Straipsnis iš Amerikos lietuvių leidžiamo laikraščio „Draugas“. 1935 m. lapkričio 1 d. Tekstas netaisytas.
Katalikiškas laikraštis Register pateikia įdomių žinių apie Jo Eksc. vyskupo T. Matulionio pergyventus laikus bolševikų katorgoje – sienojų kirtimo stovykloje, Solovskio miškų centre.
Po bolševikų revoliucijos 1917 m. kun. T. Matulionis per šešerius metus darbavosi Rusijoje, laimingai išsisukinėdamas nuo raudonųjų šnipų, kurie sekė kiekvieną kunigą. Pagaliau buvo suimtas ir išsiųstas bausminėn stovyklon, kur du metus dirbo sunkiuosius darbus. Prieš paleisiant iš šios katorgos, jis buvo įspėtas, kad daugiau nekunigautų. Sunkiausiais darbais užgrudentas kun. Matulionis grįžo saviškių tikinčiųjų tarpan ir iš naujo ėmėsi sielų ganymo darbo iki ir vėl buvo areštuotas.
1929 metais Petrapilio mažytėje bažnyčioje už uždarytų durų jis buvo konsekruotas vyskupu. Mogilevo arkivyskupas A. Maleckis buvo konsekratoriumi. Jis neturėjo vyskupų konsekratorių. Tik du kunigai buvo konsekracijos liudininkais.
Praėjus 6 mėnesiams vyskupas Matulionis areštuotas ir pasiųstas į Solovskio miškus prie sunkiųjų darbų. Tenai kalinami 35 kunigai kartu su vyskupu Matulioniu sudarė vieningą grupę ir kas naktį jie po pusiaunakčio, kitiems kaliniams miegant, paslapčia rinkdavosi barake ant viškų ir ten vienas po kito laikydavo Mišias. Mišių laikymas tęsdavosi iki 6:00 ryto, kai kaliniai pažadinami prie dienos darbo.
Ant parūpinto tam tikslui altoriaus buvo ištiesiamas rankšluostis. Vienas kunigų iš skardinės padarė kieliką ir patėną. Iš miltų pasidarydavo ostijų, o iš razinų – vyno – vos keletą lašų kiekvienoms Mišioms. Kurie kunigų neturėdavo pajėgų po dienos sunkaus darbo laikyti Mišių, tiems buvo dalinama Komunija.
Kalinių katalikų išpažinties kunigai klausydavo einant jiems į darbą, arba iš darbo. Konsekruotas ostijas kunigai suvyniodavo į audeklėlį, arba į popierį ir darbo laiku, pasislėpus kur už medžių arba krūmų, suteikdavo Komuniją.
Taip vyko trejus metus iki vyskupo ir kitų kunigų dalies paleidimo iš tos katorgos.
