Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.
Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.
(Introitas)
Liturginis laikas po Sekminių turi 25 sekmadienius, jeigu dėl kilnojamos Velykų datos dar lieka keletas sekmadienių iki Advento, jie užpildomi papildomais sekmadieniais, kurie turi titulą „kaip po Epifanijos“
Mišių Kolektoje Motina Bažnyčia meilingai prašo, jog Visagalis Dievas gelbėtų mus, kurie nemokame ištverti net ir menkiausio išbandymo, o mažutė pagunda mus vėl įtraukia į senąsias nuodėmes, – todėl mums reikalinga nuolatinė Dievo globa ir parama.
Skaitinyje apaštalas Paulius pamoko Romos krikščionis ir mus, jog vienintelė taisyklė, kurios reikia laikytis, yra mylėti Dievą ir artimą: „Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą.“ Šventasis Augustinas, sutraukdamas visus Dievo Įsakymus į vieną, yra pasakęs garsią frazę: „mylėk ir daryk ką nori“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad po ja pasirašytų kiekvienas, – argi nėra puiku daryti, ką aš noriu? Ar blogai, kuomet renkuosi tai, ko geidžiu? Ar tai nėra meilė? Tačiau ši provokuojanti Augustino frazė savo gelme šokiruoja. Kas tikrai myli Meilę, kuri yra Dievas, tas darys tik tai, ko ši Meilė nori, nes tai ir bus to, kuris myli, noras (mylintysis daro tik tai, ko mylimasis nori, nes šio norai yra ir jo norai).
Šventoji Evangelija pasakoja, kaip Viešpats Jėzus nuramino audrą jūroje. Šis pasakojimas mus padrąsina ir sustiprina, nes primena – kad ir kokios tamsos galybės daužytų ir pultų Jėzaus mokinių valtį, – Bažnyčią, – Mokytojas neleis, jog ji paskęstų. Viešpats didesnis už visas audras ir vėtras. Jo rankoje Bažnyčios vairas ir tamsa niekuomet netars paskutinio žodžio. Nenusiminkime ir nebūkime mažatikiai.
Iš tiesų sakau jums:
ko melsdamiesi prašote,
tikėkite, kad gausite,
ir bus jums.
(Komunijos antifona)
