Pamokslas, pasakytas 2018 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje. Teksto kalba netaisyta
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios. Amen.
„Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš per visą dieną šaukiuosi tavęs.“ Brangūs tikintieji, ši psalmės eilutė yra iš mūsų šiandienos Mišių introito teksto. „Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš per visą dieną šaukiuosi tavęs. Nes tu, Viešpatie, romus ir meilus, ir didžiai gailestingas visiems, kurie šaukiasi tavęs. Palenk į mane, Viešpatie, savo ausį ir išklausyk mane, nes aš vargšas ir beturtis.“
Tai yra iš tiesų labai graži malda. Galime sakyti, kad tai yra kiekvieno nuodėmingo žmogaus malda. Bet taip pat galime sakyti, kad tai yra pačios žmonijos malda ypač prieš Išganytojo atėjimą. „Pasigailėk manęs, Viešpatie, nes aš per visą dieną šaukiuosi tavęs.“ Tai reiškia, kad daug metų žmonija laukė ir turėjo gyventi nuodėmės tamsybėje ir Šėtono vergijoje, kaip ir visi mes prieš mūsų atsivertimą. Prieš Išganytojo atėjimą žmonija gyveno be vilties. Taip pat, prieš mūsų atsivertimą gyvenome be vilties. Gyvenimas be vilties nėra labai geras gyvenimas. Aišku, kad gyvenimas be vilties veda į nusivylimą, liūdesį ir į depresiją.
Nuodėmė, gyvenimas be Dievo, ir Šėtonas yra baisiausiai tironai, kurie sunaikina mūsų ir mūsų šeimų viltį ir ramybę. Gyvenimo be Dievo rezultatas visada turi pražūtingas pasekmes – ypač vidines pasekmes, pvz., verčia jausti kaltę. Mes negalime išvengti sąžinės kaltinimo. Sąžinės kaltinimas yra nuodėmės pasekmė. Šią kaltę yra sunku nešti ir neįmanoma jos išvengti. Kaip pašalinti šį kaltumą, šią kaltę? Alkoholiu? Pasilinksminimu? Kitomis nuodėmėmis? Prietaringais burtais? Besitęsiančiu savęs gailėjimusi? Aišku ne! Reikia maldos ir išpažinties.
„Palenk į mane, Viešpatie, savo ausį ir išklausyk mane, nes aš vargšas ir beturtis.“ Žmonija buvo nugalėta nuodėme ir velniu, ir todėl, iš tikrųjų, žmonija buvo didelė vargšė ir dvasiškai beturtė. Dėl to žmonija troško pagalbos, laisvės, Išganytojo ir atpirkimo.
„Nes tu, Viešpatie, romus ir meilus, ir didžiai gailestingas visiems, kurie šaukiasi tavęs.“ Dievas yra romus ir meilus ir mūsų tobulas globėjas. Jis neapleido žmonijos po gimtosios nuodėmės ir niekada neapleis mūsų. Jeigu mes pasiliekame su Juo, tada visada turimę viltį.
Vakar buvo labai graži ir svarbi vilties šventė: Švč. M. Marijos gimimo šventė. Lietuvoje yra vadinama Šilinės – Šiluvos Dievo Motinos šventė. Brangieji, kodėl ši šventė tokia svarbi?
Pirmiausiai, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimas yra, galima sakyti, vilties gimimas. Marijos gimimas yra, iš tiesų, žmonijos atpirkimo aušra. Iki to laiko žmonija gyveno tamsybėje dėl nuodėmių ir vergijos Šėtonui. Tačiau kai Švenčiausioji Mergelė Marija gimė, pagaliau suspindo antgamtinė šviesa šio pasaulio tamsybėse. Pagaliau atsirado viltis. Šventieji Angelai labai džiaugėsi, kai gimė Švč. Mergelė Marija. Ji gimė be gimtosios nuodėmės ir todėl niekada nebuvo Šėtono vergė. Ji buvo Nekaltasis Prasidėjimas ir Jos pergalė prieš Šėtoną pradėjo žmonijos išgelbėjimą. Dievas pasirinko Mariją, kad Ji taptų Išganytojo motina ir todėl pačioje pradžioje Ji nugalėjo Šėtoną ir jo nuodėmingą karalystę.
Tikra laisvė nuo Velnio vergijos, nuodėmių ir beprasmybės ateina per Švč. Mergelę Mariją, kuri tapo Atpirkėjo motina. Žmonijai reikėjo Tarpininko ir Kunigo, kuris galėtų stovėti Dievo akivaizdoje ir atsilyginti už nuodėmę. Mūsų nuodėmių skolos buvo didžiulės. Marijos gimimas buvo žmonijos viltis turėti tarpininką ir kunigą, kuris galėtų nuraminti Dievo pyktį. Dievo motina davė mums tobulą kunigą, kuris aukotų tobulą auką už mūsų nuodėmes.
Žinoma, Švč. Mergelės Marijos gimimas taip pat turi ypatingą svarbą Lietuvoje. Brangieji, Lietuva yra katalikiškas kraštas. Kodėl Lietuva yra katalikiškas kraštas? Todėl, kad Švč. Mergelė Marija norėjo ir nori, kad Lietuva būtų katalikiškas kraštas. Šiluvos apsireiškimas yra pačios Švč. Mergelės Marijos prašymas ir noras, kad Lietuva būtų tarp katalikų.
Prisiminkite, kad Šešiolikto amžiaus antrojoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje protestantizmas (liuteronizmas ir kalvinizmas) pradėjo nugalėti žmonių protus Lietuvoje. Žmonės pradėjo atsisakyti katalikybės ir atsiversti į protestantizmą! Tai galėjo būti katalikybės pabaiga Lietuvoje!
Tačiau 1608 m. Šiluvoje, toje sugriautos katalikų bažnyčios vietoje, verkianti Dievo Motina su kūdikėliu Jėzumi ant rankų pasirodė vaikams. Vaikai labai stebėjosi ir bijojo, bet po to nubėgo pakviesti kalvinistų pastorių ištyrinėti šitą įvykį. Kai jis atėjo Dievo Motina vėl pasirodė jiems verkianti. Jis paklausė: „kodėl tu verki?“ Dangaus Karalienė pasakė jam: „Anksčiau čia buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“.
Tai reiškia, kad Švč. Mergelė Marija norėjo Lietuvą ir lietuvių tauta grąžinti į vienintelę teisingą religiją ir vienintelį Dievo garbinimą, kuris yra katalikybė ir tradicinės Šv. Mišios.
Šiluvos apsireiškimas yra visiškai prieš ekumenizmo klaidą. „Anksčiau čia buvo garbinamas mano Sūnus...“ Kaip garbinamas? Buvo Tradicinės Šventosios Mišios! Tai yra tikras Dievo garbinimas!
Taip pat pati Marija Šiluvoje mus mokė, kad už Katalikų Bažnyčios nėra išganymo ir kad Protestantizmo „Dievo garbinimas“ nėra tikras Dievo garbinimas. „Anksčiau čia buvo garbinamas mano Sūnus...“
Deja, dabar Šiluvoje yra aukojamos tik Naujosios Mišios, todėl galime užduoti klausimą: Ar Švč. M. Marija vėl galėtų sakyti Lietuvai : „Anksčiau čia buvo garbinamas mano Sūnus...“ Ar Naujosios Mišios yra tas garbinimas, apie kurį Dievo Motina kalbėjo Šiluvoje?
Nepaisant to, Šiluvos apsireiškimas padėjo daugumai Lietuvos žmonių grįžti ar net naujai atsiversti į tikrąjį katalikų tikėjimą. Šiluva turi būti labai svarbi vieta visiems katalikams Lietuvoje, nes tai vieta, kur pati Dievo Motina prašė išlaikyti Lietuvą Katalikų Bažnyčioje. Ji ragino mus Šiluvoje išlaikyti katalikų tikėjimą ir katalikų Tradiciją. Reikia ten dažnai apsilankyti ir pasimelsti.
Melskimės, kad Šiluvos Dievo Motina padėtų Lietuvos žmonėms grįžti į katalikų Tradiciją. Melskimės, kad ji padėtų mums išlaikyti teisingą religiją ir tradicines Mišias. Amen.
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios. Amen.
