Liturginiai metai

Ypač šiais laikais būkime atidūs ir atsargūs ir nepriimkime to, kas neatitinka Kristaus mokymo, kuris užantspauduotas Evangelijoje ir Šventojoje Tradicijoje.

Mirtis yra mūsų kasdienybės palydovė. Naivu ir pavojinga ignoruoti šį faktą arba nuo jo bėgti.

Krikščionybė vejama iš politinės erdvės, iš mokslo įstaigų, darboviečių, kultūros. Jos vieta yra gete, savotiškame muziejuje, kuris nieko bendro neturi su realiu gyvenimu.

Viešpats nesako, kad fariziejus blogai elgėsi jog pasninkavo ir atidavė dešimtinę – visa tai geri darbai. Tačiau savęs išaukštinimas ir kito nužeminimas – štai, kur tie spąstai.

Viešpats nesako, kad fariziejus blogai elgėsi, jog pasninkavo ir atidavė dešimtinę – visa tai geri darbai. Tačiau savęs išaukštinimas ir kito nužeminimas – štai, kur tie spąstai.

Šventoji Evangelija pasakoja palyginimą apie fariziejaus ir muitininko maldą.

Visagalis Viešpats, mūsų Dangiškasis Tėvas, visada pasirengęs apipilti savo vaikus tokiomis malonėmis, kurių jie nėra nei nusipelnę, nei prašę, nei įsivaizdavę.

Didysis Mokytojas įsakmiai primena, jog jei norime būti išgelbėti, tvirtai turime laikytis per apaštalus perduoto tikėjimo kraičio.

EpistolėjeTautų Mokytojas bei Tiesos Trimitas mus padrąsina susidūrus su savo menkumu ir netinkamumu.

Dėkokime Viešpačiui už visa tai, ką Jis mums duoda kiekvieną dieną – nes viskas yra Jo dovana, viskas, išskyrus mūsų nuodėmes.

Daugybė dalykų, kurių siekiame, apie kuriuos svajojame, kuriems aukojame savo laiką ir jėgas, dažnai būna menkaverčiai žvelgiant iš Amžinybės perspektyvos.

Užuot galvoję apie rytojų, stenkimės išgyventi šią dieną, atrasti Dievo malonę, kuri yra mums skirta šiam momentui.

Neišmeskime gauto pakvietimo į Karaliaus puotą, nepraraskime dovanoto vestuvinio drabužio ir su džiaugsmu sėskime prie Viešpaties bičiulių stalo, kad Jis mus pradžiugintų bei pamaitintų.

Prašykime malonės tapti vidiniais žmonėmis, idant pamėgtume dieviškuosius dalykus ir būtume pripildyti Šventosios Dvasios dovanų, nes tas, kuris myli, yra pažinęs Dievą ir eina teisingu keliu.

Tikrasis blogis, kurio reikia vengti – tai nuodėmė, o tikrasis stebuklas, kurio turime kiekvienas trokšti ir siekti – tai nuodėmių atleidimas.

Tikėjimas ir klusnumas visada keliauja kartu: jei noriu tikėti, turiu paklusti tikėjimo tiesoms.

Tuščiai praleistos dienos susargdina mūsų sielą ir galiausiai atskiria nuo Dievo malonės jau čia, žemėje.

Dėl mūsų sielos kovoja demonų būriai, trokšdami mūsų pražūties, todėl yra labai kvaila ir stačiai pražūtinga apsimesti, jog toji kova mūsų neliečia.

Kuomet ciesorius peržengia savo veikimo ribas ir ima reikalauti to, kas priešinga dieviškajam įstatymui, tuomet mes raginami prisiminti, jog „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių“.

Kiekvienas geras pilietis stengiasi laikytis savo valstybės įsakymų, tad mes, dangiškosios Tėvynės piliečiai, turime laikytis dieviškųjų nurodymų, kuriuos paliko Jėzus Kristus.