Liturginiai metai

Nepasiduokime laikmečio madoms ir dvasiniam tingumui. Dažna išpažintis yra vienintelis ir geriausias vaistas mūsų sielai.

Tikėjimas ir klusnumas visada keliauja kartu: jei noriu tikėti, turiu paklusti tikėjimo tiesoms.

Tuščiai praleistos dienos susargdina mūsų sielą ir galiausiai atskiria nuo Dievo malonės jau čia, žemėje.

Kuomet ciesorius peržengia savo veikimo ribas ir ima reikalauti to, kas priešinga dieviškajam įstatymui, tuomet mes raginami prisiminti, jog „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių“.

Kiekvienas geras pilietis stengiasi laikytis savo valstybės įsakymų, tad mes, dangiškosios Tėvynės piliečiai, turime laikytis dieviškųjų nurodymų, kuriuos paliko Jėzus Kristus.

Dievas nesukūrė pasaulio ir žmogaus kančiai ir mirčiai. Tokį pasaulį sukūrėme mes, paklausę ir klausydami Priešo – piktosios dvasios.

Eiliniam šių laikų žmogui tikėjimas ir su juo susiję dalykai atrodo kaip laisvai pasirenkamas priedas, laisvalaikio užsiėmimas – tai, kas nėra ypatingai svarbu, nes tikrovė esanti visai kitokia ir svarbesni yra visai kiti dalykai. Tačiau tai ir yra didžioji apgaulė – viskas yra atvirkščiai.

Likime ištikimi. Tik taip išgelbėsime savo sielas ir prisijungsime prie šventųjų ir išrinktųjų būrio.

Viskas yra atvirkščiai: būtent tikėjimas ir Jėzaus mokymas yra svarbiausia ir būtiniausia.