(Toliau pateikiama Šv. Bernardo Klerviečio pamokslas, cituojamas Dom Prosper Guéranger „Liturginių metų“ Šventojo vardo šventės įraše , 1983 m. Marian House leidimo II tome, benediktinų iš Stanbrooko anglų kalba išverstame leidime.)
„Jėzaus Vardas yra Šviesa, Maistas ir Vaistas. Jis yra Šviesa, kai mums skelbiamas, jis yra Maistas, kai apie jį mąstome, jis yra Vaistas, kuris malšina mūsų skausmus, kai jį šaukiame. Pasakykime bent po žodį apie kiekvieną iš jų. Pasakykite man, iš kur atsirado visame pasaulyje tokia ryški ir staigi šviesa, jei ne iš Jėzaus Vardo skelbimo? Argi ne šio Vardo šviesos dėka Dievas mus pakvietė į savo nuostabią Šviesą? Apšviesti šia šviesa ir matydami Šviesą, mes priimame šiuos Pauliaus žodžius kaip tikrai skirtus mums: „Anksčiau jūs buvote tamsa, bet dabar esate šviesa Viešpatyje.“
„Jėzaus Vardas yra ne tik Šviesa, bet ir Maistas. Argi tu nesijauti sustiprintas, kai tik pagalvoji apie šį Vardą? Kas taip maitina to, kuris apmąsto šį Vardą, protą? Kas taip atgaivina pavargusias jėgas, stiprina dorybę, suteikia energijos geriems ir šventiems įpročiams ir skatina skaistybę? Kiekvienas sielos maistas, kuris nėra įmirkytas šiuo aliejumi, yra sausas, jis yra neskanus, jei nėra pagardintas šia druska. Jei tu rašai, man nepatinka tavo rašymas, jei jame nerandu Jėzaus Vardo. Jei tu mane mokai ar su manimi kalbiesi, man nepatinka tavo žodžiai, jei negirdžiu tavęs tariant Jėzaus Vardo. JĖZUS yra medus burnai, muzika ausims ir džiaugsmas širdžiai.“
„Jis taip pat yra vaistas. Ar kas nors iš jūsų yra liūdnas? Tegul Jėzus ateina į jo širdį, o burna pakartoja jo vardą, sakydama: „Jėzus!“ Ir štai, to vardo šviesa išsklaido visus debesis ir vėl sugrąžina saulės spindulius. Ar kas nors iš jūsų yra nusidėjęs? Ar neviltis veda jus į mirties spąstus? Šaukitės gyvenimo vardo, ir gyvenimas sugrįš į sielą. Ar kada nors buvo žmogus, kuris, išgirdęs šį gelbstintį Vardą, galėjo išlaikyti tą įprastą širdies kietumo, tinginystės mieguistumo, dvasios keršto ar veltėdžiavimo ydą? Jei kas nors, galbūt, jautė, kad jo ašarų šaltinis išdžiūvo, ar jis neištrykšo gausiau nei kada nors anksčiau, ar nesruvo saldžiau nei bet kada, vos tik jis sušuko Jėzaus Vardą? Jei kas nors iš mūsų kada nors buvo pavojuje ir mūsų širdis plakė iš baimės, ar šis galingas Vardas nesuteikė mums pasitikėjimo ir drąsos, vos tik jį ištarėme? Kai mus kamavo įvairios abejonės, ar neatsirado aiškumas, kas yra teisinga, kai mes šaukėmės Šviesos Vardo? Kai buvome nusivylę ir beveik sutriuškinti nelaimių, ar į mūsų širdis nesugrįžo drąsa, kai mūsų liežuviai ištarė Pagalbos Vardą? Visa tai yra tiesa, nes visos šios nelaimės yra mūsų sielos ligos ir silpnumas, o Jėzaus vardas yra mūsų vaistas.“
„Bet pažiūrėkime, kaip visa tai įvyksta. Šaukitės manęs vargo dieną, sako Viešpats, ir aš jus išgelbėsiu, ir jūs mane šlovinsite (Ps 50, 15). Nėra nieko, kas taip sulaikytų pykčio impulsą, nuramintų išdidumo bangą, išgydytų pavydo žaizdą, slopintų nepasotinamą prabangą, užgesintų geismo liepsną, numalšintų godumo troškulį ir išsklaidytų nešvarumo karštinę, kaip Jėzaus Vardas. Kai ištariu šį Vardą, prieš savo akis matau Žmogų, kuris yra tobulai nuolankus ir romios širdies, geranoriškas, blaivus, skaistus, gailestingas ir kupinas visko, kas gera ir šventa – ne, matau patį Visagalį Dievą, kurio pavyzdys mane gydo, o pagalba stiprina. Visa tai sakau, kai tik ištariu Jėzaus vardą. Čia turiu savąjį pavyzdį, nes Jis yra Žmogus, ir savo pagalbą, nes Jis yra Dievas – vienas man suteikia brangius vaistus, kitas suteikia jiems veiksmingumą, ir iš šių dviejų aš gaminu tokį eliksyrą, kokio nė vienas gydytojas nemoka pagaminti.“
„Čia yra vaistas, mano siela, paslėptas šio Jėzaus Vardo skrynelėje – tikėk manimi, jis yra naudingas ir geras kiekvienai tavo ligai, kurią tik gali turėti. Visada nešiok jį su savimi, savo širdyje ir rankoje, kad visi tavo jausmai ir veiksmai būtų nukreipti į JĖZŲ” (paimta iš jo penkiolikto pamokslo apie Giesmių giesmę).
