Feria Quinta infra Hebdomadam I in Quadragesima
Gavėnios metų ketvirčio diena
Ir Senojo Įstatymo, ir Evangelijos skaitinys šiandien skelbia, kad Dievo gailestingumas yra beribis ir visagalis. Kad ir kokios sunkios būtų nuodėmės, Dievas pasiruošęs jas atleisti, jei žmogus nuoširdžiai atgailauja. Pranašas Ezechielis labai aiškiai apie tai kalba, o Jėzus savo malonės stebuklu vėl tai įrodo, išgelbėdamas bejėgį ligonį, kuris meldžia jį pagydyti.
Introitus
Ps. 24, 17 et 18. De necessitátibus meis éripe me, Dómine: vide humilitátem meam et labórem meum, et dimítte ómnia peccáta mea.
Ps. 24, 1–2. Ad te, Dómine, levávi ánimam meam: Deus meus, in te confído, non erubéscam.
Introitas
Ps 24, 17 ir 18. Gelbėk mane, Viešpatie, iš mano vargų. Pažvelk į mano menkumą bei skurdą ir atleisk visas mano nuodėmes.
Ps 24, 1–2. Į tave, Viešpatie, pakėliau savąją sielą, mano Dieve, į tave viltį sudėjau, lai nerausiu iš gėdos.
Oratio
Esto, Dómine, propítius plebi tuæ: et, quam tibi facis esse devótam, benígno réfove miserátus auxílio. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Viešpatie, būk gailestingas savo tautai, kad padaręs ją Tau ištikimą, dėl savo gailestingumo sustiprintum ją siųsdamas pagalbą. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Ezechiélis Prophétæ. (Ezech. 18, 20–28)
Hæc dicit Dóminus Deus: Anima, quae peccáverit, ipsa moriétur: fílius non portábit iniquitátem patris, et pater non portábit iniquitátem fílii: iustítia iusti super eum erit, et impíetas ímpii erit super eum. Si autem ímpius égerit pæniténtiam ab ómnibus peccátis suis, quæ operátus est, et custodíerit ómnia præcépta mea, et fécerit iudícium et iustítiam: vita vivet, et non moriétur. Omnium iniquitátum eius, quas operátus est, non recordábor: in iustítia sua, quam operátus est, vivet. Numquid voluntátis meæ est mors ímpii, dicit Dóminus Deus, et non ut convertátur a viis suis, et vivat? Si autem avértent se iustus a iustítia sua, et fécerit iniquitátem secúndum omnes abominatiónes, quas operári solet ímpius, numquid vivet? omnes iustítiæ eius, quas fécerat, non recordabúntur: in prævaricatióne, qua prævaricátus est, et in peccáto suo, quod peccávit, in ipsis moriétur. Et dixístis: Non est æqua via Dómini. Audíte ergo, domus Israël: Numquid via mea non est æqua, et non magis viæ vestræ pravæ sunt? Cum enim avértent se iustus a iustítia sua, et fecerit iniquitátem, moriétur in eis: in iniustítia, quam operátus est, moriétur. Et cum avértent se ímpius ab impietáte sua, quam operátus est, et fécerit iudícium et iustítiam: ipse ánimam suam vivificábit. Consíderans enim, et avértens se ab ómnibus iniquitátibus suis, quas operátus est, vita vivet, et non moriétur, ait Dóminus omnípotens.
Skaitinys
Skaitinys iš Ezechielio knygos. (Ez 18, 20–28)
Taip kalba Viešpats Dievas: Žmogus, kuris nusideda, turi mirti. Vaikas nekentės už tėvo kaltę nei tėvas nekentės už vaiko kaltę. Teisiojo teisumas bus jam įskaitytas, ir nedorėlio nedorumas bus jam įskaitytas. Bet jei nedorėlis atgailauja už visas savo nuodėmes, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas – nemirs. Nė vienas jo nusikaltimų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas, – jis bus gyvas dėl savo teisumo darbų. Argi aš trokštu nedorėlio mirties, – tai Viešpaties Dievo žodis, – o ne kad jis grįžtų iš savo nedoro kelio ir gyventų? Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio bjaurystėmis, kurias nedorėlis daro, nejaugi jis bus gyvas? Nė vienas jo teisumo darbų, kuriuos jis buvo padaręs, nebus atsimintas dėl jo neištikimybės, kuria jis nusikalto, ir dėl nuodėmės, kuria nusidėjo, – dėl jų mirs. Jūs sakote: „Viešpaties kelias neteisus!“ Gerai įsiklausykite, Izraelio namai: „Nejau mano kelias neteisus? Argi nėra jūsų keliai neteisūs?“ Kai teisus žmogus nusigręžia nuo teisumo, elgiasi neteisingai, – jis dėl to mirs. Jis mirs dėl savo neteisingumo. Ir kai nedorėlis nusigręžia nuo savo nedorumo, daro, kas yra teisinga ir teisu, – jis išgelbės savo gyvybę. Dėl to, kad susiprato ir nusigręžė nuo visų nusikaltimų, kuriuos buvo padaręs, tikrai jis bus gyvas, – jis nemirs, – tarė visagalis Viešpats.
Graduale
Ps. 85, 2 et 6. Salvum fac servum tuum. Deus meus, sperántem in te. V. Auribus pércipe, Dómine, oratiónem meam.
Gradualas
Ps 85, 2 ir 6. Mano Dieve, gelbėk savo tarną, pasitikintį tavimi. V. Klausyk, Viešpatie, mano maldos.
Tractus
Ps. 102, 10. Dómine, non secúndum peccáta nostra, quæ fécimus nos: neque secúndum iniquitátes nostras retríbuas nobis.
Ps. 78, 8–9. V. Dómine, ne memíneris iniquitátum nostrárum antiquárum: cito antícipent nos misericórdiæ tuæ, quia páuperes facti sumus nimis. (Hic genuflectitur.) V. Adiuva nos, Deus, salutáris noster: et propter glóriam nóminis tui, Dómine, líbera nos: et propítius esto peccátis nostris, propter nomen tuum.
Traktas
Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.
Ps 78, 8–9. V. Viešpatie, neatsimink mūsų senųjų kaltybių, veikiai tepasitinka mus tavo gailestingumas, nes mes pasidarėme be galo neturtingi. (Čia priklaupiama.) V. Padėk mums, Dieve, mūsų Gelbėtojau, ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išvaduok mus ir dovanok mūsų kaltybes dėl savojo vardo.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 5, 1–15)
In illo témpore: Erat dies festus Iudæórum, et ascéndit Iesus Ierosólymam. Est autem Ierosólymis Probática piscína, quæ cognominátur hebráice Bethsáida, quinque pórticus habens. In his iacébat multitúdo magna languéntium, cæcórum, claudórum, aridórum exspectántium aquæ motum. Angelus autem Dómini descendébat secúndum tempus in piscínam, et movebátur aqua. Et, qui prior descendísset in piscínam post motiónem aquæ, sanus fiébat, a quacúmque detinebátur infirmitáte. Erat autem quidam homo ibi, trigínta et octo annos habens in infirmitáte sua. Hunc cum vidísset Iesus iacéntem, et cognovisset, quia iam multum tempus habéret, dicit ei: Vis sanus fíeri? Respóndit ei lánguidus: Dómine, hóminem non hábeo, ut, cum turbáta fúerit aqua, mittat me in piscínam: dum vénio enim ego, álius ante me descéndit. Dicit ei Iesus: Surge, tolle grabátum tuum, et ámbula. Et statim sanus factus est homo ille: et sústulit grabátum suum, et ambulábat. Erat autem sábbatum in die illo. Dicébant ergo Iudaei illi, qui sanátus fúerat: Sábbatum est, non licet tibi tóllere grabátum tuum. Respóndit eis: Qui me sanum fecit, ille mihi dixit: Tolle grabátum tuum, et ámbula. Interrogavérunt ergo eum: Quis est ille homo, qui dixit tibi: Tolle grabátum tuum et ámbula? Is autem, qui sanus fúerat efféctus, nesciébat, quis esset. Iesus enim declinávit a turba constitúta in loco. Póstea invénit eum Iesus in templo, et dixit illi: Ecce, sanus factus es: iam noli peccáre, ne detérius tibi áliquid contíngat. Abiit ille homo, et nuntiávit Iudaeis, quia Iesus esset, qui fecit eum sanum.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 5, 1–15)
Anuo metu: Buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: „Imk savo gultą ir eik!“ Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: „Imk ir eik?“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.
Offertorium
Ps. 102, 2 et 5. Bénedic, anima mea, Dómino, et noli oblivísci omnes retributiónes eius: et renovábitur, sicut áquilæ, iuvéntus tua.
Ofertoriumas
Ps 102, 2 ir 5. Šlovink, mano siela, Viešpatį ir neužmiršk visų jo geradarysčių. Tuomet atsinaujins tavo jaunystė kaip erelio.
Secreta
Súscipe, quæsumus, Dómine, múnera nostris obláta servítiis: et tua propítius dona sanctífica. Per Dóminum nostrum...
Sekreta
Mes prašome Tave, Viešpatie, priimk dovanas, kurias atnašaujame Tau tarnaudami, ir maloningai pašventink savo dovanas. Per mūsų Viešpatį...
Praefatio de Quadragesima
Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater omnípotens ætérne Deus: Qui corporáli ieiúnio vitia cómprimis, mentem élevas, virtútem largíris et præmia: per Christum, Dóminum nostrum. Per quem maiestátem tuam laudant Angeli, adórant Dominatiónes, tremunt Potestátes. Cæli cælorúmque Virtútes ac beáta Séraphim sócia exsultatióne concélebrant. Cum quibus et nostras voces ut admítti iúbeas, deprecámur, súpplici confessióne dicéntes: Sanctus.
Gavėnios prefacija
Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Kuris kūnišku pasninku ydas sutramdai, sielą pakylėji, tvirtybę ir dovanas dosniai dalini per Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, dreba galybės. Dangūs ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir palaimintieji serafimai vieningu džiūgavimu drauge aukština. Prašome, liepk, kad su jais būtų priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu išpažinimu tariantys: Šventas.
Communio
Ps. 6, 11. Erubéscant et conturbéntur omnes inimíci mei: avertántur retrórsum, et erubéscant valde velóciter.
Komunija
Ps 6, 11. Teparausta ir labai nusigąsta visi mano priešai, tegul eina šalin ir susigėsta.
Postcommunio
Per huius, Dómine, operatiónem mystérii, et vítia nostra purgéntur, et iusta desidéria compleántur. Per Dóminum nostrum...
Postkomunija
Viešpatie, šios paslapties veikimu tebūna išrautos mūsų ydos ir išpildyti teisėti mūsų troškimai. Per mūsų Viešpatį...
Oratio super populum
Humiliáte cápita vestra Deo.
Exáudi nos, miséricors Deus: et méntibus nostris grátiæ tuæ lumen osténde. Per Dominum nostrum...
Oracija už žmones
Nusilenkime Dievui.
Išklausyk mus, gailestingasis Dieve, ir parodyk mūsų sieloms savo malonės šviesą. Per mūsų Viešpatį...
