Dominica Pentecostes
Sekminių sekmadienis
Šventosios Dvasios atsiuntimas apaštalams žymi naujos epochos pradžią žmonijos istorijoje. „Atsiųsk savąją Dvasią, ir jie bus sukurti; ir atnaujinsi žemės veidą.“ Įsteigta Bažnyčia, ir Šventoji Dvasia veikia ją kaip galinga jėga. Tai Ji įkvepia ją ir ragina skleisti Evangeliją, visais laikais padėdama žemėje įgyvendinti atperkančią ir pašventinančią Kristaus misiją.
Ištrauka iš Apaštalų darbų primena įvykius, įvykusius Sekminių dieną apie trečią valandą. Čia atskleidžiama jų prasmė ir reikšmė. Mišių Sekvencijoje aprašyti didingi Šventosios Dvasios, kurią Kristus žadėjo atsiųsti kaip savo Pasekėją, veikimo vaisiai. Evangelijoje, perduodančioje mūsų Viešpaties žodžius po Paskutinės vakarienės, išdėstomas Kristaus mokymas apie Šventosios Dvasios veikimą.
Introitus
Sap. 1, 7. Spiritus Domini replevit orbem terrarum, alleluia: et hoc quod continet omnia, scientiam habet vocis, alleluia, alleluia, alleluia.
Ps. 67, 2. Exsurgat Deus, et dissipentur inimici eius: et fugiant, qui oderunt eum, a facie eius.
Introitas
Išm 1, 7. Viešpaties Dvasia pripildė žemės skritulį, aleliuja; ir tas, kas apima viską, pažįsta balsą, aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ps 67, 2. Tepakyla Viešpats, ir tebus išsklaidyti jo priešai; ir tebėga tie, kurie jo nekenčia, nuo jo veido.
Oratio
Deus, qui hodiérna die corda fidélium Sancti Spíritus illustratióne docuísti: da nobis in eódem Spíritu recta sápere; et de eius semper consolatióne gaudére. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate eiusdem Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kuris šią dieną tikinčiųjų širdis Šventosios Dvasios apšvieta išlavinai, duok mums toje pačioje Dvasioje išmanyti tai, kas teisu, ir Jos paguoda nuolatos džiaugtis. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja tos Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostolórum. (Act. 2, 1–11)
Cum compleréntur dies Pentecóstes, erant omnes discípuli páriter in eódem loco: et factus est repénte de cælo sonus, tamquam adveniéntis spíritus veheméntis: et replévit totam domum, ubi erant sedéntes. Et apparuérunt illis dispertítæ línguæ tamquam ignis, sedítque supra síngulos eórum: et repléti sunt omnes Spíritu Sancto, et cœpérunt loqui váriis línguis, prout Spíritus Sanctus dabat éloqui illis. Erant autem in Ierúsalem habitántes Iudæi, viri religiósi ex omni natióne, quæ sub cælo est. Facta autem hac voce, convénit multitúdo, et mente confúsa est, quóniam audiébat unusquísque lingua sua illos loquéntes. Stupébant autem omnes et mirabántur, dicéntes: Nonne ecce omnes isti, qui loquúntur, Galilæi sunt? Et quómodo nos audívimus unusquísque linguam nostram, in qua nati sumus? Parthi et Medi, et Ælamítæ et qui hábitant Mesopotámiam, Iudæam et Cappadóciam, Pontum et Asiam, Phrygiam et Pamphyliam, Ægyptum et partes Lybiæ, quæ est circa Cyrénen, et ádvenæ Románi, Iudæi quoque et prosélyti, Cretes, et Arabes: audívimus eos loquéntes nostris línguis magnália Dei.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 2, 1–11)
Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje gyveno žydų ir pamaldžių žmonių iš visų tautų po dangumi. Pasigirdus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie didžiai nustebo, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustėrę jie klausinėjo: „Argi va šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo krašto kalba?! Mes, partai, medai, elamiečiai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai, – mes visi girdime juos skelbiant įstabius Dievo darbus mūsų kalbomis.“
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 103, 30. V. Emitte Spiritum tuum, et creabuntur: et renovabis faciem terræ. Alleluia.
V. Veni Sancte Spiritus, reple tuorum corda fidelium: et tui amoris in eis ignem accende.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 103, 30. V. Atsiųsk savąją Dvasią, ir jie bus sukurti; ir atnaujinsi žemės veidą. Aleliuja.
V. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir savo meilės ugnį jose uždek.
Sequentia
Veni, Sancte Spíritus, / Et emítte cælitus, / Lucis tuæ rádium.
Veni, pater páuperum, / Veni, dator, múnerum, / Veni, lumen córdium.
Consolátor óptime, / Dulcis hospes ánimæ, / Dulce refrigérium.
In labóre réquies, / In æstu tempéries, / In fletu solátium.
O lux beatíssima, / Reple cordis íntima, / Tuórum fidélium.
Sine tuo númine, / Nihil est in hómine, / Nihil est innóxium.
Lava quod est sórdidum, / Riga quod est áridum, / Sana quod est sáucium.
Flecte quod est rígidum, / Fove quod est frígidum, / Rege quod est dévium.
Da tuis fidélibus, / In te confidéntibus, Sacrum septenárium.
Da virtútis méritum, / Da salútis éxitum, / Da perénne gáudium.
Amen. Allelúia.
Sekvencija
Ateik, Šventoji Dvasia, / Ir atsiųsk iš dangaus / Spindulį šviesos Tavosios.
Ateik, vargdienių Tėve, / Ateik malonių dovanotoja, / Ateik, širdžių šviesa.
O geriausioji guodėja, / O mieloji sielos viešnia, / O saldžioji atgaiva!
Darbe esi atilsis, / Kaitroje – vėsa, / Raudoje – paguoda.
O labiausiai palaimintoji šviesa, / Pripildyk slapčiausias širdies gelmes / Tavųjų tikinčiųjų.
Be Tavosios malonės / Nieko nėra žmoguje, / Nieko nėra nepažeisto.
Nuplauk tai, kas purvina, / Sudrėkink, kas išdžiūvę, / Išgydyk, kas sužeista.
Palenk užkietėjusį, / Sušildyk sušalusį, / Vesk iškrypusį iš kelio.
Duok Taviesiems tikintiesiems, / Viltį į Tave sudėjusiems / Šventą septyneriopą malonę.
Duok atpildą už dorybę, / Duok išganingą išėjimą, / Duok amžinąjį džiaugsmą.
Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secundum Ioánnem. (Ioann. 14, 23–31)
In illo témpore: Dixit Iesus discípulis suis: Si quis díligit me, sermónem meum servábit, et Pater meus díliget eum, et ad eum veniémus et mansiónem apud eum faciémus: qui non díligit me, sermónes meos non servat. Et sermónem quem audístis, non est meus: sed eius, qui misit me, Patris. Hæc locútus sum vobis, apud vos manens. Paráclitus autem Spíritus Sanctus, quem mittet Pater in nómine meo, ille vos docébit ómnia et súggeret vobis ómnia, quæcúmque díxero vobis. Pacem relínquo vobis, pacem meam do vobis: non quómodo mundus dat, ego do vobis. Non turbétur cor vestrum, neque formídet. Audístis, quia ego dixi vobis: Vado, et vénio ad vos. Si diligerétis me, gauderétis útique, quia vado ad Patrem: quia Pater maior me est. Et nunc dixi vobis, priúsquam fiat: ut, cum factum fúerit, credátis. Iam non multa loquar vobíscum. Venit enim prínceps mundi huius, et in me non habet quidquam. Sed ut cognóscat mundus, quia díligo Patrem, et sicut mandátum dedit mihi Pater, sic fácio.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 14, 23–31)
Anuo metu: Jėzus tarė savo mokiniams: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę. Jau nebedaug su jumis kalbėsiu, nes ateina šio pasaulio kunigaikštis. Nors jis neturi man galios, bet pasaulis privalo pažinti, jog aš myliu Tėvą ir taip darau, kaip jis yra man įsakęs.“
Offertorium
Ps. 67, 29–30. Confirma hoc Deus, quod operatus es in nobis: a templo tuo, quod est in Ierusalem, tibi offerent reges munera, alleluia.
Ofertoriumas
Ps 67, 29–30. Dieve, sutvirtink tai, ką mumyse nuveikei; iš tavo šventyklos, kuri yra Jeruzalėje, karaliai tau atneš dovanas, aleliuja.
Secreta
Múnera, quæsumus, Dómine, obláta sanctífica: et corda nostra Sancti Spíritus illustratióne emúnda. Per Dóminum nostrum... in unitate eiusdem Spiritus Sancti...
Sekreta
Meldžiame Tave, Viešpatie, pašventink paaukotąsias dovanas ir mūsų širdis Šventosios Dvasios šviesa nušviesk. Per mūsų Viešpatį... tos Šventosios Dvasios vienybėje...
Communio
Act. 2, 2 et 4. Factus est repente de cælo sonus, tamquam advenientis spiritus vehementis, ubi erant sedentes, alleluia: et repleti sunt omnes Spiritu Sancto, loquentes magnalia Dei, alleluia, alleluia.
Komunija
Apd 2, 2 ir 4. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų stiprus vėjas – ten, kur buvo sėdintieji, aleliuja; ir visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios, bylodami apie įstabius Dievo darbus, aleliuja, aleliuja.
Postcommunio
Sancti Spíritus, Dómine, corda nostra mundet infúsio: et sui roris íntima aspersióne fecúndet. Per Dóminum nostrum... in unitate eiusdem Spiritus Sancti...
Postkomunija
Viešpatie, lai Šventosios Dvasios įliejimas apvalo mūsų širdis ir savo gaivinančios rasos apšlakstymu jas apvaisina. Per mūsų Viešpatį... tos Šventosios Dvasios vienybėje...
Schola
Introitus
Sap. 1, 7. Spiritus Domini replevit orbem terrarum, alleluia: et hoc quod continet omnia, scientiam habet vocis, alleluia, alleluia, alleluia.
Ps. 67, 2. Exsurgat Deus, et dissipentur inimici eius: et fugiant, qui oderunt eum, a facie eius.
Introitas
Išm 1, 7. Viešpaties Dvasia pripildė žemės skritulį, aleliuja; ir tas, kas apima viską, pažįsta balsą, aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ps 67, 2. Tepakyla Viešpats, ir tebus išsklaidyti jo priešai; ir tebėga tie, kurie jo nekenčia, nuo jo veido.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 103, 30. V. Emitte Spiritum tuum, et creabuntur: et renovabis faciem terræ. Alleluia.
V. Veni Sancte Spiritus, reple tuorum corda fidelium: et tui amoris in eis ignem accende.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 103, 30. V. Atsiųsk savąją Dvasią, ir jie bus sukurti; ir atnaujinsi žemės veidą. Aleliuja.
V. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir savo meilės ugnį jose uždek.
Sequentia
Veni, Sancte Spíritus, / Et emítte cælitus, / Lucis tuæ rádium.
Veni, pater páuperum, / Veni, dator, múnerum, / Veni, lumen córdium.
Consolátor óptime, / Dulcis hospes ánimæ, / Dulce refrigérium.
In labóre réquies, / In æstu tempéries, / In fletu solátium.
O lux beatíssima, / Reple cordis íntima, / Tuórum fidélium.
Sine tuo númine, / Nihil est in hómine, / Nihil est innóxium.
Lava quod est sórdidum, / Riga quod est áridum, / Sana quod est sáucium.
Flecte quod est rígidum, / Fove quod est frígidum, / Rege quod est dévium.
Da tuis fidélibus, / In te confidéntibus, Sacrum septenárium.
Da virtútis méritum, / Da salútis éxitum, / Da perénne gáudium.
Amen. Allelúia.
Sekvencija
Ateik, Šventoji Dvasia, / Ir atsiųsk iš dangaus / Spindulį šviesos Tavosios.
Ateik, vargdienių Tėve, / Ateik malonių dovanotoja, / Ateik, širdžių šviesa.
O geriausioji guodėja, / O mieloji sielos viešnia, / O saldžioji atgaiva!
Darbe esi atilsis, / Kaitroje – vėsa, / Raudoje – paguoda.
O labiausiai palaimintoji šviesa, / Pripildyk slapčiausias širdies gelmes / Tavųjų tikinčiųjų.
Be Tavosios malonės / Nieko nėra žmoguje, / Nieko nėra nepažeisto.
Nuplauk tai, kas purvina, / Sudrėkink, kas išdžiūvę, / Išgydyk, kas sužeista.
Palenk užkietėjusį, / Sušildyk sušalusį, / Vesk iškrypusį iš kelio.
Duok Taviesiems tikintiesiems, / Viltį į Tave sudėjusiems / Šventą septyneriopą malonę.
Duok atpildą už dorybę, / Duok išganingą išėjimą, / Duok amžinąjį džiaugsmą.
Amen. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 67, 29–30. Confirma hoc Deus, quod operatus es in nobis: a templo tuo, quod est in Ierusalem, tibi offerent reges munera, alleluia.
Ofertoriumas
Ps 67, 29–30. Dieve, sutvirtink tai, ką mumyse nuveikei; iš tavo šventyklos, kuri yra Jeruzalėje, karaliai tau atneš dovanas, aleliuja.
Communio
Act. 2, 2 et 4. Factus est repente de cælo sonus, tamquam advenientis spiritus vehementis, ubi erant sedentes, alleluia: et repleti sunt omnes Spiritu Sancto, loquentes magnalia Dei, alleluia, alleluia.
Komunija
Apd 2, 2 ir 4. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų stiprus vėjas – ten, kur buvo sėdintieji, aleliuja; ir visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios, bylodami apie įstabius Dievo darbus, aleliuja, aleliuja.
