Karas Ukrainoje dar kartą parodė vadinamosios surogacijos baisumą ir prieštaringus surogatinių motinų, vaiką „užsakiusių“ tėvų bei komercinių agentūrų interesus.
Nors viso pasaulio akys nukreiptos į žmogišką ir materialią žalą, kurią padarė Rusijos agresija Ukrainoje, retai pastebima kančia, kurią tenka patirti surogatinėms motinoms, patekusioms į surogacijos spąstus.
Ukraina yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje surogatinė motinystė yra legali. Pastaraisiais metais apribojus surogacijos galimybes užsieniečiams Tailande ir Indijoje, Ukraina tapo viena iš dažniausių krypčių, kurią renkasi vaiką tokiu būdu „užsakyti“ norinčios poros. Prieš karą Ukraina buvo tapusi antra populiariausia surogacijos kryptimi užsieniečių poroms.
Vieno surogatinės motinos išnešiojamo vaiko kaina Ukrainoje svyruoja tarp 40 000 ir 60 000 eurų, o tarp siūlomų paslaugų yra galimas net ir išankstinis vaiko lyties pasirinkimas. Manoma, kad per metus Ukrainoje surogatinės motinos pagimdo apie 2000-2500 vaikų.
Tačiau tam, kad tėvystė būtų pripažįstama Ukrainos pareigūnų, patiems vaiką „užsakiusiems“ tėvams būtina fiziškai nuvykti į šią šalį. Dėl kilusio karo daugybė užsienio šalių piliečių, „užsakančių“ vaiką Ukrainoje, atsidūrė tokioje padėtyje, kai negali nuvykti pas savo „užsakytus“ naujagimius bei gauti civilinės valdžios dokumentus, pripažįstančius jų tėvystę.
Šiame interesų konflikte pirmosios aukos yra surogatinės motinos ir jų išnešioti vaikai: dažniausiai pagal kontraktą jos iki nėštumo pabaigos privalo likti Ukrainos teritorijoje, net čia vykstant karui. Pasirodė istorijos apie moteris, paliktas mirti po bombomis iš karto po gimimo, medikams atimant jų išnešiotus vaikus tam, kad nugabentų juos į šalies vakarus, kur juos galės atsiimti būsimi tėvai. Moterys, kurios negalėjo pačios priimti sprendimų, kaip reaguoti į prasidėjusį karą, o turėjo paklusti surogacijos agentūrų reikalavimams ir kontrakto sąlygoms, po pagimdymo dažnai paliekamos likimo valiai.
Taip karas Ukrainoje aiškiausiu įmanomu būdu iliustruoja rimtas etines pasekmes, kurias atneša surogacijos įteisinimas: vaiko pavertimas preke, moterų objektyvizavimas, prekyba žmonėmis ir išpuolis prieš surogatinės motinos bei tokiu būdu išnešioto vaiko žmogiškąjį orumą.
Tyrimai rodo – ir tai akivaizdu – kad nėštumo metu tarp moters ir jos nešiojamo vaiko atsiranda intymus ryšys. Surogacijos atveju, vaikas ir jį devynis mėnesius nešiojusi moteris patiria atskyrimo ir apleidimo traumą. Karas tik dar pagilina šią kančią.
Karas Ukrainoje daugelį vaikų pavertė našlaičiais. Bet surogatinės motinos nešioti kūdikiai čia taip pat patiria traumą, kuomet yra atskiriami nuo juos pagimdžiusių motinų. Įgyvendinusios kontrakto sąlygas, jos tampa nebesvarbios ir apleidžiamos karo draskomoje šalyje. O kažkur kitame pasaulio gale yra vaikai, kurie jų ilgisi.
