Balandžio 29 dieną minimas šv. Petras Veronietis, XIII amžiaus dominikonas kunigas, uolus pamokslininkas, inkvizitorius ir kankinys.
Petras gimė 1205 m. Veronoje, Italijoje. Abu jo tėvai buvo katarų erezijos, neigusios, kad Dievas sukūrė materialų pasaulį, sekėjai. Tačiau Petras mokėsi katalikiškoje mokykloje, o vėliau, studijuodamas Bolonijoje, paties šv. Dominyko buvo priimtas į Dominikonų ordiną. Jis tapo uoliu pamokslininku ir greitai tapo žinomas visame Lombardijos regione. 1234 m. popiežius Grigalius IX Petrą paskyrė Milano regiono, o vėliau ir visos Šiaurės Italijos, kurioje gyveno daug katarų, inkvizitoriumi. Jo pamokslai sutraukdavo didžiules minias, tačiau kaip inkvizitorius jis greitai įsigijo daug priešų. 1252 m., vykstant iš Komo į Milaną, Petras buvo užpultas ir nužudytas katarų žmogžudžio. Mirtinai sužeistas kirvio kirčio, jis savo paties krauju ant žemės parašė: „Aš tikėjau į vieną Dievą“. Jo žudikas Carino vėliau atsisakė erezijos, tapo dominikonų bendradarbiu ir gyveno šventą gyvenimą.
Jau po 11 mėnesių popiežius Inocentas IV jį kanonizavo ir įvardijo inkvizitorių globėju - tai buvo greičiausias kanonizacijos procesas Bažnyčios istorijoje. Jis buvo pirmas kanonizuotas Dominikonų ordino kankinys. Nors jo tėvai buvo eretiškos sektos nariai, šv. Petras Veronietis turėjo labai tvirtą katalikų tikėjimą. Jo ištikimybė tiesai ir drąsa greitai pritraukė daug priešų ir galiausiai už tiesos skelbimą jis turėjo sumokėti gyvybe. Viena iš Evangelijos skelbimo ir gyvenimo pagal ją pasekmių yra ta, kad taip gyvenantys greitai daugeliui žmonių tampa kliūtimi tenkinti savo beribius pasaulietiškus troškimus. Šv. Petro Veroniečio pavyzdys mums rodo, kad esame pašaukti stovėti tvirtai ir niekada nebijoti skelbti tiesą, net mirties akivaizdoje.
