Bažnyčios mokymas

Stebint, kas šiuo metu dedasi pasaulyje (EK pirmininko dalyvavimas Karlo Marxo 200-ųjų gimimo metinių minėjime, kard. Reinhardo Marxo vieša pagarba Karlui Marxui, taip pat prisimenant pop. Pranciškaus iš Bolivijos prezidento 2015 metais priimtą „komunistinį krucifiksą“), natūraliai kyla klausimas, koks yra tradicinis Bažnyčios mokymas komunizmo atžvilgiu.

Pelagijonai neigė antgamtinės malonės reikalingumą išganymui – Dievo malonės veikimas esąs nesuderinamas su žmogaus laisva valia.

Tradicinis Bažnyčios mokymas moko, kad mirties bausmė yra leistina, o kartais net būtina.

Vienas seniausiųjų Bažnyčios dokumentų, kuriame itin plastiškai atspindėtas pirmykštės bendruomenės gyvenimas, jos papročiai, liturgija ir teisinės normos.

Katalikai nėra nei pacifistai, nei karo šaukliai. „Mano šalis, ar ji teisi, ar neteisi“ arba „Nužudykite juos visus, Dievas atsirinks“ yra lygiai tokia pat nekatalikiška pozicija kaip ir kvakerio ar hipio, manančio, kad karas yra savaime blogis.

Katalikų nusistatymas ir veikimas, kuris siekia pagerinti vargstančiųjų būvį, suprantama, neturi būti kreipiamas į tai, kad viena kuri valstybės forma būtų keliama ar remiama daugiau už kitą.

Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia – praneša Lietuvos vyskupai savo šiandien paskelbtame ganytojiškajame laiške.

Kai kūdikis miršta nekrikštytas, neturėtume sakyti: „Jis yra danguje“. Dieviškose reikaluose, visų pirma, neturime teisės tikėti tuo, ką norime. Mes tikime Dievo žodžiu, kurį aiškina Bažnyčia.

Sausio 21 d. Vatikane buvo paskelbtas dekretas, kuriuo popiežius Pranciškus suteikė Liono vyskupui šv. Ireniejui Bažnyčios mokytojo titulą. Šia proga „Katalikų Tradicijos“ skaitytojams skelbiame šv. Ireniejaus veikalo „Prieš erezijas“ ištrauką.

Pokalbis su filosofu, VU profesoriumi Albinu Plėšniu.

Labai greitai, vėliausiai antrojoje II a. pusėje žodis „Katalikų“ perteikia mintį, jog Katalikų Bažnyčia yra tikroji Bažnyčia, besiskirianti nuo eretiškų susirinkimų.