ámplius non vidit eum eunúchus. Ibat autem per viam suam gaudens. Philíppus autem invéntus est in Azóto, et pertránsiens evangelizábat civitátibus cunctis – donec veniret Cæsaréam – nomen Dómini Iesu Christi.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 8, 26–40)
Anomis dienomis: Viešpaties angelas prabilo į Pilypą ir pasakė: „Kelkis ir vidurdienį nueik ant vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą. Jis visiškai tuščias.“ Susiruošęs jis išėjo. Ir štai bevažiuojąs etiopas eunuchas, Etiopijos karalienės Kandakės dvariškis, viso jos iždo valdytojas. Jis buvo atvykęs į Jeruzalę pasimelsti, o dabar keliavo namo ir, sėdėdamas savo vežime, skaitė pranašą Izaiją. Dvasia tarė Pilypui: „Prieik ir laikykis greta šito vežimo.“ Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ Ir jis pakvietė Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. Rašto skirsnis, kurį jis ką tik skaitė, skelbė: „Tarsi avį vedė jį į pjovyklą, ir kaip ėriukas, kuris tyli kerpamas, jis neatvėrė savo lūpų. Jis liko pažemintas, todėl nebuvo nuteistas. Kas apsakys jo giminę, jeigu jo gyvenimas žemėje buvo nutrauktas?!“ Eunuchas paklausė Pilypą: „Prašom paaiškinti, apie ką čionai pranašas kalba? Apie save ar apie ką kitą?“ Tuomet, atvėręs lūpas ir pradėjęs nuo to skirsnio, Pilypas jam paskelbė gerąją naujieną apie Jėzų. Keliaudami toliau, jie privažiavo vandenį. „Štai vanduo, – tarė eunuchas, – kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ Jis paliepė sustabdyti vežimą, ir jie abudu – Pilypas ir eunuchas – įbrido į vandenį. Pilypas jį pakrikštijo. Išėjus iš vandens, Viešpaties Dvasia pagavo Pilypą. Eunuchas daugiau jo nebematė, tik džiūgaudamas traukė savo keliais. O Pilypas atsidūrė Azote; iš ten keliaudamas skelbė Viešpaties Jėzaus vardą visuose miestuose ir taip atvyko į Cezarėją.
Graduale
Ps. 117, 24 et 22–23. Hæc dies, quam fecit Dóminus: exsultémus et lætémur in ea. V. Lápidem, quem reprobavérunt ædificántes, hic factus est in caput ánguli: a Dómino factum est istud, et est mirábile in óculis nostris.
Gradualas
Ps 117, 24 ir 22–23. Štai diena, kurią sutvėrė Viešpats; šokinėkime iš džiaugsmo ir linksminkimės tądien. V. Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu. Viešpats padarė tai, kas labai stebina mūsų akis.
Sequentia
Víctmae pascháli láudes: ímmolent Christiáni. Agnus redémit oves: Christus ínnocens Patri reconciliávit peccatóres. Mors et vita duéllo conflixére miràndo: dux vitæ mórtuus, regnat vívus. Dic nobis, María, quid vidísti in via? Sepúlcrum Christi vivéntis: et glóriam vidi resurgéntis. Angélicos testes, sudárium, et vestes. Surréxit Christus spes mea: præcédit vos in Galilæam. Scímus Christum surrexísse a mórtuis vere: tu nobis, victor Rex, miserére. Amen. Allelúia.
Sekvencija
Velykų aukai gyrius teaukoja krikščionys. Avinėlis atpirko avis; nekaltasis Kristus sutaikė nusidėjėlius su Tėvu. Mirtis ir gyvenimas susikovė nuostabiame mūšyje; gyvenimo valdovas mirė, gyvas karaliauja. Pasakyk mums, Marija, ką pamatei kelionėje? Pamačiau gyvojo Kristaus kapą ir Prisikeliančiojo garbę; liudijančius angelus, drobulę ir drabužius. Kristus, manoji viltis, prisikėlė; anksčiau už savuosius įžengė į Galilėją. Žinome, kad Kristus tikrai prisikėlė iš numirusiųjų – Tu, Karaliau nugalėtojau, pasigailėk mūsų. Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 20, 11–18)
In illo témpore: María stabat ad monuméntum foris, plorans. Dum ergo fleret, inclinávit se et prospéxit in monuméntum: et vidit duos Angelos in albis, sedéntes, unum ad caput et unum ad pedes, ubi pósitum fúerat corpus Iesu. Dicunt ei illi: Mulier, quid ploras? Dicit eis: Quia tulérunt Dóminum meum: et néscio, ubi posuérunt eum. Hæc cum dixísset, convérsa est retrórsum, et vidit Iesum stantem: et non sciébat, quia Iesus est. Dicit ei Iesus: Múlier, quid ploras? quem quæris? Illa exístimans, quia hortulánus esset, dicit ei: Dómine, si tu sustulísti eum, dícito mihi, ubi posuísti eum: et ego eum tollam. Dicit ei Iesus: María. Convérsa illa, dicit ei: Rabbóni – quod dícitur Magíster. – Dicit ei Iesus: Noli me tángere, nondum enim ascéndi ad Patrem meum: vade autem ad fratres meos et dic eis: Ascéndo ad Patrem meum et Patrem vestrum, Deum meum et Deum vestrum. Venit María Magdaléne annúntians discípulis: Quia vidi Dóminum, et hæc dixit mihi.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 20, 11–18)
Anuo metu: Marija stovėjo lauke palei kapą ir verkė. Verkdama ji pasilenkė į kapo vidų ir pamatė du angelus baltais drabužiais, sėdinčius – vieną galvūgalyje, kitą kojų vietoje – ten, kur būta Jėzaus kūno. Jie paklausė ją: „Moterie, ko verki?“ Ji atsakė: „Kad paėmė mano Viešpatį ir nežinau, kur jį padėjo.“ Tai tarusi, ji atsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus. O jis tarė jai: „Moterie, ko verki? Ko ieškai?“ Jinai, manydama, jog tai sodininkas, atsakė: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.“ Jėzus jai sako: „Marija!“ Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Tai reiškia: „Mokytojau“). Jėzus jai tarė: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: „Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą.“ Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs.
Offertorium
Exod. 13, 5. In die solemnitátis vestræ, dicit Dóminus, indúcam vos in terram fluéntem lac et mel, allelúia.
Ofertoriumas
Iš 13, 5. Jūsų šventės dieną, sako Viešpats, įvesiu jus į žemę, tekančią pienu ir medumi, aleliuja.
Secreta
Súscipe, quæsumus, Dómine, múnera populórum tuórum propítius: ut, confessióne tui nóminis et baptísmate renováti, sempitérnam beatitúdinem consequántur. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, maloningai priimk tautų aukas, kad jos, atnaujintos Tavojo vardo išpažinimu ir krikštu, pasiektų amžinąją laimę. Per mūsų Viešpatį...
Communio
1 Pet. 2, 9. Pópulus acquisitiónis, annuntiáte virtútes eius, allelúia: qui vos de ténebris vocávit in admirábile lumen suum, allelúia.
Komunija
1 Pt 2, 9. Viešpaties laimėtieji žmonės, skelbkite didingus darbus to, aleliuja, kuris jus pašaukė iš tamsybių į savo nuostabią šviesą, aleliuja.
Postcommunio
Exáudi, Dómine, preces nostras: ut redemptiónis nostræ sacrosáncta commércia, et vitæ nobis cónferant præséntis auxílium, et gáudia sempitérna concílient. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Išklausyk, Viešpatie, mūsų maldas, kad švenčiausios mūsų išganymo dovanos teiktų šiam gyvenimui pagalbą ir nupelnytų amžinąjį džiaugsmą. Per mūsų Viešpatį...
