Ps 83, 10–11. Dieve, mūsų globėjau, pažvelk ir pasižiūrėk į savo Pateptojo veidą. Juk viena diena tavo kiemuose yra geresnė negu tūkstantis bet kur kitur.
Ps 83, 2–3. V. Kokios malonios tavo buveinės, galybių Viešpatie! Mano siela ilgisi ir nyksta, geisdama Viešpaties prieangių.
(Introitas)
Šio sekmadienio Mišių kolektoje Bažnyčia visų savo vaikų vardu nuolankiai meldžia Visagalį nuolatos saugoti ir palaikyti tuos, kurie yra pašaukti paveldėti amžinąjį gyvenimą. Kadangi esame silpni ir palinkę į blogį, mums nuolat reikia stiprinančios ir palaikančios Dievo malonės, kuri mums padeda pasiekti tai, kas mums yra pažadėta ir paskirta.
Epistolėje Pagonių Mokytojas atliepia į kolektoje išreikštą prašymą, atskleisdamas, kad yra du gyvenimo keliai: kūno kelias ir dvasios kelias. Apaštalas parodo kiekvieno kelio vaisius: „ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai“, „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.“ Kiekvienas pasirinkimas veda į galutinį rezultatą – amžinąją laimę arba amžinąją prapultį. Nors būdami silpni ir nepastovūs, mes dažnai bėgiojame iš vieno kelio į kitą, bet ryžkimės su Visagalio pagalba pamesti kūno darbus ir leistis vadovaujamiems Dievo Dvasios.
Šventosios Evangelijos ištraukoje Viešpats mus nustebina sakydamas: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savų vargų.“ Bet argi mes visko neplanuojam? Ar mūsų išmanieji kalendoriai nėra primarginti įvairių įsipareigojimų, kelionių, susitikimų, įvykių?
O kur dar pasiimtos paskolos ar kreditai, kuriuos reiks gražinti per dešimt ar dvidešimt metų? Ar tai neverčia nuolat gyventi ateitimi – rytdienos vargais ir rūpesčiais?
Taip, planuoti yra atsakingo asmens ženklas, tačiau planavimas visada nešasi gundymą, kad esame savo gyvenimo viešpačiai bei kūrėjai, kad be mūsų pasaulis pražus. Juk kaip dažnai sezoninė sloga ar peršalimas tampa didžiulio streso priežastimi, - nes griūna tai, kas suplanuota jau prieš kelis mėnesius. Sirgti ir gulėti lovoje tampa prabanga. Ar taip mes savęs nepaverčiame savo paties planų vergais?
Daugybė dalykų, kurių siekiame, apie kuriuos svajojame, kuriems aukojame savo laiką ir jėgas, dažnai būna menkaverčiai ir žalingi žvelgiant iš Amžinybės perspektyvos. Kiek praleistų progų pasimelsti, atlikti gerą darbą, paskaityti tikėjimą stiprinančią knygą, - jų niekas nesugrąžins.
Viešpats ŠIANDIEN mus kviečia gyventi ŠIANDIENA. Išgyventi šią dieną, kaip vienintelę kurią turime, yra didelis iššūkis, bet kartu ir dovana.
Palikime ateitį Dievo rankose. Taip, galime planuoti, galime siekti, bet turime žinoti, kad daugybė dalykų nepriklauso nuo mūsų, tad turime būti pasirengę pakeisti savo planus. Užuot galvoję apie rytojų, stenkimės išgyventi šią dieną, atrasti Dievo malonę, kuri yra mums skirta šiam momentui. Juk rytojaus sėkmė prasideda nuo šiandienos pastangų.
Galiausiai turime suprasti, kad didžiausios mūsų kiekvienos dienos pastangos turi būti Dievo Valios ieškojimas ir jos įvykdymas.
Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės
ir jo teisumo,
o visa tai bus jums pridėta,
sako Viešpats.
(Komunijos antifona)
