DIDACHĖ

Dvylikos apaštalų mokslas

ĮŽANGINĖS PASTABOS

Vienas seniausiųjų Bažnyčios dokumentų, kuriame itin plastiškai atspindėtas pirmykštės bendruomenės gyvenimas, jos papročiai, liturgija ir teisinės normos, yra DIDACHĖ (gr. didachė – mokymas, doktrina). Ilgą laiką bažnytinėje literatūroje tebuvo žinomos šio rašto nuotrupos, o pilnas tekstas buvo atrastas tiktai 1873 m. Konstantinopolyje.

Pirmykštis pilnas dokumento pavadinimas skamba: VIEŠPATIES MOKYMAS, KURĮ DVYLIKA APAŠTALŲ PERDAVĖ PAGONIŲ TAUTOMS. Vis dėlto šiame rašte nedaug tekalbama apie Viešpaties mokymo turinį. Jis ištisai praktinio pobūdžio, skirtas, greičiausiai, priimantiems Krikštą suaugusiems žmonėms. Jis kalba apie dorovinius reikalavimus, apeigas ir svarbiausias teisines normas. Didachę galima padalyti į tris dalis. Pirmojoje (1–6 sk.) kalbama apie krikščionių dorovės mokymą, iškeliant vaizdingą palyginimą apie gyvenimo kelią (krikščionybės, moraliniai reikalavimai) ir mirties kelią, kuriuo žengia nusidėjėliai. Antrojoje dalyje (7–10 sk.) randame liturginius pamokymus apie Krikštą, pasninkus, maldą ir Eucharistiją. Beje, čia sutinkamos seniausios Mišių maldos ir nurodymas į pirmykštę atgailos praktiką (10 ir 14). Trečiojoje dalyje (11 – 15) vyrauja teisinio pobūdžio pamokymai nedidelės bendruomenės nariams. Daugiausia kalbama apie keliaujančių pranašų ir mokytojų tarnystę, apie tikinčiųjų prievoles jų atžvilgiu. Šios charizminės tarnystės labai primena šv. Pauliaus bažnytines bendruomenes ir rodo labai seną Didachės amžių. Vis dėlto, šalia pranašų ir mokytojų, mes sutinkame pastoviai bendruomenėje dirbančius vyskupus ir diakonus. Jie dar renkami rankos pakėlimu (gr. cheirotonija). Pagaliau rašto pabaigoje (16) raginama budėti ir saugotis klaidintojų. Dokumentas baigiamas didinga kosmine vizija apie pasaulio galą, kai „pasaulis išvys Viešpatį, ateinantį virš dangaus debesų“.

Dauguma autorių, atsižvelgdami į kai kurias būdingas žymes (pvz., 9 sk. minimos kalnuotos apylinkės), į bendruomenės sandarą ir ypač į hierarchinius santykius, sprendžia, kad Didachė buvusi parašyta Sirijoje ar Palestinoje tarp 90 – 100 metų. Beje, dviejų kelių vaizdiniai labai artimi Apaštalų darbų krikščionybės sampratai (plg. Apd 9, 2; 19,9; 24,14). Kilnūs Didachės reikalavimai, nuoširdžiausia užuojauta vargšams, gaivus tikėjimas, nuostabios eucharistinės maldos – visa tai daro šį raštą itin brangiu senovės paminklu. Neabejotina ir jo reikšmė tiek moksliniam krikščionybės pažinimui, tiek privačiam tikėjimo pagilinimui.

DIDACHĖ

DVYLIKOS APAŠTALŲ MOKSLAS
Viešpaties mokymas, kurį dvylika apaštalų perdavė pagonių tautoms.

I. Du keliai. Gyvenimo kelias reikalauja Dievo ir artimo meilės

1

1 Yra du keliai: vienas gyvenimo kelias, o kitas mirties kelias, ir jie abu yra didžiai skirtingi.

2 Gyvenimo kelias yra toks: pirma, „Mylėk Dievą, kuris tave sukūrė“; antra, „Mylėk savo artimą kaip save patį[1]; nedaryk kitam viso to, ko nenori, kad tau būtų daroma“[2].

3 Šiuose žodžiuose glūdi tolesnis pamokymas: „Laiminkite tuos, kurie jus keikia ir melskitės už savo priešus“; pasninkaukite už tuos, kurie jus persekioja. „Kokia jums (Dievo) malonė, jeigu mylite tuos, kurie jus myli? Argi ir pagonys to paties nedaro? O jūs mylėkite tuos, kurie jūsų nekenčia“[3]; ir apskritai, neturėkite priešų. 4 Susilaikykite nuo kūniškų ir žemiškų[4] geismų[5]. „Jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atgręžk jam ir kitą, tai būsi tobulas. Jei kas išreikalaus nueiti tūkstantį žingsnių, nueik su juo du tūkstančius. Jei kas atims tavo palaidinę, atiduok jam ir marškinius. Jei kas pasisavins iš tavęs, kas tau priklauso, nereikalauk iš jo“[6], nes tai ne tavo galioje.

5 „Kiekvienam, kuris tave prašo, duok ir nereikalauk grąžinti“[7], nes Tėvas trokšta, kad visiems būtų suteikta jo malonės dovanų. Laimingas, kas duoda, kaip įsakymas liepia: jis be kaltės. Vargas tarn, kuris ima! Žinoma, jei ima stokojantis, jis bus nekaltas; jei ima nestokojantis – jam reikės duoti apyskaitą: kodėl paėmė ir kuriam tikslui. Įmestas kalėjiman, jis bus tardomas apie savo darbus, ir iš ten neišeis, kol „neatiduos paskutinio skatiko“[8].

6 Tačiau ir apie šį reikalą pasakyta: „Teprakaituoja tavo rankose išmalda, kol sužinosi, kam reikia duoti“[9]

II Pareigos Dievui ir artimui.

2

1 Antrasis mokymo įsakymas toks: „Nežudyk, nesvetimauk, neišniekink vaikų, neištvirkauk, nevok, neužsiiminėk burtais, nemaišyk nuodų, nežudyk negimusio vaisiaus nei naujagimio, nepavydėk artimo nuosavybės.“

3 „Neprisiek, neteisingai neliudyk“[10], nekalbėk pikta, neminėk, kas buvo bloga. 4 Nebūk klastingas nei dviliežuvis, nes dviliežuvystė mirties žabangai. 5 Tavo kalba tenebūna melaginga ar tuščia, bet paremta darbais.

6 Nebūk godus, nei plėšrus, nei veidmainis, nei piktuolis, nei išpuikėlis. Nekask duobės savo artimui. 7 Jokiam žmogui neturėk neapykantos, bet vienus pabark, už kitus pasimelsk, o dar kitus mylėk labiau už savo gyvybę.

III. Įvairūs įspėjimai, raginimas būti nuolankiems

3

1 Mano vaikeli, bėk nuo visokio pikto ir panašių dalykų.

2 Nepasiduok rūstybei, nes rūstybė veda į žmogžudystę. Nebūk pikčiurna nei vaidininkas, nei karštuolis, nes iš šitų blogybių gimsta žudynės. 3 Mano vaike, nebūk geidulingas, nes geiduliai skatina ištvirkauti. Saugokis nešvankių kalbų ir begėdiškų žvilgsnių, nes visa tai veda į svetimavimą. 4 Mano vaike, neburk iš paukščių skrydžio[11], nes tai veda stabmeldystėn. Neužsiimk kerais, būrimais iš žvaigždžių, žavėjimais ir nenorėk nė matyti šių dalykų, nes iš viso to kyla stabmeldystė.

5 Mano vaikeli, nebūk melagis, nes melavimas skatina vogti. Nebūk godus pinigų nei garbėtroška, nes iš viso to atsiranda vagystės. 6 Mano vaike, nebūk niurzglus, nes tai veda piktžodžiaviman. Nebūk įžūlus nei piktanoris, nes iš viso to gimsta bedieviškos šnekos.

7 Stenkis būti malonus, nes „romieji paveldės žemę“[12]. 8 Būk kantrus, gailestingas, nuoširdus, romus, geras ir „visuomet drebėk dėl žodžių“, kuriuos esi girdėjęs[13]. 9 Nesididžiuok ir neįsileisk savo sielon pasipūtimo. Tegu tavo siela nebendrauja su išpuikėliais, bet vien tik su teisuoliais bei nuolankiaisiais.

10 Kai tave ištiks sunkenybės, priimk jas tarsi gera, žinodamas, kad niekas neįvyksta be Dievo valios.

IV. Davimo palaima. Tarnų ir šeimininkų pareigos. Veidmainystė

4

1 Mano vaikeli, dieną ir naktį atsimink tą, kuris tau skelbia Dievo žodį. Gerbk jį kaip Viešpatį, nes kame skelbiama Viešpaties valia, ten ir jis pats yra. 2 Kasdien ieškok šventųjų veido, kad atsigaivintum[14] jų žodžiais. 3 Nepalaikyk susiskaldymo, stenkis sutaikinti besivaidijančius. Spręsk teisingai, nepaisyk asmenų, kai teks mokyti suklydusius. 4 Neabejok, įvyks, ar ne[15].

5 Nebūk kaip tas, kuris tiesia ranką imti, bet ją slepia, kai reikia duoti. 6 Ir jei turi ką nors savo rankose, atiduok nuodėmėms išpirkti. 7 Nedvejok, ar duoti, ir duodamas nemurmėk, nes patirsi koks dosnus tas, kuris tau atlygins. 8 Nenusigręžk nuo stokojančio, bet viskuo dalykis su savo broliu ir nesakyk, kad tai tavo; jeigu jūs dalijatės nemirtingais dalykais, tai dar labiau dalykitės laikinaisiais.

9 Neatitrauk savo rankos nuo sūnaus ar dukters, bet nuo jaunystės imokyk juos bijotis Dievo.

10 Kai esi supykęs, nedavinėk įsakymų savo tarnui ar tarnaitei, ku|rie turi vilties tame pačiame Dieve, kad jie nenustotų bijotis Dievo, kuris visiems viešpatauja. Juk jis atėjo ne tam, kad paisytų asmenų, bet šaukti tų, kuriuos jam Dvasia parengė. 11 O jūs, tarnai, būkite pasidavę šeimininkams, kaip Dievo atvaizdui, kupini drovumo ir baimės.

12 Nepakęsk jokios veidmainystės ir visko, kas nepatinka Viešpačiui! 13 Neapleisk Viešpaties įsakymų, „saugok, ką esi perėmęs, nieko neipridurdamas ir nieko neatimdamas“[16]. 14 Bažnyčioje [17] išpažink savo kaltes ir neik melstis su negryna sąžine. Šit koks yra gyvenimo kelias!

V. Mirties kelias. Jo žymės

5

1 Mirties kelias yra toks. Pirmiausia jis blogas ir pilnas prakeikimų: „žudynių, svetimavimų, geidulių, ištvirkimo, vagysčių, stabmeldysčių, būrimų, nuodų maišymo, plėšikavimų, melagingų liudijimų, veidmainysčių, melagingumo, klastos, išdidumo, blogumo, įžūlumo, godulystės, bjaurių kalbų, pavydo, akiplėšiškumo, puikybės, tuštybės“[18].

2 Žmonės, kurie persekioja geruosius, nekenčia tiesos, myli melagystę, nežino atlyginimo už teisumą, neieško gėrio ir teisingo sprendimo, rūpinasi ne tuo, kas gera, bet kas pikta; žmonės, kuriems svetimas romumas ir kantrybė, „mylintys tuštybę, ieškantys užmokesčio“[19],|nesigailintys vargdienių, nesirūpinantys prispaustaisiais, nepažįstantys savo Sutvėrėjo, „žudantys savo kūdikius“[20]; kurie naikina Dievo sutvėrimus, nusigręžia nuo stokojančių, skriaudžia prislėgtuosius, turtuolių užtarėjai, neteisingi vargšų teisėjai, baisūs nusikaltėliai,– štai, vaikeliai, žmonės, kurių turite vengte vengti!

VI. Palaimintas, kas moka nešti Viešpaties jungą

6

1 Žiūrėk, kad tavęs kas nors nesuklaidintų, nukreipdamas nuo šio mokymo kelio, skelbdamas Dievui priešingą mokslą. 2 Jeigu tu įstengi panešti visą Viešpaties jungą, būsi tobulas. O jei neįstengi, daryk, kiek gali. 3 O dėl maisto vykdyk, kiek sugebi. Labiausiai saugokis stabams paaukotos mėsos, antraip būtų negyvų stabų garbinimas.

VII. Nurodymas, kaip teikti Krikštą

7

1 Apie Krikštą. Štai kaip krikštykite: visa tai sukalbėkite[21] ir„krikštykite vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“, tekančiame vandenyje[22]. 2 O jeigu tu neturėtum gyvo vandens, krikštyk kitokiu vandeniu. Jei negalėtum krikštyti šaltame vandenyje, krikštyk šiltame. 3 Jei neturėtum nei vieno, nei antro – užpilk tris kartus vandens ant galvos „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“[23]. 4 Prieš Krikštą privalo pasninkauti krikštytojas ir krikštijamasis, o kiti – kas gali; įsakyk krikštijamajam pasninkauti prieš tai vieną kitą dieną.

VIII. Pamokymas apie pasninką ir maldą

8

1 „Pasninkaudami nebūkite veidmainių bendrininkai“[24]. Jie pasninkauja antrą ir penktą dieną po šabo[25], o jūs pasninkaukite ketvirtą ir šeštą dieną. 2 Taip pat nesimelskite kaip veidmainiai, bet kaipViešpats įsakė savo Evangelijoje; štai taip melskitės: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltę, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto“, nes tau galybė ir šlovė per amžius[26]. 3 Melskitės tris kartus per dieną[27].

IX. Pamokymas apie eucharistines iškilmes

9

1 Apie Eucharistiją. Taip dėkokite[28]. 2 Pirmiausia už Taurę: ,,Dėkojame tau, mūsų Tėve, už šventąjį tavo tarno Dovydo vynmedį, kurį mums paskelbei per savo tarną Jėzų. Tau šlovė per amžius!“

3 Už Laužomą Duoną: „Dėkojame tau, mūsų Tėve, už gyvenimą ir pažinimą, kuriuos apreiškei mums per savo tarną Jėzų. Tau šlovė per amžius! 4 Kaip ši laužoma duona yra buvusi išsklaidyta kalnuose[29] ir vėliau surinkta tapo vienetu, taip ir tu surink savo Bažnyčią nuo žemės pakraščių į savo karalystę, nes tavo yra šlovė ir galybė per Jėzų Kristų amžiais!“ 5 Ir niekas tenevalgo ir tenegeria iš jūsų Eucharistijos, tik tie, kurie pakrikštyti Viešpaties vardu. Nes ir Viešpats yra pasakęs: „Neduokite šventenybių šunims!“[30].

X. Padėkos malda eucharistinėse apeigose

10

1 Pasisotinę taip dėkokite:

2 „Mes dėkojame Tau, Tėve šventasis, už Tavo šventąjį vardą,

kuriam Tu parengei būstą mūsų širdyse.

Dėkojame už pažinimą, tikėjimą ir nemirtingumą,

apreikštus mums per Tavo Tarną Jėzų.

Garbė Tau per amžius!

3 Tu, visagali Valdove, visa sutvėrei dėl savo vardo;

davei žmonių džiaugsmui valgį ir gėrimą, kad tau dėkotų;

mums padovanojai dvasinį peną ir gėrimą,

ir amžinąjį gyvenimą per savo Tarną.

4 Ir labiausiai dėkojame Tau, nes esi galingas.

Tau šlovė per amžius!

5 Prisimink, Viešpatie, savo Bažnyčią, gink ją nuo visokio pikto,

ištobulink ją savo meile ir surink ją nuo keturių vėjų,

pašvęsk ją savo karalystėje, kurią esi parengęs,

nes Tavo yra galybė ir šlovė per amžius!

6 Teateina malonė ir tepraeina šis pasaulis!

Osana Dovydo Dievui!

Kas šventas, teateinie, o kas toks nėra, tegul atsiverčia.

Maran atha! Amen“[31].

7 Pranašams leiskite dėkoti, kiek tik jie norės[32].

XI. Svetingumas mokytojams ir pranašams

11

1 Kas apsilankys pas jus ir mokys visų aukščiau išdėstytų dalykų, priimkite tokį žmogų. 2 Bet jei mokytojas, nukrypęs nuo tiesos, dėstytų kitokį mokslą, norėdamas griauti[33], jo neklausykite. Kas ugdo teisumą ir Viešpaties pažinimą, priimkite tokį žmogų kaip Viešpatį.

3 Su apaštalais ir pranašais elkitės kaip nurodo Evangelija. 4 Kiekvienas pas jus apsilankęs apaštalas tebūna priimtas kaip Viešpats. 5 Tačiau jis neturi pasilikti ilgiau kaip vieną dieną, prireikus – dvi dienas. Bet jei pasiliktų tris dienas, tai jis – netikras pranašas[34]. 6 Iškeliaudamas apaštalas neturi nieko imti, išskyrus duonos iki kito pastovio. Jeigu reikalauja pinigų, tai jis – netikras pranašas.

7 Ir nė vieno pranašo, kalbančio dvasios pagavime, nebandykite ir neteiskite, nes visos nuodėmės bus atleistos, bet ši nuodėmė nebus atleista[35]. 8 Bet ne kiekvienas, kalbantis dvasios pagavime, yra pranašas, bet tik tas, kuris turi Viešpaties elgesį. Iš elgesio galima atskirti melagingą pranašą nuo tikro. 9 Nė vienas pranašas, dvasios pagavime liepiantis paruošti stalą, nevalgo iš jo, nebent jis – netikras pranašas. 10 Ir kiekvienas skelbiantis tiesą, bet jos nevykdąs, yra melagingas pranašas. 11 Ir kiekvienas išmėgintas, tikras pranašas, veikiantis žemiškoje Bažnyčios paslaptyje, bet nemokinantis kitų daryti, ką jis daro, neturi būti jūsų teisiamas. Jį teis Dievas, nes taip darydavo ir senieji pranašai[36].

12 Kas pasakytų dvasios pagavime: „Duok man pinigų“, ar ko kito, neklausykite. Bet jei prašytų ko nors stokojantiems – niekas jo teneteisia.

XII. Svetingumas tikintiesiems

12

1 Kiekvienas, „kuris ateina Viešpaties vardu“[37], tebūna priimtas; vėliau jį išbandykite ir pažinkite: reikia žinoti ir kas kairėje, ir kas dešinėje. 2 Jeigu svečias tėra praeivis, padėkite jam, kiek įstengiate. Tačiau jis neturi pasilikti ilgiau negu dvi tris dienas, pagal reikalą. 3 O jei ateivis norėtų pas jus pasilikti gyventi ir jis yra amatininkas, tegul triūsia ir maitinasi. 4 O jei jokio amato nemoka, pasirūpinkite juo kaip mokate, žiūrėdami, kad tarp jūsų neatsirastų krikščionio bedarbio. 5 O jeigu jis nenori taip elgtis, vadinasi jis krikščionis pasipelnymo sumetimais; saugokitės tokių žmonių!

XIII. Tikrųjų pranašų pareigos

13

1 Kiekvienas tikras pranašas, norįs pas jus apsigyventi, vertas savo duonos. 2 Taip pat ir tikras mokytojas. Ir jis, kaip darbininkas, yra vertas savo peno. 3 Tad tu privalai visų pirmienų – iš vyno spaustuvo ir kūlimo, galvijų ir avių – paimti ir atiduoti pirmienų dalį pranašams, nes jie yra jūsų aukštieji kunigai. 4 O jeigu neturite pranašų,– atiduokite vargšams. 5 Jei kepi duoną, paėmęs pirmieną, atiduok, kaip įsakyta. 6 Taip pat atidaręs vyno ar alyvos ąsotį, ėmęs atiduok pirmienas pranašams. 7 Iš pinigų, drabužių ir kitokių daiktų paimk pirmienas ir duok, kaip įstatymas sako[38].

XIV. Viešpaties dienos šventimas

14

1 Viešpaties dieną[39], susirinkę laužyti duonos, dėkokite, bet prieš tai išpažinkite savo kaltes, kad jūsų atnaša būtų tyra. 2 Kas yra susivaidijęs su savo draugu, negali prisidėti prie jūsų susirinkimo, kol susitaikins, kad nebūtų suteršta jūsų auka. 3 Mat Viešpaties yra pasakyta: „Kiekvienoje vietoje ir kiekvienu metu atnašaukite man tyrą auką, nes aš esu didis karalius, – sako Viešpats, – ir mano vardas nuostabus tautose“[40].

XV. Vyskupų ir diakonų rinkimai. Broliški įspėjimai

15

1 Rinkite sau vyskupus ir diakonus, vertus Viešpaties, romaus būldo, negodžius pinigų, mylinčius tiesą, išbandytus vyrus, nes jie jums patarnauja, atlikdami pranašų ir mokytojų tarnystę. 2 Todėl nepaniekinkite jų, nes jie verti pagarbos kartu su pranašais ir mokytojais.

3. Barkite vieni kitus, tačiau be pykčio, taikingai, kaip Evangelija moko. Su nusikaltusiu savo artimu nekalbėkite, ir tegul jis nieko iš jūsų neišgirsta, kol atsivers. 4 Savo maldas, išmaldas ir visus reikalus taip atlikinėkite, kaip liepia mūsų Viešpaties Evangelija.

XVI Būkite ištvermingi iki galo

16

1 Budėkite dėl savo gyvenimo: „jūsų žiburiai teneužgęsta ir jūsų strėnos tenebūna atjuostos; jūs būkite pasirengę, nes nežinote valandos, kada jūsų Viešpats ateis[41]. 2 Dažnai rinkitės draugėn, ieškodami, kas naudinga jūsų sieloms, nes jums nepadės visas jūsų tikėjimo laikas, jei nebūsite tobuli paskutinę valandą.

3 Nes paskutinėmis dienomis pagausės melagingų pranašų bei tvirkintojų ir avys taps vilkais, o meilė pavirs neapykanta. 4 Nedorybei augant, žmonės ims vieni kitų nekęsti, persekioti bei išdavinėti. Tuomet apsireikš pasaulio suvedžiotojas, tarsi Dievo Sūnus, ir jis rodys nuostabius ženklus bei stebuklus. Žemė bus atiduota į jo rankas, ir jis darys tokių nusikaltimų, kokių nebūta nuo amžių.

5 Tuomet žmonija pateks į bandymo ugnį, „daugelis pasipiktins ir pražus, o tie, kurie ištvers, bus išgelbėti“[42] nuo prakeiksmo. 6 Ir tuomet pasirodys tiesos ženklai. Pirmasis ženklas: prasivers dangus; po to – trimito garso ženklas ir trečias ženklas – mirusiųjų prisikėlimas, 7 tačiau ne visų, bet kaip pasakyta: „ateis Viešpats ir su juo visi šventieji“[43]. 8 Tuomet pasaulis išvys Viešpatį, ateinantį dangaus debesyse [44].

---

[1] Plg. Mt 22, 37–39; Mk 12, 30. 31; Sir 7, 30.

[2] Mt 7, 12; Lk 6, 31.

[3] Mt 5, 44. 46. 47; Lk 6, 28.32.

[4] ir

[5] Plg. 1 Pt 2, 11. Graik. tekste „sarkikón“– kūno, kaip medžiagos ir „somatikón“– kūno, kaip organizmo.

[6] Mt 5, 39–41; Lk 6, 29. 30.

[7] Lk 6, 30.

[8] Mt 5, 26.

[9] Šio posakio šaltinis nežinomas.

[10] Plg. Kun 19, 12; Mt 5, 33 ir Iš 20, 16.

[11] Senovėje būdavo buriama iš paukščių skridimo būdo.

[12] Mt 5, 5.

[13] Iz 66, 2.

[14] Kitas variantas: „kad rastum ramybę jų žodžių dėka.“

[15] Neaiškus sakinys. Anot Const. apost. VII, 11, priduriama: „ko jūs prašėte savo maldoje“.

[16] Plg. Įst 4, 2; 12, 32.

[17] Čia bažnyčia suprantama bendruomenės prasme.

[18] Plg. Mt 15, 19; Rom 1, 29–30; Gal 5, 19–21; Kol 3, 5–8.

[19] Plg. Ps 4, 3; Iz 1, 23.

[20] Išm 12, 6. Kalbama apie abortus.

[21] T. y., kas surašyta aukščiau pateiktuose skyreliuose ar kas čia nurodoma.

[22] Plg. Jn 4, 10. 11. Tuo tarpu, anot Tertulijono, nesą skirtumo tarp tekančio ir stovinčio vandens.

[23] Mt 28, 19.

[24] Plg. Mt 6, 16. Žodžiai tiesiog taikomi fariziejams.

[25] T. y. pirmadienį ir ketvirtadienį. Didachė reikalauja pasninkauti trečiadienį ir penktadienį.

[26] Mt 6, 9–13; baigiamoji formulė – labai senas liturginis priedas.

[27] ST nurodoma, kad Danielius melsdavosi tris kartus. Dan 6, 10. Panašiai reikalauja ir Klemensas Aleksandrietis, miręs apie 211 m.

[28] Čia pateikiamos seniausios Mišių maldos. Pastebėtina, kad Eucharistija (nuo gr. „eucharistia“ –„dėkojimas“) čia reiškia ne paprastą padėką, bet eucharistinę auką, t. y. Mišias.

[29] Kalbama apie javus, iš kurių gaminama duona Mišioms.

[30] Plg. Mt 7, 6.

[31] 1 Kor 16, 22; plg. Apr 20, 20. Aramėjų kalbos žodžiai, kurie reiškia: „Viešpatie, ateik!“

[32] Didachės laikais (I a. pabaiga) Bažnyčioje gyvai reiškėsi ypatingomis malonėmis apdovanoti asmenys – keliaujantys pranašai ir mokytojai. Jiems buvo teikiama ypatinga pagarba ir privilegijos. Jie tad galėjo dėkoti savo nuožiūra, praleidę anksčiau nurodytas maldas.

[33] T. y. griauti tai, kas išdėstyta Didachėje.

[34] Iš pagarbos apaštalų titului čia sąmoningai vengiama jį minėti neigiama prasme; sakoma – „melagingus pranašus“.

[35] Plg. Mt 12, 31.

[36] Labai neaiški vieta. Spėjama, kad autorius turi mintyje ST pranašus, kurie Dievo valia kartais elgdavosi nesuprantamai, pvz., Ozėjas. Jų elgesys, netgi nesuderinamas su įprastinėmis normomis, turėdavo specialius tikslus, pvz., atgrasinti tautą nuo tam tikrų nusikaltimų.

[37] Mt 21, 9.

[38] Apie pirmienų dalį, skiriamą žydų kunigams, kalbama Iš 22, 29 ir Įst 18, 3–4.

[39] Krikščionys, skirtingai nuo žydų, minėdami Viešpaties prisikėlimą, pavadino sekmadienį „kiriakė“ – Viešpaties diena.

[40] Mal 1, 11. 14.

[41] Plg. Mt 24, 42. 44; 25, 13; Lk 12, 35.

[42] Plg. Mt 24, 10.

[43] Plg. Zch 14, 5.

[44] Plg. Mt 24, 30; 26, 64.

---

Iš graikų kalbos vertė ir paaiškino

kun. Česlovas KAVALIAUSKAS

(Molėtų Joniškis)

Katalikų kalendorius žinynas 1986 m.