Prancūzijos vyskupų konferencija paskelbė kunigų šventimų duomenis: 2023 m. bus įšventinti 88 nauji kunigai, kai 2021 m. jų įšventinta 130. Prancūzijos vyskupų pranešime spaudai pripažįstama, kad tai yra „nuolatinės pašaukimų mažėjimo Bažnyčioje tendencijos dalis, tai stebime jau 20 metų ir šią tendenciją užfiksavo daugelis religijų sociologų“.
Nuo 2000 iki 2010 m. vyskupijose kasmet būdavo įšventinama apie 100 kunigų. Šiemet jų bus įšventinta tik 52, juos papildys 36 vienuoliai. Tačiau nepaisant šio indėlio, bendras 88 naujų kunigų skaičius iš tiesų yra beprecedentiškai mažas.
Palyginimui, 1961 m. Nacionalinio pašaukimų centro ketvirčio apžvalga jau buvo pavadinusi vieną iš savo numerių: „Rimčiausia krizė per 150 metų!“ Iš tiesų 1951-1960 m. vyskupijų kunigų šventimų skaičius Prancūzijoje buvo smarkiai sumažėjęs – nuo 1028 iki 595 įšventinimų per metus.
Birželio 22 d. laikraštyje Le Figaro Jean-Marie Guénois komentuoja nerimą keliančius šių metų skaičius: „Jei ši tendencija pasitvirtins, vyskupijų kunigų šventimų skaičius per du dešimtmečius sumažės 50 proc. Negirdėtas dalykas, net jei ir reikėtų palaukti, kol bus patvirtintas tokios prognozės tvarumas. Tačiau ji yra tikėtina.“
„Neseniai Lilyje ir Bordo buvo uždarytos svarbios seminarijos. Pašaukimui subręsti reikia septynerių metų mokymosi, seminariją baigia tik vienas iš dviejų kandidatų. Net Paryžiaus arkivyskupija pradeda drebėti: 2022 m. rugsėjį į pirmuosius seminarijos metus prisistatė tik keturi kandidatai. Ir tik 5 kunigai bus įšventinti šių metų birželio 24 d. Paryžiaus Šv. Sulpicijaus bažnyčioje. 2022 m. jų buvo 10, 2021 m. – 12.“
Toliau tęsiama: „Ši pašaukimų krizė yra ne tik prancūziška, ji apima visą Europą. Ji labai pastebima ne tik Lenkijoje, bet ir Italijoje, o tai pradeda kelti nerimą Vatikanui. Krizė neaplenkia ir Šiaurės Amerikos, taip pat Pietų Amerikos.“
Šveicarijoje Pastoracinės sociologijos institutas (IPS) taip pat pažymi: „Nuo 1950 m. Šveicarijoje gyvenančių vyskupijų kunigų skaičius sumažėjo perpus, vien tik nuo amžiaus pradžios jis sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau pastebimi skirtumai tarp vyskupijų.“
„Šis mažėjimas ypač ryškus Sankt Galeno, Bazelio, Siono ir Lozanos-Ženevos-Fribūro vyskupijose, o Kūro ir Lugano vyskupijose jis buvo ne toks ryškus, ypač per pastaruosius du dešimtmečius. 1950 m. Šveicarijos vyskupijose dirbo 2986 kunigai. 2022 m. jų buvo 1294.“
IPS vertinimu, „vyskupijų kunigų skaičius ir toliau mažės visose vyskupijose, tačiau su dideliais skirtumais. 2029 m. vienai Šveicarijos vyskupijai vis dar turėtų priklausyti vos daugiau nei 900 kunigų, t. y. trečdaliu mažiau nei dabar. Bazelio ir Sankt Galeno vyskupijos patirs didesnį nei vidutinį mažėjimą, kaip jau buvo per pastaruosius dešimtmečius, dėl didelio kunigų senėjimo ir kunigystės šventimų stygiaus.“
Toks greitas dvasininkų skaičiaus mažėjimas lemia piktnaudžiavimus, kurių kitas Sinodas dėl sinodiškumo, labai tikėtina, nesankcionuos, o gal net ir pateisins. Norėdami kompensuoti kunigų trūkumą Šveicarijoje, jie nedvejodami pasitelks pasauliečius. 2023 m. birželio 16 d. laikraštyje La Nuova Bussola Quotidiana Luisella Scrosati pažymi, kad Bazelio kantone dabar įprasta, jog pasauliečiai atlieka kunigo funkcijas: jie pamokslauja, vadovauja Žodžio liturgijai, kuri visiškai pakeičia Mišias, krikštija ir sudaro santuokas.
Dėl tokių piktnaudžiavimų žurnalisto Davoro Novakovičiaus vadovaujama tikinčiųjų asociacija Vera Fides išsiuntė dubium Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos dikasterijai, kuriai vadovauja didžiausias tradicinių Mišių priešas kardinolas Arthuras Roche'as. Šiam dubium gresia toks pat likimas kaip ir 2016 m. keturių kardinolų popiežiui Pranciškui adresuotam dubium dėl enciklikos Amoris laetitia, kuria leista kiekvienu konkrečiu atveju priimti Komuniją išsiskyrusiems ir antrą kartą civilinę santuoką sudariusiems asmenims. Du iš siuntėjų nuo to laiko mirė, o du likusieji vis dar laukia Romos atsakymo.
Nepaisant visko, šio dubium signatarai Dieviškojo kulto dikasterijai rašė, kad piktnaudžiavimai nėra atsitiktiniai, kad jie tapo ne tik taisykle, bet ir visiškai institucionalizuota sistema: „Pasauliečius teologus parapijų vadovams skiria vyskupai, o tai neatitinka kanonų teisės. Tai suteikia jiems galimybę parapijose pamokslauti per Mišias arba apskritai panaikinti Mišias, pakeičiant jas Žodžio liturgija.“
Toliau rašoma: „Labiausiai šis reiškinys palietė Bazelio, Kūro ir Sankt Galeno vyskupijas. Pirmąją iš jų Vokietijos sinodinis kelias netgi paėmė kaip pavyzdį ir šiuo metu svarsto „praktikas, kurios Bazelio vyskupijoje taikomos jau dešimt metų“.
Bazelio vyskupijoje pasauliečiai teologai pamokslauja, krikštija ir sudaro santuokas, taip pat čia laiminamos tos pačios lyties asmenų poros. Vera Fides pastebi: „Visa tai lėmė didžiulį tikėjimo praradimą šioje vyskupijoje, daug žmonių paliko Bažnyčią. Beveik pusėje Bazelio vyskupijos parapijų nebėra sekmadienio Mišių, o tik Žodžio liturgija su Komunijos dalijimu.
Galima nekreipti dėmesio į šias realijas ir kunigų bei prie Tradicijos prisirišusių tikinčiųjų reakciją pateikti kaip užnugario intrigas, tačiau šios realijos vis dėlto išlieka.
