Nugalėtas kūnas
III sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Epistolę)
„Aš maldauju jus kaip ateivius ir svečius susilaikyti nuo kūno geidulių“ (1 Pt 2, 11).
Šiuose žodžiuose pažymimi keturi dalykai. Pirma, pabrėžiama, kad reikia susilaikyti nuo kūniškų geidulių: „susilaikyti nuo kūno geidulių“. Antra, tokio susilaikymo būtinybė: „kurie kovoja prieš sielą“. Trečia, raginama elgtis pavyzdingai: „Jūsų elgesys [...] tebūna pavyzdingas". Ketvirta, priduriama pavyzdingo elgesio nauda: „Kad, nors dabar šmeižia jus kaip piktadarius, pažinę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną“.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad yra trys geidulių rūšys, nuo kurių Šventasis Raštas mums liepia susilaikyti: 1) pasaulio geismai, 2) žalingi ir nenaudingi geismai, 3) kūniški geismai. Pirma, pasaulio geismai yra žemiškos garbės troškimai: „Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje“ (Tit 2, 11). Antra, žalingi geismai yra turtų troškimai: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų" (1 Tim 6, 9). Trečia, kūno geismai yra tada, kai trokštama kūniškų malonumų: „Nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių“ (Rom 13, 14).
Antra, reikia pažymėti, kad kūniški geismai trimis būdais „kariauja prieš sielą“, todėl mums būtina nuo jų susilaikyti. 1) Jie kariauja nuolat kovodami su ja: „Žmogaus gyvenimas ant žemės yra kereiviavimas“ (Job 7, 1 Vulgata); visas žmogaus gyvenimas panašus į tam tikrą konfliktą. 2) Mirtinai, ją sužeisdami: „Tinginio alkis jį nužudo, nes jo rankos atsisako dirbti“ (Pat 21, 25). 3) Sukeldami amžiną pražūtį ir sunaikinimą: „Kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo“ (1 Tim 6, 9), nes kūniški geismai šiame pasaulyje žudo nuodėme, o ateityje žudo amžina mirtimi.
Trečia, reikia pažymėti, kad pavyzdingas elgesys susideda iš trijų dalykų. 1) Proto tyrumo: „Galime pasigirti savo sąžinės liudijimu, jog visur žmonėse, o ypač pas jus, mes vadovavomės iš Dievo einančiu šventumu bei nuoširdumu“ (2 Kor 1, 12). 2) Sąžiningumo arba būdo šventumo: „Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu“ (2 Pt 3, 11). 3) Nuolatiniu dangaus džiaugsmų troškimu: „O mūsų pasielgimas yra danguje“ (Fil 3, 20 Vulgata).
Ketvirta, reikia pažymėti, kad pavyzdingas elgesys duoda trigubą naudą. 1) Atmetami ir nutildomi šmeižikai „Kad, nors dabar šmeižia jus" ir „Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingų žmonių nesąmones“ (1 Pt 2, 15), 2) Garbinga būtis: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 4, 16). 3) Didelis atlygis, pažadėtas už tokį elgesį „aplankymo dieną“, t. y. atpildo metu; ir tik Dievas žino, kokia didelė šlovė tuomet mums bus suteikta. Į šią šlovę mus gali atvesti Jėzus Kristus. Amen.
Amžinasis džiaugsmas
III sekmadienis po Velykų (pamokslas pagal Evangeliją)
„Pasaulis džiūgaus. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu..“ (Jn 16, 20)
Šiuose žodžiuose pažymimi trys dalykai. Pirma, pasauliečių kvailumas: „Pasaulis džiūgaus“. „Apie juoką pasakiau: „Kvailystė“, o apie linksmybes: „Kokia iš jų nauda?“ (Sir 2, 2 Vulgata). Antra, šventųjų išmintis: „Jūs liūdėsite“ ir „Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių – linksmybės namuose“ (Sir 7, 4 Vulgata). Trečia, būsima šventųjų giesmė: „Jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“. „Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės“ (Lk 6, 21).
Pirmiausia, reikia pažymėti, kad trys dalykai įrodo, jog pasauliečių džiaugsmas yra kvailas. 1) Laikas, nes dabar yra ne džiaugsmo, o verksmo metas: „Yra laikas verkti ir juoktis“ (Sir 3, 4 Vulgata). Laikas verkti įrašytas pirmuoju, kad būtų aišku, jog dabartis yra šis laikas, o laikas juoktis pridėtas po to, kad būtų aišku, jog tik ateityje bus džiaugsmo laikas; nes dabar iš tiesų yra laikas verkti ir liūdėti dėl nuodėmių. 2) Nes šis pasaulis yra liūdesio, o ne džiaugsmo vieta: „Savo širdyje jis pasidarė kelius ašarų slėnyje iki paskirtajai vietai“ (Ps 84, 6 Vulgata) ir „Viešpaties angelas atėjo iš Gilgalo į Bochimus“ (Ts 2, 1), t. y. „verkiančiųjų vietą“. 3) Jie džiaugiasi blogiu: „Kurie džiūgauja darydami pikta“ (Pat 2, 14). Pasauliečių džiaugsmo kvailumas pakankamai akivaizdus, nes jie džiaugiasi liūdesio metu, nelaimės atveju, darydami blogį. Šventasis Augustinas sako: „Koks gi yra šio pasaulio džiaugsmas?" Atsakytume glaustai: „Neištikimybė, niekšybė, apgaudinėjimai, darymas to, kas žema, puikavimasis puotomis“.
Antra, reikia pažymėti, kad išmintingieji liūdi dėl trijų priežasčių. 1) Liūdesys ištaiso žmogaus blogį: „Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę“ (Sir 7, 3 Vulgata). 2) Dėl trumpalaikio liūdesio žmogus išvengia amžinosios kančios. Šventasis Grigalius Didysis sako: „Šventieji dabartinį gyvenimą laiko laimėjimu, nes žino, kad per jį neišvengs amžinojo gyvenimo“ ir „O dabar nuimsiu nuo tavęs jo jungą ir sutraukysiu tavo pančius“ (Nah 1, 13). 3) Teisingumo matu jie įgyja amžinųjų džiaugsmų: „O lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą, visa pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima“ (2 Kor 4, 17-18).
Trečia, reikia pažymėti, kad nusakyti būsimi šventųjų džiaugsmai susideda iš trijų dalykų. 1) Iš dieviškojo buvimo paguodos: „Aš jus vėl pamatysiu“. Šventasis Augustinas sako: „Galiausiai bus pats Dievas, kuris bus viskas visame kame, kuris bus mums išganymas, garbė, šlovė, džiaugsmas ir kiekviena gėrybė“ ir „Tavo atpildas bus labai didelis“ (Pr 15, 1). 2) Didžiausio širdies džiūgavimo: „Jūsų širdys džiūgaus". „Juos lydės džiaugsmas ir linksmybė“ (Iz 51, 11). 3) Amžinybės pasiekimo: „Kuriuos Viešpats išlaisvino, tie sugrįš ir įžengs į Zioną su giesme, amžinu džiaugsmu vainikuoti“ (Iz 35, 10). Į šį džiaugsmą mus gali atvesti Jėzus Kristus. Amen.
