II Dominica Post Pentecosten

skirtukas

II sekmadienis po Sekminių

Šios dienos Apaštalo skaitinys ir Evangelija kuo geriausiai tinka sekmadienio Mišioms, einančioms po Kristaus Kūno šventės. Apaštalas primena mums didžią broliškos meilės pareigą. Sekdami Kristaus, atidavusio už mus savo gyvybę, pavyzdžiu, privalome taip stipriai mylėti savo artimuosius, kad, kaip Jis, būtume pasiruošę už brolius paguldyti savo gyvybę. Evangelijoje kalbama apie Eucharistiją, mūsų antgamtinio gyvenimo čia, žemėje, šventąjį maistą kaip apie būsimą dangiškąją puotą, į kurią visi esame pakviesti. Ir kiekvieną kartą, priimdami dangiškąjį maistą, turime prisiminti, kad tik Jėzaus atperkamosios mirties dėka mums leista patirti bendrystę su Dievu. Su Juo visiškai susivienysime danguje per palaimingą regėjimą, kuriam mus ruošia priimamas Sakramentas.

Introitus

Ps. 17, 19–20. Factus est Dominus protector meus, et eduxit me in latitudinem: salvum me fecit, quoniam voluit me.

Ps. 17, 2–3. Diligam te, Domine, fortitudo mea: Dominus firmamentum meum et refugium meum et liberator meus.

Introitas

Ps 17, 19–20. Viešpats tapo mano gynėju ir išvedė mane į platumas; išganė mane, kadangi manęs panorėjo.

Ps 17, 2–3. Mylėsiu tave, Viešpatie, mano tvirtybe; Viešpats mano atrama ir mano prieglobstis, ir mano išlaisvintojas.

Oratio

Sancti nóminis tui, Dómine, timórem páriter et amórem fac nos habére perpétuum: quia numquam tua gubernatióne destítuis, quos in soliditáte tuæ dilectiónis instítuis. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Viešpatie, Tavo šventajam vardui nepaliaujamą baimę, o drauge ir meilę mus įgalink turėti, kadangi niekada nepalieki be savojo maisto tų, kuriuos savo meilės tvirtume įstatai. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Lectio Epistolæ beati Ioannis Apostoli. (1 Ioann. 3, 13–18)

Caríssimi: Nolíte mirári, si odit vos mundus. Nos scimus, quóniam transláti sumus de morte ad vitam, quóniam dilígimus fratres. Qui non díligit, manet in morte: omnis qui odit fratrem suum, homicída est. Et scitis, quóniam omnis homicída non habet vitam ætérnam in semetípso manéntem. In hoc cognóvimus caritátem Dei, quóniam ille ánimam suam pro nobis pósuit: et nos debémus pro frátribus ánimas pónere. Qui habúerit substántiam huius mundi, et víderit fratrem suum necessitátem habére, et cláuserit víscera sua ab eo: quómodo cáritas Dei manet in eo? Filíoli mei, non diligámus verbo neque lingua, sed ópere et veritáte.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Jono pirmojo Laiško. (1 Jn 3, 13–18)

Brangieji: Nesistebėkite, broliai, jei pasaulis jūsų nekenčia. Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje. Kuris nekenčia savo brolio, tas žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžinojo gyvenimo, jame pasiliekančio. Mes iš to pažinome meilę, kad jis už mus paguldė savo gyvybę. Ir mes turime guldyti gyvybę už brolius. Bet jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, – kaip jame pasiliks Dievo meilė? Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Graduale

Ps. 119, 1–2. Ad Dominum, cum tribularer, clamavi, et exaudivit me. V. Domine, libera animam meam a labiis iniquis, et a lingua dolosa.

Gradualas

Ps 119, 1–2. Viešpaties, kai buvau vargų slegiamas, šaukiausi, ir Jis mane išgirdo. V. Viešpatie, išlaisvink mano sielą nuo neteisių lūpų ir sukto liežuvio.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 7, 2. V. Domine, Deus meus, in te speravi: salvum me fac ex omnibus persequentibus me, et libera me. Alleluia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 7, 2. V. Viešpatie, mano Dieve, tavimi vyliausi; išgelbėk mane nuo visų mane persekiojančių ir išlaisvink mane. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc.14, 16–24)

In illo témpore: Dixit Iesus pharisæis parábolam hanc: Homo quidam fecit cenam magnam, et vocávit multos. Et misit servum suum hora cenæ dícere invitátis, ut venírent, quia iam paráta sunt ómnia. Et coepérunt simul omnes excusáre. Primus dixit ei: Villam emi, et necésse hábeo exíre et vidére illam: rogo te, habe me excusátum. Et alter dixit: Iuga boum emi quinque et eo probáre illa: rogo te, habe me excusátum. Et álius dixit: Uxórem duxi, et ídeo non possum veníre. Et reverses servus nuntiávit hæc dómino suo. Tunc irátus paterfamílias, dixit servo suo: Exi cito in platéas et vicos civitátis: et páuperes ac débiles et cæcos et claudos íntroduc huc. Et ait servus: Dómine, factum est ut imperásti, et adhuc locus est. Et ait dóminus servo: Exi in vias et sepes: et compélle intráre, ut impleátur domus mea. Dico autem vobis, quod nemo virórum illórum, qui vocáti sunt, gustábit cenam meam.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 14, 16–24)

Anuo metu: Jėzus papasakojo fariziejams šį palyginimą: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: „Ateikite, jau viskas surengta.“ Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: „Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Meldžiu mane pateisinti.“ Vėl kitas sakė: „Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Meldžiu mane pateisinti.“ Trečias tarė: „Vedžiau, todėl negaliu atvykti.“ Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: „Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus.“ Tarnas ir vėl pranešė: „Šeimininke, kaip buvai liepęs, – padaryta, bet dar yra vietos.“ Tada šeimininkas tarė tarnui: „Eik į kelius bei patvorius ir varu atvaryk, kad mano namai būtų pilni. Sakau jums, – nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių.“

Offertorium

Ps. 6, 5. Domine, convertere, et eripe animam meam: salvum me fac propter misericordiam tuam.

Ofertoriumas

Ps 6, 5. Viešpatie, atsigręžk ir išvaduok manąją sielą; išgelbėk mane dėl savojo gailestingumo.

Secreta

Oblátio nos, Dómine, tuo nómini di-cánda puríficet: et de die in diem ad cæléstis vitæ tránsferat actiónem. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Viešpatie, lai Tavajam vardui aukojama atnaša mus apvalo ir diena iš dienos nukreipia į buvimą dangiškajame gyvenime. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 12, 6. Cantábo Dómino, qui bna tríbuit mihi: et psallam nómini Dómini altíssimi.

Komunija

Ps 12, 6. Giedosiu Viešpačiui, nes jis man buvo geras, šlovinsiu aukščiausiojo Viešpaties vardą.

Postcommunio

Sumptis munéribus sacris, quæsu-mus, Dómine: ut cum frequentatióne mystérii, crescat nostræ salútis efféctus. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Priėmę šventąsias dovanas, prašome, Viešpatie, kad per nuoširdų dalyvavimą šventosiose paslaptyse augtų mūsų išganymo vaisius. Per mūsų Viešpatį...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.