Dvasinis tobulėjimas

Paprasčiausias posusirinkiminio žlugimo paaiškinimas yra tas, kad Bažnyčia tiesiog nustojo reikalauti asketizmo kaip pagrindo ir tobulumo kaip idealo, o puolusi žmogiškoji prigimtis žinojo, kaip tuo pasinaudoti.

Antgamtinė meilė mūsų laikinajame gyvenime įgyja dvi pagrindines formas, būtent tikrąją meilę, tai yra sąmoningą meilę, ir įprastinę meilę, tai yra nesąmoningą meilę, arba veikiau – paslėptą meilę.

Nenuostabu, kad, neišplaukdamos iš gilaus pasitikėjimo Dievo galia, maldos neduoda laukiamų rezultatų.

Kai teks ko laukti, kai būsi kelyje, kai turėsi laiko, kartok mintimis trumpas maldeles, savo mažąją paslaptį, prisimink Dievo gerumą, sielas.

Žinok, kad savimeilė tau kenkia daugiau, negu koks nors kitas pasaulio daiktas.

Mūsų nepalaužia tai, ką sukelia skausmas, jeigu širdį tučtuojau pasiekia tai, kuo jį lengvina malonė. Užtat ne veltui yra parašyta: Gerovės dieną neužmiršk nelaimių, nelaimės dieną atsimink gerovę.

Audringose istorijos epochose turime suprasti, kad mus kamuojančių problemų sprendimą galime rasti tik savyje.

Sausio 29 d. minimas vyskupas ir Bažnyčios mokytojas šv. Pranciškus Salezas, kurio 400-ąsias gimimo dangui metines minime šiais metais. Skelbiame kelias ištraukas iš žymiojo šv. Pranciškaus Salezo veikalo „Filotėja“.

Vidinis gyvenimas yra kažkas daug svarbesnio ir mums reikalingesnio nei intelektualinis gyvenimas, mokslų vystymas, meninis ar literatūrinis gyvenimas, socialinis ar politinis gyvenimas.

Savo vyraujančios ydos ir jos įtakos mūsų veiksmams pažinimas yra didžiulė malonė ir būtina sąlyga sėkmingam dvasiniam tobulėjimui.