Feria Sexta infra Hebdomadam II in Quadragesima
Penktadienis po II gavėnios sekmadienio
Šiandien Senojo Testamento skaitinys ir Evangelija sugretina brolių parduotą Juozapą ir tėvo numylėtą sūnų, nužudytą klastingų vynininkų. Abu mums primena Kristaus kančias, be kurių mūsų atpirkimas neįmanomas.
Introitus
Ps. 16, 15. Ego autem cum iustítia apparébo in conspéctu tuo: satiábor, dum manifestábitur glória tua.
Ps. 16, 1. Exáudi, Dómine, iustitiam meam: inténde deprecatióni meæ.
Introitas
Ps 16, 15. Betgi aš, būdamas doras, regėsiu tavo veidą ir gėrėsiuos, kai apsireikš tavo garbė.
Ps 16, 1. Klausykis, Viešpatie, mano teisybės, atsižvelk į mano šauksmą.
Oratio
Da, quæsumus, omnípotens Deus: ut, sacro nos purificánte ieiúnio, sincéris méntibus ad sancta ventúra fácias perveníre. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Meldžiame Tave, visagali Dieve, suteik, kad, nuskaidrinti atgaila, tyra siela sulauktume ateinančių šventų iškilmių. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio libri Genesis. (Gen. 37, 6–22)
In diébus illis: Dixit Ioseph frátribus suis: Audíte sómnium meum, quod vidi: Putábam nos ligáre manípulos in agro: et quasi consúrgere manípulum meum et stare, vestrósque manípulos circumstántes adoráre manípulum meum. Respondérunt fratres eius: Numquid rex noster eris? aut subiiciémur dicióni tuæ? Hæc ergo causa somniórum atque sermónum, invídiæ et ódii fómitem ministrávit. Aliud quoque vidit sómnium, quod narrans frátribus, ait: Vidi per sómnium, quasi solem et lunam et stellas úndecim adoráre me. Quod cum patri suo et frátribus rettulísset, increpávit eum pater suus, et dixit: Quid sibi vult hoc sómnium, quod vidísti? Num ego et mater tua et fratres tui adorábimus te super terram? Invidébant ei igitur fratres sui: pater vero rem tácitus considerábat. Cumque fratres illíus in pascéndis grégibus patris moraréntur in Sichem, dixit ad eum Israel: Fratres tui pascunt oves in Síchimis: veni, mittam te ad eos. Quo respondénte: Præsto sum, ait ei: Vade et vide, si cuncta próspera sint erga fratres tuos et pécora: et renúntia mihi, quid agatur. Missus de valle Hebron, venit in Sichem: invenítque eum vir errántem in agro, et interrogávit, quid quæreret. At ille respóndit: Fratres meos quæro: índica mihi, ubi pascant greges. Dixítque ei vir: Recessérunt de loco isto: audívi autem eos dicéntes: Eámus in Dóthain. Perréxit ergo Ioseph post fratres suos, et invénit eos in Dóthain. Qui cum vidíssent eum procul, ántequam accéderet ad eos, cogitavérunt illum occídere, et mútuo loquebántur: Ecce, somniátor venit; veníte, occidámus eum, et mittámus in cistérnam véterem, dicemúsque: Fera péssima devorávit eum: et tunc apparébit, quid illi prosint sómnia sua. Audiens autem hoc Ruben, nitebátur liberáre eum de mánibus eórum, et dicébat: Non interficiátis ánimam eius, nec effundátis sánguinem: sed proiícite eum in cistérnam hanc, quæ est in solitúdine, manúsque vestras serváte innóxias: hoc autem dicébat, volens erípere eum de mánibus eórum, et réddere patri suo.
Skaitinys
Skaitinys iš Pradžios knygos. (Pr 37, 6–22)
Anomis dienomis: Juozapas kalbėjo savo broliams: „Prašyčiau paklausyti sapno, kurį sapnavau! Žiūriu, mes rišame lauke pėdus. Staiga mano pėdas atsistojo ir stovėjo, tuomet jūsų pėdai susirinko aplink jį ir mano pėdui žemai nusilenkė!“ Jo broliai atsakė: „Bene tu ketini tapti mūsų karaliumi? Bene iš tikrųjų tu ketini mus valdyti?“ Dėl kalbų apie savo sapnus jie ėmė jo dar labiau nekęsti. Jis sapnavo dar kitą sapną. Ir jį papasakojo savo broliams, tardamas: „Tikėkite manimi, aš sapnavau dar kitą sapną: saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių man lenkėsi!“ Betgi kai jis papasakojo jį savo tėvui ir broliams, tėvas jį apibarė. „Ką gi reiškia tas tavo sapnas? Ką susapnavai? Negi mes turėsime ateiti – aš pats, tavo motina ir tavo broliai – ir nusilenkti tau lig žemės?“ Broliai jam pavydėjo, bet ir tėvas šio įvykio negalėjo užmiršti. Kartą, kai jo broliai buvo nuvarę savo tėvo kaimenę ganytis prie Šechemo, Izraelis tarė Juozapui: „Tavo broliai, tu žinai, gano prie Šechemo. Pasiruošk, siųsiu tave pas juos.“ – „Pasiruošęs!“ – jam atsakė. Izraelis tada jam paliepė: „Nueik ir sužinok, kaip sekasi tavo broliams, kaip einasi su kaimene, ir parnešk man žinių.“ Taip jį išsiuntė iš Hebrono slėnio. Kai Juozapas pasiekė Šechemą, jį sutiko vienas vyras beklajojantį po laukus. „Ko ieškai?“ – paklausė jo tas vyras. „Savo brolių ieškau, – jis atsakė, – ar negalėtum man pasakyti, kur jie gano kaimenę.“ Vyras atsakė: „Jie iš čia pajudėjo. Girdėjau iš tikro juos sakant: „Eikime į Dotaną.“ Juozapas tat pasekė savo brolius ir atrado juos Dotane. O šie pastebėjo jį iš toli ir pirma, negu jis prie jų priartėjo, jie ėmė tartis jį nužudyti. Vieni kitiems jie sakė: „Va ateina tas svajotojas! Eime, užmuškime jį ir įmeskime į kurią nors duobę. Sakysime, kad plėšrus žvėris jį sudraskė. Tuomet pamatysime, kas iš jo sapnų išeis.“ Bet Reubenas, tai išgirdęs, stengėsi jį išgelbėti iš jų rankų ir sakė: „Neatimkime jam gyvybės.“ Reubenas jiems kalbėjo: „Neišliekite kraujo! Įmeskite jį va į aną duobę dykumoje, bet patys rankos prieš jį nepakelkite!“ Jis norėjo jį išgelbėti iš jų rankų ir sugrąžinti tėvui.
Graduale
Ps. 119, 1–2. Ad Dóminum, cum tribulárer, clamávi, et exaudívit me. V. Dómine, líbera ánimam meam a lábiis iníquis et a lingua dolósa.
Gradualas
Ps 119, 1–2. Būdamas pavojuje, šaukiausi Viešpaties, ir jis manęs išklausė. V. Viešpatie, išgelbėk mano sielą nuo klastingų lūpų ir apgaulingo liežuvio.
Tractus
Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.
Traktas
Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 21, 33–46)
In illo témpore: Dixit Iesus turbis Iudæórum et princípibus sacerdótum parábolam hanc: Homo erat paterfamílias, qui plantávit víneam, et sepem circúmdedit ei, et fodit in ea tórcular, et ædificávit turrim, et locávit eam agrícolis, et péregre proféctus est. Cum autem tempus frúctuum appropinquásset, misit servos suos ad agrícolas, ut accíperent fructus eius. Et agrícolæ, apprehénsis servis eius, alium cecidérunt, alium occidérunt, álium vero lapidavérunt. Iterum misit álios servos plures prióribus, et fecérunt illis simíliter. Novíssime autem misit ad eos fílium suum, dicens: Verebúntur fílium meum. Agrícolæ autem vidéntes fílium, dixérunt intra se: Hic est heres, veníte, occidámus eum, et habébimus hereditátem eius. Et apprehénsum eum eiecérunt extra víneam, et occidérunt. Cum ergo vénerit dóminus víneæ, quid fáciet agrícolis illis? Aiunt illi: Malos male perdet: et víneam suam locábit áliis agrícolis, qui reddant ei fructum tempóribus suis. Dicit illis Iesus: Numquam legístis in Scriptúris: Lápidem, quem reprobavérunt ædificántes, hic factus est in caput ánguli? A Dómino factum est istud, et est mirábile in óculis nostris. Ideo dico vobis, quia auferétur a vobis regnum Dei, et dábitur genti faciénti fructus eius. Et qui cecíderit super lápidem istum, confringétur: super quem vero cecíderit, cónteret eum. Et cum audíssent príncipes sacerdótum et pharisæi parábolas eius, cognovérunt, quod de ipsis díceret. Et quæréntes eum tenére, timuérunt turbas: quóniam sicut Prophétam eum habébant.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 21, 33–46)
Anuo metu: Jėzus žydų minioms ir vyresniesiems kunigams pasakė tokį palyginimą: „Buvo šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas vynininkus atsiimti savosios vaisių dalies. Bet vynininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet vynininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: „Jie drovėsis mano sūnaus.“ Tačiau vynininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: „Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą.“ Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais vynininkais?“ Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems vynininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių.“ Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesate skaitę Raštuose: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia.“ Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. Kas nukris ant to akmens, tas suduš, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas.“ Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo žmonių, nes tie laikė Jėzų pranašu.
Offertorium
Ps. 39, 14 et 15. Dómine, in auxílium meum réspice: confundántur et revereántur, qui quærunt ánímam meam, ut áuferant eam: Dómine, in auxílium meum réspice.
Ofertoriumas
Ps 39, 14 ir 15. Suteik man malonę, Viešpatie, gelbėk mane. Tebūna nugalėti ir apstulbinti visi, kurie tyko man gyvastį atimti. Suteik man malonę, Viešpatie, gelbėk mane.
Secreta
Hæc in nobis sacrifícia, Deus, et actióne permáneant, et operatióne firméntur. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Tegul ir toliau mumyse veikia ši auka, Dieve, ir tegul stiprina veikimą, kai mes ją aukojame. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ps. 11, 8. Tu, Dómine, servábis nos, et custódies nos a generatióne hac in ætérnum.
Komunija
Ps 11, 8. Tu, Viešpatie, išlaikysi ir saugosi mus nuo šios kartos per amžius.
Postcommunio
Fac nos, quæsumus, Dómine: accépto pígnore salútis ætérnæ, sic téndere congruénter; ut ad eam perveníre póssimus. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Priėmę amžinojo gyvenimo laidą, meldžiame Tave, Viešpatie, padėti mums taip gyventi, kad jį įgytume. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Da, quæsumus, Dómine, pópulo tuo salútem mentis et córporis: ut, bonis opéribus inhæréndo, tuæ semper virtútis mereátur protectióne deféndi. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkite Dievui.
Meldžiame Tave, Viešpatie, dovanok savo tautai kūno ir sielos sveikatos, kad, nuolat atlikdama gerus darbus, visuomet būtų verta Tavo galingos globos. Per mūsų Viešpatį...
