Iš vieno tik Dievo.
Pareiga yra dvasinis ryšys, kuris riša mūsų valią net prieš mūsų norą, pavyzdžiui, tu gali savo artimą skriausti, bet tau nevalia jo skriausti — tu esi surištas pareigos jo neskriausti! Pareiga suriša įstatymu žmogaus laisvą valią, kad žmogus tam tikrus veiksmus darytų, o kitų nedarytų.
Mano protas aiškiai man sako tris daiktus:
1. Ne viskas yra gera. Pasmaugti nekaltą kūdikį, spardyti kojomis savo motiną, suturėti darbininkams pelnytą algą — yra pikta.
2. Ne viskas yra pikta. Gerbti ir mylėti tėvus, būti teisingam, ginti savuosius nuo neteisėto priešų užpuolimo — yra gera.
3. Aš turiu pareigą gera mylėti, o pikto neapkęsti ir vengti.
Tą mūsų valios surišimą dorovės tvarka, dorovės įstatymu mes aiškiai pažįstame kaipo pareigą: „Tu privalai daryti gera“, „tau nevalia daryti pikto“, — arba: „tu turi pareigą tai daryti“, „tu turi pareigą to nedaryti“!
Iš kur ta pareiga, kuri taip galingai žmogui įsako, jog žmogus pasiryžta verčiau mirti, negu pareigą sulaužyti?
Aišku, ta pareiga nėra iš manęs paties.
Ne aš pats sau užkroviau tą pareigą. Aš nesu pats sau įstatymo leidėjas. Aš juk ir negaliu save patį tokiu būdu surišti, nes, jei pats save suriščiau, tai kiekvienoj valandoj galėčiau save nuo to surišimo atpalaiduoti; o tuo tarpu aš nepajėgiu nuo pareigos savęs atpalaiduoti: jei aš pareigą laužau, mano sąžinė tuoj protestuoja.
Iš kur tat pareiga? — Ne iš kitų žmonių, ne iš valstybės valdovų: jie patys taip yra surišti pareigos, kaip ir aš. Taip buvo supareigoti visi žmonės visų laikų. Aš negaliu pareiga nusikratyti: privalau daryti gera, o vengti pikto. — Jei ne aš pats, ne kiti žmonės mane surišo, tai kas mane surišo? — Ant mūsų turi būti kitas pareigos įstatymo Leidėjas, turi būti Dvasia, aukštesnė už visų žmonių dvasią ir už visus laikus; Ji tegalėjo supareigoti mūsų dvasią; tai yra Dievas. Taigi, pareiga kyla tiktai iš Dievo.
O dar bedieviai, socialistai ir laisvamaniai sako, kad Dievo nesama!
Tiesa yra, kad ir kiti žmonės (tėvai, valstybės ir Bažnyčios valdžia) gali užkrauti man pareigas, bet tik dėl to, kad Dievas taip nori, ir tik tiek, kiek Dievas nori. Taigi kiekvienas pareigos peržengimas yra tikras Dievo įžeidimas, kurį Dievas turi bausti, nes Jis yra teisingas.
