XXIII Dominica Post Pentecosten

skirtukas

XXIII sekmadienis po Sekminių

Sekminių laikotarpis yra ilgo Bažnyčios keliavimo į dangų simbolis. Šis paskutinis sekmadienis – paskutiniai šios kelionės žingsniai.

Mūsų Viešpats pranešė, kad pasaulio pabaigoje bus didelių kataklizmų bei daug blogio ir kad daugelio meilė išblės. Atrodo, kad tuo metu Bažnyčia patirs sunkių išbandymų. Primindama apie tas nelaimes ir kovą, Bažnyčia nori mums įkvėpti tikėjimą pergale. Introitas kalba apie tai, kad Dievas galvoja ne apie kančias, bet apie laimę. Apaštalo skaitinys mums primena tvirtą viltį, kuri palaiko krikščionis jų kelionėje į dangų, nes jie laukia dienos, kai ateis Kristus, kad pakeistų jų vargingus kūnus ir padarytų juos panašius į savo garbingąjį kūną. Evangelijos skaitinys pasakoja apie kraujoplūdžiu sergančios moters išgydymą ir kažkokio vyresniojo dukters prikėlimą iš numirusių.

Introitus

Ier. 29, 11, 12 et 14. Dicit Dóminus: Ego cógito cogitatiónes pacis, et non afflictiónis: invocábitis me, et ego exáudiam vos: et redúcam captivitátem vestram de cunctis locis.

Ps. 84, 2. Benedixísti, Dómine, terram tuam: avertísti captivitátem Iacob.

Introitas

Jer 29, 11, 12 ir 14. Sako Viešpats: Aš turiu galvoje taikos, bet ne priespaudos mintis. Jūs šauksitės manęs, ir aš jus išklausysiu ir sugrąžinsiu jūsų belaisvius iš visų vietų.

Ps 84, 2. Viešpatie, tu palaiminai savo žemę, tu išvadavai Jokūbą iš nelaisvės.

Oratio

Absólve, quæsumus, Dómine, tuórum delícta populórum: ut a peccatórum néxibus, quæ pro nostra fraglitáte contráximus, tua benignitáte liberémur. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Meldžiame Tave, Viešpatie, išrišk savo tautų nusikaltimus, kad nuodėmių ryšiai, kuriais dėl savo silpnumo susirišom, dėl Tavo gerumo nuo mūsų nukristų. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Philippénses. (Phil. 3, 17–21; 4, 1–3)

Fratres: Imitatóres mei estóte, et observáte eos, qui ita ámbulant, sicut habétis formam nostram. Multi enim ámbulant, quos sæpe dicébam vobis – nunc autem et flens dico – inimícos Crucis Christi: quorum finis intéritus: quorum Deus venter est: et glória in confusióne ipsórum, qui terréna sápiunt. Nostra autem conversátio in cælis est: unde etiam Salvatórem exspectámus, Dóminum nostrum Iesum Christum, qui reformábit corpus humilitátis nostræ, configurátum córpori claritátis suæ, secúndum operatiónem, qua étiam possit subiícere sibi ómnia. Itaque, fratres mei caríssimi et desideratíssimi, gáudium meum et coróna mea: sic state in Dómino, caríssimi. Evódiam rogo et Sýntychen déprecor idípsum sápere in Dómino. Etiam rogo et te, germáne compar, ádiuva illas, quæ mecum laboravérunt in Evangélio cum Cleménte et céteris adiutóribus meis, quorum nómina sunt in libro vitæ.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško filipiečiams. (Fil 3, 17–21; 4, 1–3)

Broliai: Visi būkite mano sekėjai ir žiūrėkite į tuos, kurie elgiasi pagal mūsų pavyzdį. Daugelis – apie juos ne kartą esu jums kalbėjęs ir dabar su ašaromis kalbu – elgiasi kaip Kristaus kryžiaus priešai. Jų galas – pražūtis, jų dievas – pilvas ir jų garbė – gėda. Jie temąsto apie žemės daiktus. Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia. Taigi, mano broliai, mano mylimieji ir išsiilgtieji, mano džiaugsme ir mano vainike, – tvirtai stovėkite Viešpatyje, mylimieji! Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms! Jos juk darbavosi su manimi Evangelijos labui kartu su Klemensu ir kitais mano bendradarbiais, kurių vardai įrašyti gyvenimo knygoje.

Graduale

Ps. 43, 8–9. Liberásti nos, Dómine, ex affligéntibus nos: et eos, qui nos odérunt, confudísti. V. In Deo laudábimur tota die, et in nómine tuo confitébimur in sæcula.

Gradualas

Ps 43, 8–9. Tu išgelbėjai mus, Viešpatie, nuo mūsų prispaudėjų ir sugėdinai tuos, kurie neapkenčia mūsų. V. Mes giriamės Dievu visą dieną ir šlovinsime tavo vardą per amžius.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

Ps. 129, 1–2. V. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam. Allelúia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

Ps 129, 1–2. V. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie, Viešpatie, išgirsk mano maldą. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 9, 18–26)

In illo témpore: Loquénte Iesu ad turbas, ecce, princeps unus accéssit et adorábat eum, dicens: Dómine, fília mea modo defúncta est: sed veni, impóne manum tuam super eam, et vivet. Et surgens Iesus sequebátur eum et discípuli eius. Et ecce múlier, quæ sánguinis fluxum patiebátur duódecim annis, accéssit retro et tétigit fímbriam vestiménti eius. Dicébat enim intra se: Si tetígero tantum vestiméntum eius, salva ero. At Iesus convérsus et videns eam, dixit: Confíde, fília, fides tua te salvam fecit. Et salva facta est múlier ex illa hora. Et cum venísset Iesus in domum príncipis, et vidísset tibícines et turbam tumultuántem, dicebat: Recédite: non est enim mórtua puélla, sed dormit. Et deridébant eum. Et cum eiécta esset turba, intrávit et ténuit manum eius. Et surréxit puella. Et éxiit fama hæc in univérsam terram illam.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 9, 18–26)

Anuo metu: Jėzui taip bekalbant, prisiartino vienas vyresnysis, pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis.“ Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais. Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau.“ Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave.“ Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega.“ Jie tik juokėsi iš jo. Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.

Offertorium

Ps. 129, 1–2. De profúndis clamávi ad te, Dómine: Dómine, exáudi oratiónem meam: de profúndis clamávi ad te. Dómine.

Ofertoriumas

Ps 129, 1–2. Iš gilybės aš šaukiuosi tavęs, Viešpatie! Viešpatie, išgirsk mano maldą. Iš gilybės šaukiuosi tavęs, Viešpatie.

Secreta

Pro nostræ servitútis augménto sacrifícium tibi, Dómine, laudis offérimus: ut, quod imméritis contulísti, propítius exsequáris. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Tau, Viešpatie, garbės atnašą atnašaujame savo uolumui padidinti, kad savo dovanų vaisius, kuriuos mums, nevertiems, davei, iš savo malonės vykdytumei. Per mūsų Viešpatį...

Communio

Marc. 11, 24. Amen, dico vobis, quidquid orántes pétitis, crédite, quia accipiétis, et fiet vobis.

Komunija

Mk 11, 24. Iš tiesų sakau jums: ko melsdamiesi prašote, tikėkite, kad gausite, ir bus jums.

Postcommunio

Quæsumus, omnípotens Deus: ut, quos divína tríbuis participatióne gaudére, humánis non sinas subiacére perículis. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Mes meldžiame Tave, visagali Dieve, kad neleistumei žmonių pavojams kenkti tiems, kuriems teiki džiaugsmo dalyvauti dangiškose gėrybėse. Per mūsų Viešpatį...


0
bendrinimų

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų