„Mano brolau, kiek daug esi užrūstinęs Dievą, tiek daugiau turi bijoti, kad daugiau nebenusidėtum, nes gal dar vienas nusidėjimas, ir gali persverti dieviško teisingumo svarstykles, o tuomet būsi pasmerktas. Negalima tvirtinti, kad po vieno ar kito nusidėjimo gali nebūti tau daugiau atleidimo, bet tai atsitikti gali.
Kai būsi gundomas, sakyk: Kas žino, ar Dievas man atleis daugiau, gal būsiu pasmerktas? Pasakyk man, ar valgytum maistą, kuriame būtų nuodų? Sakyk, ar eitum ten, kur priešai tavęs laukia?
Jei jūs statote namus, stengiatės gerai pastatyti, kad jūsų pinigai nepražūtų. Jei geriate kokių nors vaistų, žiūrite, kad tie vaistai jums nepakenktų. Arba, eidami per kokį nors tarpeklį, saugojatės, kad neįkristumėt. Ir galų gale per paprasčiausią pasitenkinimą, per savo gyvuliškus jausmus rizikuojat savo amžinu gyvenimu, sakydami, kad atliksite išpažintį! Bet noriu paklausti, kada atliksit išpažintį? Sekmadienį. Kas jums gali pažadėti, kad iki sekmadienio liksit gyvi? Šv. Augustinas sako: Diem tenes, qui horam non tenes? Kaip galite pasakyti, kad rytoj atliksit išpažintį, jei nežinote, ar dar liko gyventi nors viena valanda laiko? Dievas pažadėjo atleisti tiems, kurie daro atgailą, bet nepažadėjo rytojaus tiems, kurie jį užrūstina. Jei dabar nusidedate, gal Dievas jums ir duos laiko atgailai, bet jeigu neduos, kas tuomet bus iš jūsų per visą amžinybę? Ar norėtum per trumpą skonį prarasti savo namus, pinigus, laimę ir gyvenimą? Ir norite per tuos trumpus pasitenkinimus prarasti dangų ir Dievą? Pasakykit, ar teisybę mus moko šv. Tikėjimas, ar tai visa pasakėčios, kad yra dangus, pragaras ir amžinybė? Ar tikit, kad, jei mirtis pakirs nuodėmėje, jūs būsite amžinai pasmerkti?
Nėra tokio žmogaus, kuris gerdamas nuodus sakytų: vėliau, paėmęs vaistų, pasveiksiu! Tu turėjai pasitikėjimo savo piktumu ir sakei, ant tavęs ateis piktenybė, ir tu nežinosi, iš kur ji kilsta (Iz 47, 10). Jei nusidedi, turėdamas viltį dieviškame gailestingume, ateis netikėtai bausmė, ir nežinosi, iš kur ji ateina.“
