Dominica in octavam Nativitatis Domini
Sekmadienis Viešpaties gimimo oktavoje
Laiške kalbama apie tai, kad mes jau nebesame vergai, bet įvaikiai, o įvaikiai – tai Dievo paveldėtojai iš Dievo malonės. Tame yra visa prasmė Kristaus atėjimo į šį pasaulį gūdumoje nakties ir tamsos, kuri mus supa. Mums reikia tik Jį priimti kaip šventykloje Jį sveikinantys Simeonas ir Ona. Kiekvienas iš mūsų arba priima, arba atmeta Jį (prieštaravimų, apie kuriuos kalbama Evangelijoje, ženklą), tuo pelnydamas išganymą arba pasmerkimą.
Sap. 18, 14–15. Dum médium siléntium tenérent ómnia et nox in suo cursu médium iter habéret, omnipotens sermo tuus, Dómine, de cælis a regalibus sédibus venit.
Ps. 92, 1. Dóminus regnavit, decórem indutus est: indutus est Dóminus fortitudinem, et præcinxit se.
Omnipotens sempitérne Deus, dirige actus nostros in beneplacito tuo: ut in nómine dilécti Filii tui mereamur bonis opéribus abundare. Qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Gálatas. (Gal. 4, 1–7)
Fratres: Quanto témpore heres párvulus est, nihil differt a servo, cum sit dóminus ómnium: sed sub tutóribus et actóribus est usque ad præfinítum tempus a patre: ita et nos cum essémus párvuli, sub eleméntis mundi erámus serviéntes. At ubi venit plenitúdo témporis, misit Deus Fílium suum, factum ex mulíere, factum sub lege, ut eos, qui sub lege erant, redímeret, ut adoptiónem filiórum reciperémus. Quóniam áutem estis fílii, misit Deus spíritum Fílii sui in corda vestra, clamántem: Abba, Pater. Itaque iam non est servus sed fílius: quod si fílius, et heres per Deum.
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško galatams. (Gal 4, 1–7)
Broliai: Kol paveldėtojas nepilnametis, jis niekuo nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas; jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. Taip buvo ir su mumis: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę. O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įvaikis; o jeigu įvaikis, tai Dievo valia ir paveldėtojas.
Ps. 44, 3 et 2. Speciósus forma præ filiis hóminum: diffusa est gratia in labiis tuis. V. Eructavit cor meum verbum bonum, dico ego ópera mea Regi: lingua mea calamus scribæ, velóciter scribéntis.
Alleluia, alleluia.
Ps. 92, 10. V. Dóminus regnavit, decórem induit: induit Dóminus fortitudinem, et præcinxit se virtute. Alleluia.
Sequéntia sancti Evangélii secundum Lucam. (Luc. 2, 33–40)
In illo témpore: Erat Ióseph et Maria mater Iesu, mirántes super his quæ dicebántur de illo. Et benedíxit illis Símeon, et dixit ad Maríam matrem eius: Ecce pósitus est hic in ruínam, et in resurrectiónem multórum in Israel: et in signum cui contradicétur: et tuam ipsíus ánimam pertransíbit gládius, ut reveléntur ex multis córdibus cogitatiónes. Et erat Anna prophetíssa, fília Phánuel, de tribu Aser: hæc procésserat in diébus multis, et víxerat cum viro suo annis septem a virginitáte sua. Et hæc vídua usque ad annos octogínta quátuor: quæ non discedébat de templo, ieiúniis et obsecratiónibus sérviens nocte ac die. Et hæc, ipsa hora supervéniens, confitebátur Dómino: et loquebátur de illo ómnibus, qui exspectábant redemptiónem Israel. Et ut perfecérunt ómnia secúndum legem Dómini, revérsi sunt in Galilæam in civitátem suam Názareth. Puer áutem crescébat, et confortabátur, plenus sapiéntia: et grátia Dei erat in illo.
Šventosios Evangelijos pagal Luką tęsinys. (Lk 2, 33–40)
Anuo metu: Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“ Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
Ps. 92, 1–2. Deus enim firmavit orbem terræ, qui non commovébitur: parata sedes tua, Deus, ex tunc, a sæculo tu es.
Concéde, quæsumus, omnipotens Deus: ut óculis tuæ maiestatis munus oblitum, et gratiam nobis piæ devotiónis obtineat, et efféctum beatæ perennitatis acquirat. Per Dóminum nostrum...
Matth. 2, 20. Tolle puerum, et matrem eius, et vade in terram Israel: defuncti sunt enim, qui quærébant animam pueri.
Sap. 18, 14–15. Dum médium siléntium tenérent ómnia et nox in suo cursu médium iter habéret, omnipotens sermo tuus, Dómine, de cælis a regalibus sédibus venit.
Ps. 92, 1. Dóminus regnavit, decórem indutus est: indutus est Dóminus fortitudinem, et præcinxit se.
Ps. 44, 3 et 2. Speciósus forma præ filiis hóminum: diffusa est gratia in labiis tuis. V. Eructavit cor meum verbum bonum, dico ego ópera mea Regi: lingua mea calamus scribæ, velóciter scribéntis.
Alleluia, alleluia.
Ps. 92, 10. V. Dóminus regnavit, decórem induit: induit Dóminus fortitudinem, et præcinxit se virtute. Alleluia.
Ps. 92, 1–2. Deus enim firmavit orbem terræ, qui non commovébitur: parata sedes tua, Deus, ex tunc, a sæculo tu es.
Matth. 2, 20. Tolle puerum, et matrem eius, et vade in terram Israel: defuncti sunt enim, qui quærébant animam pueri.
