Est 13, 17. Paversk mūsų gedulą džiaugsmu, kad išliktume gyvi, giesme šlovintume, Ponia, tavo vardą; nenutildyk burnos tų, kurie tave šlovina.
Ps 66, 2. Tepasigaili mūsų Dievas ir telaimina mus: terodo mums savo veidą šviesų ir tepasigaili mūsų.
(Introitas)
Krikščioniškasis Vilnius yra neatsiejamas nuo Aušros Vartų, ir jų koplyčioje gerbiamo Gailestingumo Motinos atvaizdo, brangaus tiek lietuviams, tiek lenkams, tiek baltarusiams – katalikams bei ortodoksams. Šis atvaizdas 1927 m. buvo vainikuotas Pijaus XI pašventintomis karūnomis ir gavo Gailestingumo Motinos titulą. Žinoma šis titulas yra daug senesnis, siekiantis X a. Gailestingumo Motinos šventė ilgus amžius buvo minima šeštadienį po IV Liepos sekmadienio. Marija yra Gailestingumo Motina, nes Ji pagimdė Dievo Sūnų, kuris atėjo pasigailėti ir sutaikinti su Dievu Tėvu. Jai užtariant, nusidėjėliai gauna drąsos eiti prie Gailestingojo Viešpaties.
Garsiųjų Aušros Vartų atlaidų tradicija gimė 1735 m., kuomet buvo leista lapkričio II sekmadienį minėti Švč. Mergelės Marijos Globos šventę, tuo metu populiarią visame katalikiškame pasaulyje. 1773 m., ši šventė imta minėti visą oktavą – aštuonias dienas.
Daugybę šimtmečių Gailestingumo Motina iš Aušros vartų lydi savo keliaujančius vaikus. Nors yra daug gražių bei prasmingų Dievo Motinos titulų, kuriuos Jos garbei pagimdė pamaldžioji liaudis, tačiau vienas iš gražiausių ir prasmingiausių yra šis – Mater Misericordiae (Gailestingumo Motina), Toji, kuri pagimdė pasauliui Įsikūnijusį Gailestingumą, Vartai, per kuriuos Gailestingumas įžengė į nuodėmės pavergtą žmoniją ir rūstybės vaikus perkeitė į malonės indus.
Neatsitiktinai Vilnius (o kartu visa Lietuva) apdovanota ne vien Gailestingumo Motinos atvaizdu, bet ir Viešpaties Jėzaus regėjimais šv. Faustinai – kurių vaisius yra Dievo Gailestingumo paveikslas. Dieviškoji Apvaizda atsitiktinumų nenumato. Dievo Gailestingumas apreikštas Kristuje Jėzuje, gimusiame iš Mergelės Marijos – Gailestingumo Motinos.
Persekiojimų, karų, badmečių, nelaimių ir maro laikais Bažnyčia su viltimi žvelgė į Dievo Gimdytoją ir šaukėsi Jos galingo užtarimo. Iš III amžiaus mus pasiekia persekiojamų krikščionių maldavimas: Sub tuum praesidium confugimus, Sancta Dei Genetrix. Nostras deprecationes ne despicias in necessitatibus, sed a periculis cunctis libera nos semper, Virgo gloriosa et benedicta. (Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir palaimintoji).
Tegul šiuo neramiu ir permainingu laikotarpiu ir mes kartosime šį vaikišką pagalbos šauksmą Tai, kuri niekada neatsisako pagelbėti tiems, kurie Ja viliasi.
Iš Aušros Vartų, Gailestingumo Motina savo žvilgsniu ir motinišku užtarimu lydi keliaujančiuosius šio gyvenimo takais. Toji, kurios šaukiamės kaip Dangaus Vartų, tekreipia mūsų žingsnius į mūsų tikruosius namus.
Jer 18, 20. Prisimink, o Mergele, Dievo Motina,
kai tu stovi Dievo akivaizdoje,
mus užtarti ir nukreipti nuo mūsų pyktį.
(Ofertoriumas)
