Die II infra octavam Paschæ
Pirmadienis Velykų oktavoje
Velykų oktava, per kurią anksčiau buvo draudžiama dirbti bet kokį darbą, buvo viena nepertraukiama šventė. Apaštalo skaitinyje girdime šv. apaštalo Petro balsą, skelbiantį pasauliui mūsų Viešpaties Prisikėlimą, nes jis buvo to įvykio liudytojas. Evangelijoje aprašomas prisikėlusio Kristaus pasirodymas į Emausą einantiems mokiniams, taip pat pasakojama apie tai, kaip Viešpats savo Prisikėlimo dieną pasirodė Petrui.
Introitus
Exod. 13, 5 et 9. Introdúxit vos Dóminus in terram fluéntem lac et mel, allelúia: et ut lex Dómini semper sit in ore vestro, allelúia, allelúia.
Ps. 104, 1. Confitémini Dómino et invocáte nomen eius: annuntiáte inter gentes ópera eius.
Introitas
Iš 13, 5 ir 9. Įvedė jus Viešpats į žemę, plūstančią pienu ir medumi, aleliuja; ir kad Viešpaties įstatymas visuomet būtų jūsų lūpose, aleliuja, aleliuja.
Ps 104, 1. Šlovinkite Viešpatį ir šaukitės jo vardo, skelbkite tarp tautų jo darbus.
Oratio
Deus, qui sollemnitáte pascháli, mundo remédia contulísti: pópulum tuum, quæsumus, cælésti dono proséquere; ut et perféctam libertátem consequi mereátur, et ad vitam profíciat sempitérnam. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kuris Velykų iškilme suteikei pasauliui vaistų, pasiųsk meldžiantiems savo žmonėms dangiškų dovanų, kad būtų verti pasiekti tobulą laisvę ir patektų į amžinąjį gyvenimą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostólorum. (Act. 10, 37–43)
In diébus illis: Stans Petrus in médio plebis, dixit: Viri fratres, vos scitis, quod factum est verbum per universam Iudæam: incípiens enim a Galilæa, post baptísmum, quod prædicávit Ioánnes, Iesum a Názareth: quómodo unxit eum Deus Spíritu Sancto et virtúte, qui pertránsiit benefaciéndo, et sanándo omnes oppréssos a diábolo, quóniam Deus erat cum illo. Et nos testes sumus ómnium, quæ fecit in regióne Iudæórum et Ierúsalem, quem occidérunt suspendéntes in ligno. Hunc Deus suscitávit tértia die, et dedit eum maniféstum fíeri, non omni pópulo, sed téstibus præordinátis a Deo: nobis, qui manducávimus et bíbimus cum illo, postquam resurréxit a mórtuis. Et præcépit nobis prædicáre populo et testificári, quia ipse est, qui constitútus est a Deo iudex vivórum et mortuórum. Huic omnes Prophétæ testimónium pérhibent, remissiónem peccatórum accípere per nomen eius omnes, qui credunt in eum.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 10, 37–43)
Anomis dienomis: Petras, stojęs liaudies viduryje, kalbėjo: „Vyrai broliai, jūs žinote, kas yra įvykę visoje Judėjoje, pradedant nuo Galilėjos, po Jono skelbtojo krikšto. Kalbama apie Jėzų iš Nazareto, kaip Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, kaip jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo. Mes esame liudytojai visko, ką jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas jį prikėlė ir leido jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą.“
Graduale
Ps. 117, 24 et 2. Hæc dies, quam fecit Dóminus: exsultémus et lætémur in ea. V. Dicat nunc Israel, quóniam bonus: quóniam in sæculum misericórdia eius.
Gradualas
Ps 117, 24 ir 2. Štai diena, kurią sutvėrė Viešpats; šokinėkime iš džiaugsmo ir linksminkimės tądien. V. Tegu dabar Izraelis sako: jis geras, jo gailestingumas amžinas.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Matth. 28, 2. V. Angelus Dómini descéndit de cælo: et accédens revólvit lápidem, et sedébat super eum.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Mt 28, 2. V. Viešpaties Angelas nužengė iš dangaus, prisiartinęs nuritino akmenį ir ant jo atsisėdo.
Sequentia
Víctmae pascháli láudes: ímmolent Christiáni. Agnus redémit oves: Christus ínnocens Patri reconciliávit peccatóres. Mors et vita duéllo conflixére miràndo: dux vitæ mórtuus, regnat vívus. Dic nobis, María, quid vidísti in via? Sepúlcrum Christi vivéntis: et glóriam vidi resurgéntis. Angélicos testes, sudárium, et vestes. Surréxit Christus spes mea: præcédit vos in Galilæam. Scímus Christum surrexísse a mórtuis vere: tu nobis, victor Rex, miserére. Amen. Allelúia.
Sekvencija
Velykų aukai gyrius teaukoja krikščionys. Avinėlis atpirko avis; nekaltasis Kristus sutaikė nusidėjėlius su Tėvu. Mirtis ir gyvenimas susikovė nuostabiame mūšyje; gyvenimo valdovas mirė, gyvas karaliauja. Pasakyk mums, Marija, ką pamatei kelionėje? Pamačiau gyvojo Kristaus kapą ir Prisikeliančiojo garbę; liudijančius angelus, drobulę ir drabužius. Kristus, manoji viltis, prisikėlė; anksčiau už savuosius įžengė į Galilėją. Žinome, kad Kristus tikrai prisikėlė iš numirusiųjų – Tu, Karaliau nugalėtojau, pasigailėk mūsų. Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Lucam. (Luc. 24, 13–35)
In illo témpore: Duo ex discípulis Iesu ibant ipsa die in castéllum, quod erat in spátio stadiórum sexagínta ab Ierúsalem, nómine Emmaus. Et ipsi loquebántur ad ínvicem de his ómnibus, quæ accíderant. Et factum est, dum fabularéntur et secum quærerent: et ipse Iesus appropínquans ibat cum illis: óculi autem illórum tenebántur, ne eum agnóscerent. Et ait ad illos: Qui sunt hi sermónes, quos confértis ad ínvicem ambulántes, et estis tristes? Et respóndens unus, cui nomen Cléophas, dixit ei: Tu solus peregrínus es in Ierúsalem, et non cognovísti, quæ facta sunt in illa his diébus? Quibus ille dixit: Quæ? Et dixérunt: De Iesu Nazaréno, qui fuit vir Prophéta potens in ópere et sermóne, coram Deo et omni pópulo: et quómodo eum tradidérunt summi sacerdótes et príncipes nostri in damnatiónem mortis, et crucifixérunt eum. Nos autem sperabámus, quia ipse esset redemptúrus Israel: et nunc super hæc ómnia tértia dies est hódie, quod hæc facta sunt. Sed et mulíeres quædam ex nostris terruérunt nos, quæ ante lucem fuérunt ad monuméntum, et, non invénto córpore eius, venérunt, dicéntes se étiam visiónem Angelórum vidísse, qui dicunt eum vívere. Et abiérunt quidam ex nostris ad monuméntum: et ita invenérunt, sicut mulíeres dixérunt, ipsum vero non invenérunt. Et ipse dixit ad eos: O stulti et tardi corde ad credéndum in ómnibus, quæ locúti sunt Prophétæ! Nonne hæc opórtuit pati Christum, et ita intráre in glóriam suam? Et incípiens a Móyse et ómnibus Prophétis, interpretabátur illis in ómnibus Scriptúris, quæ de ipso erant. Et appropinquavérunt castéllo, quo ibant: et ipse se finxit lóngius ire. Et coegérunt illum, dicéntes: Mane nobiscum, quóniam advesperáscit et inclináta est iam dies. Et intrávit cum illis. Et factum est, dum recúmberet cum eis, accépit panem, et benedíxit, ac fregit, et porrigébat illis. Et apérti sunt óculi eórum, et cognovérunt eum: et ipse evánuit ex óculis eórum. Et dixérunt ad ínvicem: Nonne cor nostrum ardens erat in nobis, dum loquerétur in via, et aperíret nobis Scriptúras? Et surgéntes eádem hora regréssi sunt in Ierúsalem: et invenérunt congregátas úndecim, et eos, qui cum illis erant, dicéntes: Quod surréxit Dóminus vere, et appáruit Simóni. Et ipsi narrábant, quæ gesta erant in via: et quómodo cognovérunt eum in fractióne panis.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 24, 13–35)
Anuo metu: Du Jėzaus mokiniai keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo. Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė.“ Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta. Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems. Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“ Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui.“ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
Offertorium
Matth 28, 2, 5 et 6. Angelus Dómini descéndit de cælo, et dixit muliéribus: Quem quæritis, surréxit, sicut dixit, allelúia.
Ofertoriumas
Mt 28, 2, 5 ir 6. Viešpaties Angelas nužengė iš dangaus ir tarė moteriškėms: Tas, kurio ieškote, prisikėlė, kaip yra sakęs, aleliuja.
Secreta
Súscipe, quæsumus, Dómine, prieces pópuli tui cum oblatiónibus hostiárum: ut, paschálibus initiáta mystériis, ad æternitátis nobis medélam, te operánte, profíciant. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, priimk savo tautos maldas kartu su aukų atnašomis, kad tai, pašventinta velykiniais slėpiniais, Tau veikiant, pasitarnautų kaip amžinybės vaistas. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Luc. 24, 34. Surréxit Dóminus, et appáruit Petro, allelúia.
Komunija
Lk 24, 34. Viešpats prisikėlė ir pasirodė Petrui, aleliuja.
Postcommunio
Spíritum nobis, Dómine, tuæ caritátis infúnde: ut, quos sacraméntis paschálibus satiásti, tua fácias pietáte concórdes. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, įliek mums savosios meilės Dvasios, kad tuos, kuriuos velykiniais sakramentais pasotinai, padarytum savojo gailestingumo dalininkais. Per mūsų Viešpatį...
