Gavėnios malonė ir pareigos
I kvadragezimos (Gavėnios) sekmadienis (pamokslas pagal Epistolę)
„Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Kor 6, 2).
Šiuose žodžiuose nurodomi du svarstymo verti dalykai: pirma, tai pagyrimas dabartiniam laikui: „Štai dabar palankus metas“; antra, pažymima šio pagyrimo priežastis: „Štai dabar išganymo diena“.
Pirmiausiai, būtina reikia pažymėti, kad palankus metas tokiu vadinamas dėl aštuonių priežasčių. 1) Nes tai Viešpaties ieškojimo metas: „Nes jau metas ieškoti Viešpaties, kad jis ateitų ir apšviestų juos teisumu“ (Oz 10, 12). 2) Nes tai yra Viešpaties sutaikinimo metas: „O aš meldžiuosi Tau, Viešpatie, visą laiką“ (Ps 69, 13). 3) Nes tai laikas, kai reikia taisytis: „Tegaliojančius iki atnaujinimo meto“ (Žyd 9, 10), t. y. dėl žydų neteisingumo. 4) Nes tai metas, kai reikia susilaikyti nuo perteklinių dalykų ir ydų: „Atėjo giedojimo metas“ (Gg 2, 2, Vulgata). 5) Nes tai yra Dieviškojo gailestingumo gavimo metas: „Nes metas jo pasigailėti, – skirtasis laikas jau atėjo“ (Ps 102, 14). 6) Nes tai yra kančios metas: „Ateina didinga ir baisi diena Jokūbui, jai nėra lygios, tačiau jis bus išgelbėtas“ (Jer 30, 7). 7) Nes tai išganymo įgijimo metas: „Nesusilaikyk nuo kalbėjimo, kai reikia kalbėti“ (Sir 4, 23). 8) Nes tai yra metas daryti gerus darbus: „Veikti Viešpačiui jau metas“ (Ps 119, 126).
Antra, būtina pažymėti, kad ši „išganymo diena“ ragina ir kviečia mus į šventumą aštuoniais būdais. 1) Šventasis Rašto skaitiniai, kuriuos girdime šiuo metu. Evangelijos ir Laiškai, kurie skaitomi, kviečia mus melstis, pasninkauti, duoti išmaldą, teisingai elgtis, atgailauti ir daryti kitus panašius dalykus. Todėl tas, kuris dabar nedaro gerų darbų, turi būti iš tiesų nejautrus. 2) Mus kviečia Kūrėjas, kuris, kaip tikime, šiuo metu yra sukūręs pasaulį. Tad būtų labai aplaidus tas, kuris neatlieka kokio nors gero veiksmo Dievo labui, kai Jis mums yra davęs tiek daug gerų dalykų. 3) Į tai mus kviečia kūrinija, kuri žiemos metu nustojo darbuotis, o dabar štai vėl pradeda būti aktyvi, kaip matyti žvelgiant į žoleles, augalus ir gyvūnus: „Net gandras padangėse žino, kada keliauti (Jer 8, 7). 4) Daryti gerus darbus mus kviečia Kristaus pavyzdys, kuris šiuo metu mums yra atlikęs daug gero. Šventas Bernardas sako: „Kuris mane visiškai ir iš karto sukūrė vienu žodžiu, atnaujino mane; kuris daug pasakė, padarė daug stebuklų ir iškentėjo sunkumu“. 5) Bažnyčios įsakymai kviečia mus visus atlikti išpažintį, pasninkauti ir lankytis bažnyčioje; kas to nedaro, pažeidžia Motinos Bažnyčios įsakymus: „Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo, neatmesk savo motinos žodžių“ (Pat 1, 8). 6) Daugelio pastangos ir įpročiai, nes dabar daugelis pradeda daryti gerus darbus, todėl žmogui turėtų būti gėda likti vienam su nedaugeliu, kurie to nedaro: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse“ (Žyd 12, 7). Gausus formacija Dievo malonės dėka; nes reikia tikėti, kad Dievas, dovanojęs mums tiek daug gerų dalykų, šiomis dienomis dar gausiau išlieja mums savo malonę, todėl Laiške rašoma: „neimkite Dievo malonės veltui“. 8) Didžiųjų Velykų laukimas turėtų skatinti mus geriems darbams, tad tas, kuris laukia didžiosios šventės, turėtų budėti, tad Bažnyčia dabar gieda: „Ne veltui rytą keliamės prieš aušrą, nes Viešpats pažadėjo karūną budintiesiems“, o taip pat: „Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės“ (1 Kor 11, 28 Vulgata). Taigi, šiuo metu dorai atlikdami gavėnios pasninką ateisime prie Sinajaus, Dievo kalno, prie dangiškosios Evangelijos vakarienės, prie kurios esame vedami.
Kristus – pasninkaujančiojo pavyzdys
I kvadragezimos (Gavėnios) sekmadienis (pamokslas pagal Evangeliją)
„Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.“ (Mt 4, 2)
Šventasis Augustinas sako, kad mėgdžiodami tai, ką garbiname, demonstruojame savo religingumą, todėl, kai mūsų Viešpats pasninkavo, turėtume mėgdžioti Jį pasninkaudami. Yra keturios priežastys, kurios turėtų paskatinti mus pasninkauti. Pirma, Dievo įsakymas; antra, Kristaus pavyzdys; trečia, įvairiopa žala, kuri ištinka tuos, kurie nesilaiko pasninko; ketvirta, įvairiopa nauda, kurią gauna pasninkaujantys.
Pirmiausiai, būtina reikia pažymėti, kad Viešpats įsakė mums pasninkauti keturiais būdais. 1) Jis pats Adomui ir Ievai rojuje įsakė pasninkauti, t. y. susilaikyti nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio bei neragauti jo vaisių. 2) Jis tai nurodė Mozės įsakymu: „Tai bus jums visiško šabo poilsis, ir jūs turite marintis – tai yra amžinas įstatymas“ (Kun 16, 31). 3) Dievas tai įsakė per pranašus: „Paskelbkite pasninką“ (Jl 2, 15). 4) Dievas tai įsakė per Apaštalus: „Dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti“ (2 Kor 11, 27) - todėl tas, kuris nenori pasninkauti, akivaizdžiai nusižengia malonės įsakymams.
Antra, būtina pažymėti, kad mūsų Viešpats mus mokė, jog pasninkui būtini keturi dalykai. 1) Kad būtume apvalyti nuo visų nuodėmių. 2) Kad turėtume pasninką atlikti slapta, nesitikėdami kitų žmonių pagyrimų. 3) Kad pasninkautume ilgai ir ištvermingai. 4) Kad turėtume nugalėti velnio pagundas. Pirmiausia Jis mokė, kad pasninkavo po to, kai buvo pakrikštytas; taip ir tas, kuris nori gerai atlikti pasninką, pirmiausia turi apsivalyti per atgailą ir išpažintį: „O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi]galvą ir nusiprausk veidą“ (Mt 6, 17). Antra, ruošdamasis pasninkauti Jis ieškojo dykumos; taip Jis parodė mums, kad pasninkaudami ir darydami gerus darbus turime tai daryti slapta, idant išvengtume žmonių pagyrimų: „Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant“ (Mt 6, 16). Trečia, Jis mus mokė pats pasninkaudamas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų: Šventasis Augustinas sako: „Jei tik leidžia sveikata, sutramdykite savo kūną, susilaikydami nuo mėsos ir gėrimų“. Ketvirta, Jis to mokė mus nepasiduodamas velnio gundymui: „Žmogus gyvas ne vien duona... eik šalink šėtone“. Ir „Mano vaike, jei nori tarnauti Viešpačiui, būk pasiruošęs bandymui“ (Sir 2, 1).
Trečia, būtina pažymėti, kad tuos, kurie nenori pasninkauti, kai privaloma, ištinka keturios blogybės. 1) Neteisingumo blogybė: „Išties, tavo sesers Sodomos kaltė buvo įžūlus išdidumas!“ (Ez 16, 49). 2) Praradimo blogybė, nes tas, kuris nenori pasninkauti, turės amžinai pasninkauti nuo amžinojo gyvenimo vaisių; kaip tai nurodyta Pradžios knygoje, kur rašoma, kad Adomas nenorėjo susilaikyti nuo uždrausto vaisiaus, todėl Viešpats tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio [...] Todėl Viešpats Dievas išvarė jį iš Edeno sodo dirbti žemę, iš kurios jis buvo paimtas“ (Pr 3, 17-23). 3) Dabarties bausmių blogybė: „Nuo persivalgymo daugelis nusigalavo“ (Sir 37, 31). 4) Nuolatinio bado ir troškulio bausmės, kurios ištiks žemutiniame pasaulyje: „Štai mano tarnai valgys, o jūs kentėsite alkį, mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį“ (Iz 65, 13). Tai siejasi su „dangiškąja puota“, nuo kurios tie, kurie dabar nepasninkauja, bet „neturi turėti nė lašo vandens“ (pagal Lk 16 19-24).
Ketvirta, būtina pažymėti, kad pasninkas duoda keturgubą naudą. 1) Numarina ydas. 2) Nukreipia protą Dievop. 3) Padeda įgyti dorybes. 4) Peno Amžinosios palaimos atlygį. Apie šiuos keturis dalykus Šventasis Grigalius sako: „Tu atsikratysi ydų pasninku“ – tai apie pirmą‘ „Tu pakylėsi protą“ – tai apie antrą; „Tu aukštinsi dorybę“ – tai apie trečią; „Tau bus suteikti apdovanojimai“ – tai apie ketvirtą.