Krikščionių persekiojimas visame pasaulyje pasiekė beprecedentį lygį: „260 ml. krikščionių patiria didžiulius persekiojimus“ - teigia neseniai paskelbta kasmetinė World Watch List 2020 ataskaita, kurioje pateikiamas 50-ies šalių, kuriose dėl savo tikėjimo krikščionys labiausiai persekiojami, sąrašas.
Ataskaitoje rašoma, kad „2983 krikščionys buvo nužudyti dėl priežasčių, susijusių su jų tikėjimu. Vidutiniškai tai yra 8 nužudyti krikščionys kiekvieną dieną.“ Taip pat rašoma, kad „buvo užpultos 9488 bažnyčios arba krikščionių pastatai“ ir kad „3711 krikščionių buvo sulaikyti be teismo, areštuoti, nuteisti ir įkalinti.“
Blogiausia šalimi krikščionims dėl jos diktatoriškos paranojos pripažinta Šiaurės Korėja (1-oji vieta). Joje išaiškinti krikščionys yra tuoj pat „deportuojami į darbo stovyklas kaip kriminaliniai nusikaltėliai ar netgi nužudomi tiesiog vietoje.“
Kitais kartais, kaip ir visų kitų statistikų, kalbančių apie pasaulinį krikščionių persekiojimą, atvejais, „islamistų priespauda“ išlieka „pagrindine persekiojimų priežastimi“, su kuria krikščionys susiduria 7-iose iš 10-ies blogiausiomis pripažintų šalių. Taip pat reikia pažymėti, kad net 38-iose iš 50-ies sąrašo šalių musulmonai sudaro gyventojų daugumą arba reikšmingą populiacijos dalį.
Didžioji šių musulmoniškų šalių dauguma yra valdoma kuria nors šariato (islamo teisės) forma. Ji taikoma tiesiogiai pačios vyriausybės ar visuomenės, ar, dar dažniau, abiejų kartu, nors visuomenės grupės – ypač šeimos nariai – linkę būti uolesni jos taikyme. Žemiau seka trumpi septynių musulmoniškų šalių reziume:
- Afganistanas (2-oji vieta) yra „islamiška visuomenė, kurioje krikščionybė egzistuoja slapta.“ „Palikti islamą afganui yra ne tik „nelegalu“, bet dažnai patys šeimynykščiai būna tais, kurie pirmieji pastaruosius užpuola ar nužudo.
- Somalyje (3-ioji vieta) „atsivertimas į krikščionybę yra laikomas išdavyste“, „šeimos nariai ir genčių vadovai priekabiaus, baugins ir netgi nužudys“ konvertitus. Islamo grupuotė Al Shabaab („jaunimas“) žudo atpažintus krikščionis „tiesiog vietoje“.
- Libijoje (4-oji vieta) „nėra jokios žodžio laisvės, jokių lygių teisių krikščionims, jokio Bažnyčios pripažinimo ir neleidžiama statyti jokių bažnyčių.“
- Pakistane (5-oji vieta) „veikia daugybė radikalių islamiškų grupuočių“, kurios „įprastai taikosi“ į bažnyčias. Bendrai paėmus, vyriausybės ir žmonių akyse „krikščionys laikomi antrarūšiais piliečiais. Šalies piktžodžiavimo įstatymai neproporcingai taikomi krikščionių mažumai – tokiu būdu padarant viešą tikėjimo išpažinimą sunkiu ir pavojingu.“
- Sudane (7-oji vieta) „vyriausybė suėmė arba įbaugino daugelį krikščionių lyderių ir sugriovė daugybę bažnyčių. Ekstremistai užpuldinėja krikščionis - ypač Nubos kalnų srityje, kur tūkstančiai krikščionių buvo nužudyti arba išvaryti iš gyvenamųjų vietų.“
- Jemene (8-oji vieta) vykstantis pilietinis „karas leido radikalioms islamo grupuotėms išplėsti savo operacijas kai kuriuose regionuose, kas lėmė krikščionių grobimus ir žudymus. Atvira bažnytinė veikla yra draudžiama, taip pat draudžiama palikti islamą. Musulmonai, nusprendę sekti Jėzumi, gali būti nubausti mirties bausme.“
- Irane (9-oji vieta), valdomame „islamo teisės, … krikščionių teisės ir profesinės galimybės yra stipriai ribojamos... Spausdinti krikščionių literatūrą arba laikyti pamaldas bažnyčiose farsi kalba yra draudžiama. Atsivertusieji iš islamo yra persekiojami vyriausybės.“
Kai kurios tendencijos taip pat stiprėja. Krikščionims sub-saharinėje Afrikoje „vis labiau grasina islamiškų ekstremistų grupuotės“:
Burkino Faso (28-oji vieta, pakilo per 33 vietas nuo 2019 m.), kuris seniai buvo žinomas kaip tolerantiška įvairioms religijoms šalis, krikščionys sakosi kovojantys už išlikimą. Agresyvūs islamistų smogikai nužudė kelis tuzinus katalikų kunigų, taip pat žudė ar grobė protestantų pastorius ir jų šeimas. Malio (29-oji vieta) prezidentas 2018 m. sakė, kad dėl islamo džihadistų jo šaliai yra iškilusi egzistencinė grėsmė. Centrinėje Afrikos Respublikoje (25-oji vieta) nuolat neramu, dalinai dėl kovojančių islamistų sukilėlių, kurių dauguma yra nusitaikę į krikščionis. Kamerūno (48-oji vieta) šiaurėje taip pat stebimas smurtas – ten vis dar gerai įsitvirtinęs Boko Haram [kuris, kartu su musulmonų Fulani piemenimis žudo krikščionis Nigerijoje (12-oji vieta)].
Karingas islamas taip pat iškilo ir visai netikėtose vietovėse. „Šri Lankoje (30-oji vieta, pakilo iš 46-os vietos 2019 m.) 250 žmonių žuvo ir daugiau kaip 500 buvo sužeisti per sprogimus, kurie buvo įvykdyti katalikų ir protestantų bažnyčiose bei viešbučiuose Velykų Sekmadienį“. Maldyvai (14-oji vieta) – plačiai pripažįstami kaip nuostabi salų tauta ir turistų rojus – yra šariato bastionas: Maldyvų konstitucija reikalauja, kad visi jos piliečiai būtų musulmonai. Islamo apostazė reiškia, kad gali būti atimta pilietybė, o pilietis gali būti nubaustas pagal šariato teisę. Darbuotojai krikščionys užsieniečiai yra atidžiai prižiūrimi, todėl Bažnyčios gyvenimas yra labai apsunkintas ir praktiškai neegzistuoja. Bažnyčios yra už įstatymo ribų, atvirai neštis Bibliją yra nelegalu. Šalis taip griežtai kontroliuojama islamo teisės, kad Biblija net nėra išversta į kalbą, kuria kalba dauguma šalies gyventojų.
Alžyras sąraše pakilo per penkias vietas – iš 22-osios pernai į 17-ąją 2020 m. Taip atsitiko daugiausiai dėl „sistemingo protestantų bažnyčių uždarymo. Kai kuriais atvejais krikščionys buvo jėga išvaryti policijos tiesiog pamaldų metu. Spaudimas šeimoje taip pat išlieka didelis, ypač tiems krikščionims, kurie anksčiau buvo musulmonais.“
Krikščionių persekiojimas visame pasaulyje plito ne tik dėl „islamistų priespaudos“. Tai vyko iš dalies dėl to, kad „krikščionių persekiojimas įgavo technologinį pobūdį.“ Pavyzdžiui, Indijoje (10-oji vieta), kur „hindu radikalai dažnai užpuola krikščionis nepatirdami beveik jokių pasekmių“, „vyriausybė planuoja įgyvendinti veido atpažinimo sistemą. Indijoje buvo užfiksuoti bent 447 patvirtinti smurto ir neapykantos nusikaltimų prieš krikščionis atvejai… Yra nuogąstavimų, kad padidėjęs sekimas gali lemti šių užpuolimų padažnėjimą.“
Panašiai ir Kinija (23-ioji vieta), kuri siekia, kad visos religijos, įskaitant krikščionybę, „atitiktų oficialią komunizmo interpretaciją“, „visoje šalyje įgyvendina Socialinių Kreditų Sistemą (SKS), kurią valstybinės tarnybos planuoja naudoti atlyginti ‘geriems’ piliečiams ir bausti ‘blogiesiems’“:
Jau pranešta, kad viena bendruomenė nusprendė taikyti nuobaudas tiems, kurie „nelegaliai platina krikščionybę. Gerai matoma, kaip stebėjimo technologija gali būti naudojama kartu su SKS apsunkinti gyvenimą bet kam, kas Kinijos valdininkams atrodo nepakankamai ‘kiniškas’ – įskaitant krikščionis.“
Visgi turbūt labiausiai neraminanti tendencija yra faktas, kad persekiojamų krikščionių skaičius bėgant metams vis auga: naujoji ataskaita rodo, kad „260 ml. krikščionių patiria didžiulius persekiojimus“ - skaičius nuo 2019 metų padidėjo 6% - tada persekiojami buvo 245 mln. krikščionių. O tai, savo ruožtu, buvo 14% padidėjimas nuo 2018 m., kai skaičius siekė 215 mln.
Ar ši tendencija sustos ir pradės mažėti, ar situacija tik blogės – ji pasieks ir tas tautas, kurios kol kas džiaugiasi religine laisve ir lygybe?
Šis straipsnis pirmą kartą paskelbtas tinklapyje raymondibrahim.com 2020-03-02.
