Šventojo kankinio Ignoto Antiochiečio laiškai

ĮVADAS. EKSTATIŠKAS MOKYTOJAS

Antiochijos vyskupas ir kankinys Ignotas (kitaip dar vadintas Teoforu – Dievo Nešiotoju) imperatoriaus Trajano laikais (pasak Harnako, po 110 m.) buvo suimtas ir iš Sirijos nugabentas į Romą žvėrims sudraskyti. Jis buvo po apaštalo Petro antrasis Antiochijos vyskupas, tikras apaštalų įpėdinis ir tarnyste, ir dvasia. Supančiotas ir sargybinių prižiūrimas Ignotas kelionėje parašė septynis laiškus Romos ir Mažosios Azijos bendruomenėms. Juose dėkoja už svetingumą ir įkvėptais žodžiais skelbia tikėjimą. Romiečius prašo, kad nemėgintų jo išlaisvinti, nesutrukdytų jam tapti kankiniu, tikru Jėzaus liudytoju. Troados mieste, sužinojęs, kad liovėsi krikščionių persekiojimas Antiochijoje, jis rašo Filadelfijos ir Smirnos bendruomenėms, prašydamas vyskupą Polikarpą perduoti antiochiečiams jo džiūgavimą bei sveikinimus.

Septyni Ignoto laiškai apie 380 metus buvo suredaguoti ir papildyti. Atradus daugiau rankraščių, specialistams pavyko sugrįžti prie autentiško teksto. Šiandien laiškų tikrumas nebekelia abejonių. Itin reikšminga ir kankinio Polikarpo rekomendacija: „Jie (laiškai) kupini tikėjimo bei kantrybės; jie pilni mūsų Viešpaties vertų pamokymų“. Beje, tų laiškų tikrumą gražiai paliudijo svarbūs autoriai Irenėjas, Origenas ir Eusebijas.

Laiškų stilius iš tiesų originalus – tarsi ekstatiško mokytojo giesmė. Poetinis polėkis ir ilgesingas veržimasis į Jėzų: Ignotas aistringai laukė kankinio mirties (visiškai negalvodamas apie garbės vainiką). Su apaštalu Pauliumi jis galėjo tarti: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“. Kaip pasakojama, per tardymą Romoje Ignotas iškilmingai išpažino „nešiojąs Kristų savo krūtinėje“.

Ignotas, kaip ir šv. Paulius, mėgsta vartoti vad. mistinio vietininko linksnį „Jėzuje Kristuje“ („jame“). Jis reiškia – „vienybėje“ su Jėzumi Kristumi ir dėl jo nuopelnų“. Kaip ST ir NT, Ignotas labai dažnai rašo „vardas“ vietoj tuo vardu žymimo asmens: „sveikinu man brangų vardą-asmenį“; „Varde“ – „Kristuje, Dieve“.

Apreiškimo knygos žodžiais galėtume pasakyti, kad Ignotas „niekada nepaliko savo pirmosios meilės“. Ne veltui Nyčė kartą užsiminė apie bukolinį ankstyvosios krikščionybės atspalvį. Ignotas turėtų būti vaizduojamas su nevystančiu žiedų vainiku rankose. Tokia jo tikėjimo prasmė.

Šv. Ignoto laiškuose svariai patvirtintos kai kurios itin aktualios krikščionybės tiesos: Marijos mergystė, Bažnyčios hierarchija, Romos primatas, vyskupų vaidmuo ir kt.

Labai svarbus dar vienas momentas: Ignotas, priešingai platonizmo doktrinoms, neniekina nei medžiagos, nei kūno. Jam visa apšviečia Jėzaus įsikūnijimas. Išganymas jam pirmiausiai atgimimas, mirties nugalėjimas. Teofilius Antiochietis ir Irenėjas plėtojo Ignoto džiaugsmingą ir pergalingą išganymo sampratą.

LAIŠKAS EFEZIEČIAMS

Sveikinimas

Ignotas, kitaip vadinamas Dievo Nešiotoju, palaimintai Dievo Tėvo didybe bei pilnatve Bažnyčiai, nuo amžių skirtai visuomet spindėti nenykstama šlove, nesuardomai vieningai bei išrinktajai tikroje kančioje; Tėvo ir Jėzaus Kristaus, mūsų Dievo valia vertai palaimos Bažnyčiai, gyvuojančiai Azijos Efeze, – Jėzaus Kristaus vardu sveikinimai ir nesudrumsto džiaugsmo linkėjimai.

Pagyrimai efeziečiams

1

1Dėl Dievo aš branginu jūsų mylimiausiąjį vardą, kurį įgijote savo teisia prigimtimi pagal tikėjimą ir meilę Kristui Jėzui, mūsų Gelbėtojui. Jūs esate Dievo sekėjai, esate priėmę naująjį gyvenimą Dievo kraujyje, tobulai atlikę jums skirtą uždavinį. 2Išgirdę, jog dėl mums bendro vardo bei vilties esu ir keliausiu iš Sirijos, vildamasis jūsų maldų remiamas susigrumti su žvėrimis Romoje, kad tapčiau mokiniu, jūs panorėjote mane pamatyti.

3Dievo vardu aš priėmiau gausingą jūsų bendriją Onesimo, neapsakomos meilės vyro asmenyje. Jis kūnu yra jūsų vyskupas. Trokštu, kad jį mylėtumėte dėl Jėzaus Kristaus ir visi būtumėte į jį panašūs. Šlovė tam, kurio malonė palaikė jus vertus turėti tokį vyskupą!

Pagerbimas. Reikalas klausyti vyskupo

2

1Dėl mano pagalbininko Buro, Dievo valia jūsų diakono, visais atžvilgiais garbingo vyro, – aš norėčiau, kad jis pasiliktų su manimi jūsų ir jūsų vyskupo garbei. O dėl Kroko, verto ir Dievo ir jūsų akyse pagarbos, – jį priėmiau kaip jūsų meilės pavyzdį, ir jis buvo man visokeriopa paguoda. Tegul Jėzaus Kristaus Tėvas laimina jį kartu su Onesimu, Buru, Eupalu ir Frontonu. Juos matydamas, regiu jus visus meilės žvilgsniu. 2Trokštu visuomet džiaugtis jumis, kiek esu to vertas. Visuose reikaluose reikia šlovinti Jėzų Kristų, kuris jus pašlovino, idant to paties klusnumo suvienyti, pavaldūs vyskupui ir presbiteratui, būtumėte visais atžvilgiais pašventinti.

Bažnyčios vienybė ir vyskupo vaidmuo

3

1Aš jums duodu pamokymų ne todėl, kad manyčiau esąs kažin kas. Jei ir esu supančiotas dėl (Kristaus) Vardo, tai dar nesu tobulas Jėzuje Kristuje. Tik dabar pradedu savo mokinystę ir kreipiuosi į jus kaip į bendramokslius. Man reikia, kad būčiau jūsų pateptas (kovai) tikėjimu, paskata, kantrybe ir romumu. 2Tačiau meilė draudžia man nutylėti apie jus, – tad ėmiausi mokyti, kad gyventumėte pagal Dievo mintį. Juk Jėzus Kristus, mūsų neatskiriamoji gyvybė, yra Tėvo mintis[1], panašiai kaip vyskupai, paskirti iki žemės pakraščių, yra Jėzaus Kristaus mintyse.

4

1Taigi jums privalu susiderinti su savo vyskupo mintimi, kaip, beje, ir darote. Jūsų garbus, Dievo vertas presbiteratas suderintas su vyskupu kaip kitaros stygos. Todėl jūsų giesmėje Jėzui Kristui skamba santarvė ir darni meilė. 2Būtų šaunu, kad visi jūsiškiai įsijungtų į chorą, darniai giedantį Dievo melodiją vienybėje, kad skambėtų vienas balsas Jėzaus Kristaus vardu, skirtas Tėvui, o jis išgirstų bei pažintų iš jūsų gerų darbų jus esant jo Sūnaus narius. Jums reikia gyventi nesudrumstoje vienybėje, idant visuomet būtumėte Dievo dalininkai.

5

1Jei aš per tokį trumpą laiką taip susibičiuliavau su jūsų vyskupu, ir tas artumas nebuvo žmogiškas, o dvasinis, tai juo labiau jums linkiu didesnio prieraišumo, panašiai, kaip Bažnyčia atsidavusi Jėzui Kristui, o Jėzus Kristus Tėvui, idant visa gyvuotų vienybės sąskambiu. 2Te niekas neklysta: kas nėra šventovės viduje, tas pats praranda Dievo duoną. Jei dviejų žmonių bendra malda turi tiek galios, tai kokia galinga turi būti vyskupo ir visos Bažnyčios malda! 3Kas vengia susirinkimo, tas jau yra pagautas puikybės ir pats save pasmerkė. Juk parašyta: „Dievas priešinasi išpuikėliams“ (Pat 3, 34). Tad stenkimės nesipriešinti vyskupui, kad išliktume klusnūs Dievui.

6

1Ypač tuomet, kai kas mato vyskupą tylint, privalo jį itin gerbti, nes kiekvienas šeimininko siunčiamas tvarkyti namų, turi būti priimtas kaip šeimininkas. Todėl aišku, kad į vyskupą reikia žiūrėti kaip į patį Viešpatį. 2Beje, pats Onesimas labai giria jūsų tvarką Dievo garbei, sakydamas, kad visi gyvenate pagal tiesą ir tarp jūsų nesa atskalų, kad jūs nenorite klausyti nieko, išskyrus Jėzų Kristų, bylojantį tiesą.

Saugotis klaidingų mokymų

7

1Kai kurie klastingi žmonės įprato visur skelbti Vardą. Deja, jie tai daro savaip ir Dievo nevertu būdu. Tokių reikia vengti nelyginant žvėrių. Tai pasiutę šunys, kandantys iš pasalų. Sergėkimės jų, nes jų įkandimas vargiai pagydomas. 2Tėra vienas gydytojas – kūniškas ir dvasinis, gimęs ir negimęs, pasirodęs kūne Dievas, tikrasis gyvenimas mirtyje, kilęs iš Marijos ir Dievo, iš pradžių pavaldus kentėjimams, paskui nepavaldus jiems – Jėzus Kristus, mūsų Viešpats.

8

1Tegul niekas jūsų nesuklaidina, kaip, beje, ir nesileidžiate klaidinami, būdami visiškai atsidavę Dievui. Tarp jūsų neįsikerojo jokia nesantaika, galinti jus nualinti, vadinasi, jūs gyvenate pagal Dievo valią. Aš esu jūsų permaldaujamoji auka ir save atnašauju, efeziečiai, už jūsų Bažnyčią, kuri bus garbinga per amžius. 2Kūniškieji žmonės negali daryti dvasios darbų, o dvasiniai žmonės – kūno darbų, kaip tikėjimas negali pagimdyti netikėjimo darbų, o netikėjimas – tikėjimo. Net ką kūnu darote – ir tai esti dvasinga, nes jūs visa atliekate Kristaus vardu.

Džiaugsmas dėl efeziečių elgesio

9

1Aš sužinojau, kad kai kurie atėjūnai turėjo pasitraukti, nes jie skleidė netikusį mokslą. Jūs neleidote sėti jo tarp jūsų. Jūs užsikimšote ausis, kad nepatektų jų sėkla. Jūs esate Tėvo šventyklos akmenys, paruošti Dievo Tėvo statiniui, užkelti aukštyn Jėzaus Kristaus keltuvu – kryžiumi, o lynu jums buvo Šventoji Dvasia. Jūsų tikėjimas iškelia jus į aukštumą, o meilė – tai jūsų kelias Dievop. 2Jūs visi esate bendrakeleiviai, Dievo nešėjai ir šventyklos nešėjai, nešate Kristų ir šventenybes, visaip išpuošti Jėzaus Kristaus priesakais. Džiaugiuosi, kad buvau palaikytas vertu kalbėtis su jumis per laišką ir džiūgauju kartu su jumis, kad naujajame gyvenime mylite tik Dievą.

Spindėkite kilnumu

10

1Nepaliaudami melskitės už kitus žmones. Juk juose gyva atsivertimo viltis, kad galėtų atrasti Dievą. Pagelbėkite jiems tuo, kad jie galės pasimokyti iš jūsų darbų! 2Vietoj jų rūstybės parodykite romumą, vietoj pasigyrimų – nusižeminimą, vietoj piktžodžiavimų pasižymėkite maldomis, vietoj suklydimų tvirtai laikykitės tikėjimo, vietoj žvėriškumo elkitės švelniai ir venkite sekti jų pėdomis. 3Pasistenkime tapti jų broliais kilnumu, būkime Viešpaties sekėjai. Argi jis neiškentėjo skriaudos? Argi jis nebuvo apiplėštas ir pažemintas? Tegu tarp jūsų neatsiranda velnio žolės! Stenkitės tyrumu bei saikingumu, kūnu ir siela gyventi Jėzuje Kristuje.

Paskutinių dienų belaukiant

11

1Atėjo paskutiniai laikai. Tad sielokimės ir baiminkimės, idant Dievo kantrybė nepavirstų mūsų pasmerkimu! Arba bijokimės ateinančios rūstybės, arba pamilkime šiandien duodamą malonę; pasirinkime viena iš dviejų, kad tik atrastume tikrąjį gyvenimą su Jėzumi Kristumi. 2Juk be jo niekas jums neturi vertės. Dėl jo nešioju pančius – dvasinius perlus. Aš norėčiau būti prikeltas su jais, remiamas jūsų maldų, kuriose norėčiau amžinai dalyvauti, idant būčiau gretose Efezo krikščionių, kurie visuomet gyveno vienybėje su apaštalais Jėzaus Kristaus galybe.

Kelyje į Romą

12

1Aš žinau, kas esu ir kam rašau. Aš – pasmerktasis, o jūs – apdovanoti gailestingumu; aš esu pavojuje, o jūs – gavę sustiprinimą. 2Jūs gyvenate pakeliui tiems, kurie pasmerkti mirti keliauja Dievop; jie įšvesti dalyvauti slėpiniuose su Pauliumi, kuris buvo pašvęstas, pripažintas šlovingu ir vertai vadinamas palaimintuoju. Norėčiau žengti jo pėdomis, kad atrasčiau Dievą. O jis visuose laiškuose mini jus dėl Jėzaus Kristaus vardo.

Dažniau dalyvauti Eucharistijoje

13

1Stenkimės dažniau susirinkti Dievo Eucharistijai ir šlovinimui. Mat, jums dažniau renkantis draugėn, griaunamos šėtono pajėgos ir vieningu tikėjimu žlugdomas ardomasis jo veikimas. 2Nėra nieko geresnio už santarvę, paverčiančią niekais visus padangių ir požemių galybių puolimus.[2]

Ištvermingas tikėjimas. Žodžiai ir darbai

14

1Visa tai neliks jums paslėpta, jei tobulai tikėsite Jėzumi Kristumi ir jį mylėsite. Tokia gyvenimo pradžia ir pabaiga. Pradžia yra tikėjimas, o meilė – užbaiga. O šiųdviejų vienybė – pats Dievas. Visa kita skirta papildymui. 2Kas išpažįsta tikėjimą, negali nusidėti, o kas myli – negali nekęsti. Medis atpažįstamas iš jo vaisių (plg. Mt 12, 33), taigi, kas išpažįsta priklausąs Kristui, turi būti atpažintas ir iš darbų. Nes dabar svarbu ne tiek išpažinimas, kiek tikėjimo galybė iki pabaigos.

15

1Geriau tylėti ir būti, nei kalbėti ir nebūti. Gražu mokyti, jei tik vykdoma, kas skelbiama. Tačiau tėra vienas mokytojas, kuris „pasakė, ir taip įvyko“ (Ps 32, 9). Jo tyloje padaryti darbai verti Tėvo garbės. 2Kas turi Jėzaus žodį, tikrai gali išgirsti ir jo tylą, kad taptų tobulas, ir veiktų sava kalba, ir būtų atpažintas iš savo tylos. 3Viešpačiui nėra nieko paslėpta, jam akivaizdžios mūsų paslaptys. Viską darykime taip, tarsi jis gyventų tarp mūsų. Būkime jo šventovės, kad jis būtų mūsų Dievas, kaip iš tiesų ir yra ir kaip pasirodys mums prieš akis, – tik nuoširdžiai jį mylėkime.

Klaidintojų atsakomybė

16

1Neapsigaukite, mano broliai: tie, kurie griauna šeimas, nepaveldės Dievo karalystės. 2Jeigu taip darantys kūnu pasmerkti mirti, tai juo labiau tie, kurie klaidingu mokymu ardo Dievo tikėjimą, už kurį Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas. Taip susiteršęs žmogus eis į „neužgesinamą ugnį“, panašiai bus ir su tais, kurie jo klauso.

Klaidos beprotybė

17

1Viešpačiui buvo patepta galva, kad paskleistų savo Bažnyčiai nemirtingumo kvepėjimą. Nesiduokite patepami šio pasaulio piktojo kunigaikščio kvapu, kad jis nenusivarytų jūsų į nelaisvę, toli nuo jūsų laukiančio gyvenimo. 2Kodėl gi mes nenorime tapti protingi, priimdami Dievo pažinimą, kuris yra Jėzaus Kristaus? Kam taip kvailai žūti, nepastebėjusiems dovanos, kurią iš tikrųjų mums pasiuntė Viešpats?

Kryžiaus išmintis

18

1Mano dvasia yra auka ant kryžiaus; jis yra papiktinimas netikintiems, bet mums – išgelbėjimas ir amžinasis gyvenimas. „Kur išminčius? Kur tyrinėtojas?“ (1 Kor 1, 20). Kurgi tuštybė tų, kurie vadinami protingaisiais?

2Mūsų Dievas Jėzus Kristus buvo Marijos išnešiotas pagal Dievo planus ir kilęs iš Dovydo sėklos bei Šventosios Dvasios. Jis užgimė ir buvo pakrikštytas, kad savo kentėjimais apvalytų vandenį.

Kristaus gyvenimo slėpiniai.

Kosminis Išganymo planas

19

1Šio pasaulio kunigaikščiui buvo apgaubta paslaptimi Marijos mergystė bei gimdymas, taip pat Viešpaties mirtis – trys (viešai) skelbtinos paslaptys, kurios įvyko Dievo tyloje.

2Kaipgi jos buvo atskleistos amžių akivaizdoje?

Danguje sušvito žvaigždė, skaistesnė už visas žvaigždes. Jos šviesa buvo neapsakoma, o jos netikėtas pasirodymas sukėlė nuostabą. Visi kiti šviesuliai kartu su saule ir mėnuliu apjuosė rateliu šitą žvaigždę, o ji savo spinduliavimu nustelbė visus. 3Žmonės susirūpino, iš kur atsiradusi ši naujenybė. Tuomet sutrupėjo visokie burtai ir visi pikto pančiai. Buvo panaikintas neišmanymas, ir sugriuvo senoji karalystė, kai Dievas apsireiškė žmogaus pavidalu, kad paskelbtų amžinojo gyvenimo naujieną. Kas buvo Dievo nuspręsta, ėmė pildytis. Visa buvo išjudinta, nes artinosi mirties sunaikinimas.

20

1Jeigu Jėzus Kristus palaikys mane jūsų maldomis ir jei bus tokia (Dievo) valia, antrajame laiške, kurį ketinu jums parašyti, aš paaiškinsiu Išganymo planus[3], apie kuriuos pradėjau kalbėti ir kurie liečia naująjį žmogų, Jėzų Kristų. Jie glūdi jo tikėjime ir meilėje, jo kančioje ir prisikėlime.[4] 2Geriausia, jei Viešpats man apreikštų…, kad kiekvienas atskirai ir visi bendrai, dėl malonės, išplaukiančios iš jo vardo, susivienytumėte tame pačiame tikėjime ir Jėzuje Kristuje. Jis kūnu yra kilęs iš Dovydo giminės, jis – žmogaus sūnus ir Dievo Sūnus. Būtų gera, kad paklustumėte vyskupui ir presbiteratui nesudrumstoje santaikoje, laužydami tą pačią duoną, kuri yra nemirtingumo vaistas, priešnuodis nuo mirties, kad Jėzuje Kristuje gyventume per amžius.

21

1Aš esu jūsų išpirka[5], skirta už jus ir tuos, kuriuos Dievo garbei esate pasiuntę į Smirną. Iš jos rašau jums, dėkodamas Viešpačiui ir mylėdamas Polikarpą, kaip myliu ir jus. 2Melskitės už Sirijos Bažnyčią, iš kur supančiotas esu gabenamas į Romą. Nors buvau vienas iš paskutiniųjų tenykščių tikinčiųjų, tačiau esu palaikytas vertu patarnauti Dievo šlovei. Gyvuokite su Dievu Tėvu ir Jėzumi Kristumi – mūsų bendra viltimi!

LAIŠKAS MAGNEZIEČIAMS

Sveikinimas

1Ignotas, kitaip vadinamas Dievo Nešiotoju, sveikina mūsų Išganytojo vardu palaimintą Dievo Tėvo malonės prie Meandro gyvuojančią Magnezijos Bažnyčią ir linki daug džiaugsmo, plaukiančio iš Dievo Tėvo ir Jėzaus Kristaus.

Bažnyčios santarvė

1

1Sužinojęs, kad jūsų meilė gražiai klesti pagal Dievo valią, apsidžiaugiau ir nusprendžiau prabilti į jus Jėzaus Kristaus tikėjimo dvasia. 2Kadangi buvau pagerbtas Dievui mieliausiu vardu[6], – nors ir nuolat supančiotas, – apgiedu Bažnyčias, linkėdamas jums vienybės su Jėzaus Kristaus, mūsų amžinojo gyvenimo, kūnu ir dvasia, tikėjimo ir meilės santarvės, už kurią nėra nieko brangesnio, o svarbiausia – vienybės su Jėzumi ir Tėvu; ji mus apgins nuo visų šio pasaulio kunigaikščio kėslų. Mes jų išvengsime ir pasieksime Dievą!

2

1Man buvo suteikta garbė pamatyti jus per Dievo vertąjį vyskupą Damazą, garbinguosius presbiterius Basą bei Apolonijų ir mano bendradarbį Zotioną, kuriuo galiu pasidžiaugti, nes jis klusnus vyskupui, kaip Dievo malonei, ir presbiteriams, kaip Jėzaus Kristaus įstatymui.

Pagarba vyskupui. Jėzaus sekimas

3

1Jums netinka piktnaudžiauti savo vyskupo jaunatve: atsižvelgdami į Dievo Tėvo valdžią, rodykite jam visokeriopą pagarbą. Aš žinau, kad jūsų šventieji presbiteriai nesistengia pasinaudoti jo regimuoju jaunumu, bet kaip išmintingi Dievo išmintimi tarnauja jam, – o iš tikro ne jam, bet Jėzaus Kristaus Tėvui, visų Vyskupui. 2Šlovindami jį, mus pamilusį, privalome būti klusnūs be jokio veidmainiavimo. Antraip mes apgaudinėtume ne regimąjį vyskupą, bet neregimąjį. Taigi turėtume reikalą ne su kūnu, bet su pačiu Dievu, matančiu, kas paslėpta.

4

1Vadinasi mums tiktų ne tik vadintis krikščionimis, bet jais ir būti. Nors kai kurie nuolat kalba apie vyskupą, tačiau viską daro, nepaisydami jo. Man rodos, kad tokie negali turėti grynos sąžinės, kadangi susirenka (pamaldoms) ne pagal tikros tvarkos nuostatus.

5

1Visi dalykai turi tikslą, o mūsų akys regi abu dalykus: mirtį ir gyvenimą. Ir kiekvienam skirta žengti į savo vietą. 2Panašiai esama dvejopų monetų: vienos priklauso Dievui, kitos pasauliui, ir kiekviena turi savo žymenį. Kurie netiki – nešioja pasaulio žymenį, o tikintieji, gyvenantys Jėzaus Kristaus meile, nešioja Dievo Tėvo žymenį. Jei mes laisvai nepasirenkame jo malone dalyvauti jo kančioje ir mirti, vadinasi, mumyse nėra jo gyvenimo.

6

1Minėtuose asmenyse tikėjimo galia aš išvydau visą bendruomenę ir ją pamilau, todėl raginu: stenkitės viską daryti dieviškojo sutarimo dvasia, vadovaujami vyskupo Dievo vietoje, presbiterių – vietoj apaštalų tarybos ir darbuojantis man itin brangiems diakonams, vykdantiems tarnystę Jėzaus Kristaus, nuo amžių buvusio pas Tėvą ir apsireiškusio pabaigoje. 2Taigi visi, apgaubti tos pačios dieviškos dvasios, gerbkite vieni kitus; niekas kūnišku žvilgsniu tenežiūri į savo artimą. Visuomet Jėzuje Kristuje mylėkite vieni kitus. Tegu jumyse nebūna nieko, kas jus galėtų išskirti. Laikykitės vienybės su vyskupu ir vadovais, – šitaip tapsite negendamybės pavyzdžiu ir pamokymu!

7

1Kaip Viešpats nieko nedarė be Tėvo, su kuriuo jiedu viena, – nei savo valia, nei per apaštalus, – taip ir jūs nedarykite nieko be vyskupo ir be presbiterių. Nesistenkite aukštinti savo darbų, atliktų skyrium. Viską darykite bendrai, idant būtų vieninga malda, vieningi prašymai, viena dvasia ir viena viltis su meile bei nepriekaištingu džiaugsmu. Štai ką reiškia Jėzus Kristus, o už jį nėra nieko brangesnio. 2Stenkitės visi susiburti, idant sudarytumėte vieną Dievo šventovę, apsuptumėte vieną aukurą, būtumėte kartu su vienu Jėzumi Kristumi, išėjusiu iš vienatinio Tėvo, esančiu jam vienam ir nuėjusiu pas jį.

Nepasiduokite žydžiuojančių įtakai

8

1Nesiduokite suklaidinami neteisingų mokymų ir beverčių senybinių pasakų. Jei ir šiandien gyvename pagal žydų papročius, tai prisipažįstame dar negavę malonės. 2Iš tikrųjų dieviškieji pranašai gyveno sekdami Kristaus Jėzaus gyvenimu. Todėl jie ir buvo persekiojami. O jie buvo malonės įkvėpti, kad netikintieji galėtų tvirtai įsitikinti, jog yra vienas Dievas, apsireiškęs per savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris yra jo Žodis, atėjęs iš tylos; jis viskuo tapo mielas jį pasiuntusiajam.

9

1Kai gyvenusieji pagal seną tvarką pažino naująją viltį, jie liovėsi šventę šabą ir pradėjo švęsti Viešpaties dieną. Juk per Jėzų ir jo mirtį iškilo mūsų gyvenimas, nors kai kurie tai neigia. Vis dėlto per šitą paslaptį, priimtą tikėjimu, tvirtai laikomės, idant taptume tikrais Jėzaus Kristaus, mūsų vienintelio mokytojo, mokiniais. Kaip gi mes galėtume be jo gyventi? Juk ir pranašai, – jo dvasiniai mokiniai, – laukė jo kaip mokytojo. Todėl jis, kurio jie teisiai laukė, atėjo ir pažadino juos iš numirusių.

10

1Nebūkime nejautrūs jo gerumui! Jeigu jis elgtųsi pagal mūsų pavyzdį – mūsų išvis nebūtų. Štai kodėl mes daromės jo mokiniais ir mokomės gyventi pagal krikščionybę. O jei kas nors pasirinktų kitokį – ne krikščionio – vardą, tas nepriklausytų Dievui. 2Tad atsižadėkime piktojo raugo, persenusio ir perrūgusio, tapkime nauju raugu, kuris yra Jėzus Kristus. Tegu jis pasūdo jūsų gyvenimą, idant niekas jūsų nesugadintų. Jūs būsite teisiami pagal jūsų kvepėjimą…

3Paikiausia lūpomis išpažinti Jėzų Kristų, o gyventi pagal žydų papročius. Juk ne krikščionybė įtikėjo judaizmą, bet judaizmas priėmė krikščionybę, idant kiekviena kalba įtikėtų ir priimtų Dievą.

11

1Visa tai, mylimieji, (rašau) ne todėl, kad būčiau sužinojęs kai kuriuos jūsiškius netinkamai elgiantis, bet menkesnis už jus aš trokštu, kad būtumėte atsargūs ir nesiduotumėte pagaunami tuštybės kabliuku. Atvirkščiai, nedvejodami tikėkite (Jėzaus) gimimą, kančią ir prisikėlimą, kurie yra įvykę valdant Poncijui Pilotui. Visus šiuos dalykus iš tiesų ir tikrai patyrė Jėzus Kristus, mūsų viltis. Tegu niekas nuo šito nenuklysta!

Gyventi tikėjimu, laikytis vienybės

12

1Aš norėčiau visais atžvilgiais pasidžiaugti jumis, kad tik būčiau šito vertas. Jei esu supančiotas, vadinasi, negaliu būti su jumis sulygintas, juk jūs esate laisvi. Žinau, kad jūs tuščiai nesididžiuojate, mat jumyse gyvas Jėzus Kristus. Dar daugiau: žinau, kad giriami sutrinkate, nes parašyta: „Teisusis pats save kaltina (Pat 18, 17).

13

1Stenkitės tvirtai laikytis Viešpaties bei apaštalų pamokymų, idant visa, ką darote, išeitų į gera tiek kūnui, tiek dvasiai, tikėjimui ir meilei, Sūnuje ir Tėve, ir Dvasioje, pradžioje ir pabaigoje kartu su jūsų garbinguoju vyskupu, su brangiuoju jūsų presbiterato dvasiniu vainiku ir su jūsų šventaisiais diakonais. 2Būkite klusnūs vyskupui ir vieni kitiems, kaip Kristus kūnu buvo klusnus Tėvui, apaštalai Kristui ir Tėvui, ir Dvasiai, idant būtų ir kūno ir dvasios vienybė.

Baigiamasis sveikinimas.

Melskimės už Sirijos Bažnyčią

14

1Žinodamas, kad esate kupini Dievo, aš jus tik trumpai paraginsiu. Atminkite mane melsdamiesi, kad aš atrasčiau Dievą; atminkite Sirijos Bažnyčią, kurios nariu nesu vertas vadintis. Man reikia Dieve suvienytos jūsų maldos ir meilės, idant per jūsų Bažnyčią Sirijos Bažnyčia taptų verta susilaukti dangaus rasos.

15

1Iš Smirnos – iš čia jums rašau – jus taip pat sveikina efeziečiai, panašiai kaip ir jūs atkeliavę Dievo garbei. Jie mane visokeriopai atgaivino kartu su Polikarpu, smirniečių vyskupu. Taip pat ir kitos Bažnyčios siunčia jums sveikinimus Jėzaus Kristaus šlovei. Gyvuokite Dievo santarvėje, laikydamiesi neskaidomos dvasios, kuri yra Jėzus Kristus.

LAIŠKAS TRALIEČIAMS

Sveikinimas

Ignotas, kitaip vadinamas Dievo Nešiotoju, sveikina Dievo, Jėzaus Kristaus Tėvo, mylimą šventąją Bažnyčią Azijos Tralėse – išrinktą ir Dievo vertą, gyvuojančią kūno bei dvasios taikoje per Jėzaus Kristaus kančią, o jis – mūsų viltis, kad prisikelsime jam. Sveikinu visa pilnatve[7], kaip darydavo apaštalai, ir linkiu visokeriopo džiaugsmo.

Traliečių pagyrimas

1

1Aš žinau, kad jūsų nusiteikimas be priekaištų ir kantrybė nepajudinama ne iš reikalo, bet iš prigimties, kaip man papasakojo jūsų vyskupas Polibijus, atvykęs į Smirną Dievo ir Jėzaus Kristaus valia. Jis džiaugėsi kartu su manimi – supančiotu dėl Jėzaus Kristaus – ir jame aš galėjau išvysti visą jūsų bendruomenę. 2Per jį aš priėmiau jūsų gerą valią, įkvėptą jums paties Dievo. Aš trokštu pašlovinti Dievą, kadangi – kaip sužinojau – jūs esate Dievo sekėjai.

Klusnumas vyskupui ir presbiteriams

2

1Kai jūs esate klusnūs savo vyskupui, kaip Jėzui Kristui, aš regiu jus gyvenant ne pagal žmonių būdą, bet pagal Jėzaus Kristaus valią. O jis numirė dėl mūsų, idant, tikėdami jo mirtimi, jūs išsigelbėtumėte iš mirties. 2Todėl būtina – taip jūs ir elgiatės – be vyskupo žinios nieko nedaryti. Be to, jūs privalote būti pavaldūs presbiteratui, kaip Jėzaus Kristaus – mūsų vilties apaštalams, kad būtume atrasti gyvenantys jame. 3Taip pat reikia, kad diakonai, kurie tvarko Jėzaus Kristaus slėpinius, visais atžvilgiais būtų visiems malonūs. Juk jie nėra valgio ir gėrimo patarnautojai, bet Dievo Bažnyčios pagalbininkai. Štai kodėl jie privalo sergėtis kaip ugnies bet kokio priekaišto.

3

1Taigi visi privalo gerbti diakonus kaip Jėzų Kristų; taip pat vyskupą, kuris yra Tėvo paveikslas, ir presbiterius kaip Dievo tarnybą, kaip apaštalų draugiją. Be visų šitų nėra ko kalbėti apie Bažnyčią. 2Esu tikras, kad jūs taip ir manote šiuo klausimu.

Nuolankumo reikalas

1Esu gavęs ir turiu su savimi jūsų meilės pavyzdį – jūsiškį vyskupą. Jau pats jo elgesys yra didis pamokymas, o jo švelnumas – didi galybė. Manau, kad net bedieviai jį gerbia. 2Kadangi jus myliu, patylėsiu, nors ir galėčiau jums parašyti griežtesnių dalykų. Tačiau – būdamas pasmerktas – neketinu duoti jums potvarkių kaip apaštalas.[8]

4

1Aš mąstau didžių dalykų apie Dievą, tačiau ribojuosi, idant nežūčiau girdamasis. Dabar man reikia labiau visko saugotis ir nepaisyti tų, kurie skatina mane didžiuotis. Jų šnekos tarsi plaka mane. 2Taip, aš trokštu kentėti, bet nežinau, ar esu šito vertas. Daugelis nepastebi mano įkarščio, tačiau jis vis labiau mane jaudina. Tad man reikia daugiau nuosaikumo, kad būtų sugėdintas šio pasaulio kunigaikštis.

5

1Argi negalėčiau jums rašyti apie dangaus dalykus? Tik bijau, kad jums nepakenkčiau, nes jūs dar esate vaikai. Todėl man atleiskite – aš nenoriu, kad jūs žūtumėte, negalėdami jų suprasti. 2Aš pats, nors esu supančiotas ir galiu perprasti dangaus dalykus, angelų eiles, kunigaikštysčių rikiuotes ir regimuosius bei neregimuosius dalykus, vis dėlto dar nesu (tikras) mokinys. Mums daug ko stinga, kad nepristigtume Dievo[9].

Saugotis klaidingo mokymo

6

1Taigi aš jus raginu, – bet ne aš, o Jėzaus Kristaus meilė, – ragaukite tik krikščionišką maistą ir susilaikykite nuo svetimo augalo, tai yra klaidingo mokymo. 2Yra žmonių, kurie maišo Jėzų Kristų su savo klaidomis, norėdami pasirodyti esą verti tikėjimo, panašiai kaip tie, kurie paduoda mirštamus nuodus kartu su vynu, atmieštu medumi. Ir neišmanėlis džiaugdamasis priima gėrimą, bet kartu su saldybe jis geria sau mirtį.

7

1Sergėkitės tokių žmonių! Jums tai pavyks, jeigu nebūsite išpuikę, nenutolsite nuo Dievo Jėzaus Kristaus, nuo vyskupo ir nuo apaštalų priesakų. 2Kas yra šventovės viduje – tas tyras, bet kas gyvena už šventovės ribų – tas suterštas. Tai reiškia: kas veikia be vyskupo, be presbiterato ir be diakono žinios, tas negali turėti grynos sąžinės.

8

1Rašau apie tokius dalykus ne todėl, kad būčiau ką panašaus apie jus sužinojęs. Ne, mylimieji, aš tik noriu jus iš anksto įspėti, nes numatau velnio puolimus. Tad pasisemkite švelnumo ir pastiprėkite tikėjimu, kuris yra Viešpaties kūnas, sutvirtėkite meile, kuri yra Jėzaus Kristaus kraujas. 2Niekas iš jūsų teneturi artimui priekaišto. Neduokite jokio papiktinimo pagonims, kad dėl kelių neprotingųjų būtų piktžodžiaujama Dievo bendruomenei. Nes „vargas tam, dėl kurio neapgalvotos kaltės piktžodžiaujama mano vardui“ (plg. Iz 52, 5).

Kristaus tikėjimas

9

1Būkite kurti, kai jums pradės kalbėti ką kita, o ne apie Jėzų Kristų, kilusį iš Dovydo giminės, gimusį iš Marijos. Jis iš tikrųjų gimė, jis valgė ir gėrė, jis iš tiesų buvo persekiotas prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas ant kryžiaus ir numirė, regint dangui, žemei ir požemiui. 2Jis iš tikrųjų buvo prikeltas iš mirusių. Jo Tėvas jį prikėlė; tas pats Tėvas panašiai ir mus prikels dėl Jėzaus Kristaus – mus, kurie tikime jį ir žinome, kad be jo neturime tikrojo gyvenimo.

10

Jeigu, kaip tvirtina kai kurie bedieviai, tai yra klaidatikiai, Jėzus tik tariamai kentėjęs, – greičiau jie patys yra tik tariamai, – tai kodėl gi aš supančiotas? Kodėl noriu stoti prieš žvėris? Argi dėl nieko einu mirti? O gal aš meluoju Viešpačiui?

11

1Venkite tų piktų, parazituojančių augalų. Jų vaisius sukelia mirtį. Kas jų ragautų, bematant numirtų. Tokie augalai nėra Tėvo sodinti. 2Jei būtų kitaip, jie išleistų kryžiaus šakas, o jų vaisius negestų. Savo kryžiumi ir savo kančia jus šaukia Kristus, nes jūs esate jo sąnariai. Negali gimti galva be sąnarių. Dievas mums žada tokią vienybę, nes jis yra toji vienybė.

Gyvenkite vienybėje

12

1Sveikinu jus iš Smirnos kartu su Dievo Bažnyčiomis, kurios čia yra su manimi, kurios visais atžvilgiais sustiprino mano kūną ir dvasią. 2Mano pančiai, kuriuos visur nešioju dėl Jėzaus Kristaus, trokšdamas pasiekti Dievą, mano pančiai jus ragina: ištverkite santaikoje ir bendroje maldoje! Kiekvienam iš jūsų – ypač presbiteriams – labai dera stiprinti savo vyskupą Jėzaus Kristaus Tėvo garbei ir apaštalų šlovei. 3Aš trokštu, kad manęs išklausytumėte su meile, idant šiuo laišku nebūčiau liudytojas prieš jus. Melskitės už mane, nes reikia man jūsų meilės laimėti Dievo gailestingumą, idant būčiau vertas dalyvauti paveldėjime, kurį tikiuosi greit gauti, ir nepasirodyčiau atmestinas.

Baigiamieji sveikinimai.

Melskitės už Sirijos Bažnyčią

13

1Jus sveikina smirniečių bei efeziečių meilė. Melsdamiesi prisiminkite Sirijos Bažnyčią. Aš nesu vertas būti jos nariu, nes esu paskutinis iš jų. 2Gražiai gyvenkite Jėzumi Kristumi, klusnūs vyskupui kaip Viešpaties įsakymui. Panašiai klausykite ir presbiterato ir kiekvieno jų atskirai, mylėkite vieni kitus, sergėdami vieną širdį, be jokio susiskaldymo.

3Mano dvasia aukojasi už jus ne tik dabar, bet ir tuomet, kai pasieksiu Dievą. Dar esu apsuptas pavojų, tačiau jis yra ištikimas, jis – Tėvas su Jėzumi Kristumi, idant išklausytų mano ir jūsų maldas. Būkite jo akivaizdoje be priekaišto.

LAIŠKAS ROMIEČIAMS

Sveikinimas

Ignotas, kitaip vadinamas Dievo Nešiotoju, siunčia sveikinimus Bažnyčiai, apdovanotai Aukščiausiojo Tėvo didybe bei jo vienatinio Sūnaus Jėzaus Kristaus gailestingumu, mylimai bei apšviestai valia to, kuris panorėjo, kad atsirastų visa, kas yra pagal mūsų Dievo Jėzaus Kristaus tikėjimą ir meilę. Tebūnie pasveikinta Bažnyčia, vadovaujanti romėnų kraštui, verta Dievo, verta pagarbos bei palaimos, verta pagyrimo, sėkmės bei tyrumo, pirmaujanti savo meile, serginti Kristaus įstatymą, skelbianti Tėvo vardą. Aš sveikinu Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, vardu. Linkiu vardan Jėzaus Kristaus, mūsų Dievo, didžio ir tobulo džiaugsmo tiems, kurie tokie vieningi, kūnu ir dvasia besilaikantys visų Dievo įsakymų, kurie be saiko kupini visokeriopos Dievo malonės ir taip apsivalę nuo svetimų įtakų.

Viltis pasimatyti. Kankinystės troškimas

1

1Savo maldomis išsiprašiau iš Dievo regėti jūsų šventuosius veidus, nes buvau meldęs šios malonės. Nors ir supančiotas dėl Kristaus Jėzaus, aš viliuosi galėsiąs jus pasveikinti. Jei tokia Dievo valia, tikiuosi būti vertas pasiekti ir savąjį tikslą. 2Pradžia man jau buvo sėkminga ir, jei gausiu malonę, netrukdomas galėsiu laimėti savo dalį. Tik aš bijau, kad jūsų meilė man nepadarytų skriaudos. Jums lengva padaryti, ką tik panorėsite, tačiau man bus sunku pasiekti Dievą, jei jūs neatsižvelgsite į mano troškimą.

Baimė prarasti kankinystę

2

1Aš noriu, kad jūs nesistengtumėte patikti žmonėms, bet vien Dievui, kaip dabar jam patinkate. Antraip aš neteksiu tokios progos pasiekti Dievą kaip dabar, o jūs – jei nutylėsite mano reikalu – galėsite išgarsinti savo vardą daug šaunesniais darbais. Jei patylėsite dėl manęs, aš tapsiu Dievo nuosavybe, o jei mylėsite tik kūną – man reikės dėti pastangų iš naujo. 2Verčiau leiskite, kad būčiau paaukotas Dievui, kol paruoštas aukuras, idant jūs vieningi meilės draugėje galėtumėte giedoti Tėvui Jėzaus Kristaus vardu, dėkodami už tai, kad Dievas leido atrasti save Sirijos vyskupui, žengiančiam iš Rytų į Vakarus. Kaip gražu, palikus pasaulį, užmigti pas Dievą, kad prisikeltum jo draugėje!

Prašymas melsti jėgų

3

1Jūs niekad nepavydėdavote kitiems. Jūs mokydavote kitus. Aš trokštu, kad tai, ko mokėte, tvirtai pasiliktų širdyje. 2Išmelskite man vidinių bei išorinių jėgų, kad aš ne tik kalbėčiau, bet ir geisčiau, kad ne tik būčiau laikomas Kristaus, bet ir pasirodyčiau toks iš tikrųjų. Jei būsiu toks, tuomet galėsiu būti laikomas tokiu ir liksiu jam (Kristui) ištikimas, net tapęs nematomas pasauliui. 3Juk tai, kas regima, nėra gera. Ir mūsų Dievas Jėzus Kristus pasirodė nepalyginamai šlovingesnis sugrįžęs pas Tėvą. Krikščionybė nėra įrodinėjimo dalykas, bet didybės, ypač kai pasaulis jai rodo neapykantą.

Dievo kviečiai, malami žvėrių dantimis

4

1Rašau visoms Bažnyčioms ir skelbiu visiems, kad mielai numirsiu už Dievą, jei tik man nesutrukdysite. Meldžiu, kad jūsų gražūs norai nepasidarytų man neparankūs. Leiskite man tapti žvėrių maistu, nes žvėrių dėka galėsiu susitikti su Dievu. Aš esu Dievo kviečiai ir būsiu sumaltas žvėrių dantimis, idant tapčiau gryna Kristaus duona. 2Verčiau paskatinkite žvėris tapti man kapu ir nepalikti nieko iš mano kūno, kad užmigęs nebūčiau kam nors našta. Tik tuomet būsiu tikras Jėzaus Kristaus mokinys, kai pasaulis daugiau nebematys mano kūno. Melskite už mane Kristų, kad per tą įrankį[10] tapčiau atnaša Dievui.

3Aš jums nedrįstu įsakinėti kaip Petras ar Paulius. Jie – apaštalai, o aš – nuteistasis. Jie – laisvi žmonės, o aš ligi šiol tebesu vergas. Tačiau kai būsiu iškentėjęs, aš tapsiu Jėzaus Kristaus atleistiniu ir jame prisikelsiu kaip laisvasis. O dabar, kol esu supančiotas, mokausi nieko daugiau nebegeisti.

Kelionė į Romą. Ryžtas kentėti

5

1Nuo Sirijos iki Romos man tenka grumtis su žvėrimis. Sausumoje ir jūroje, naktį ir dieną esu pririštas prie dešimties leopardų, tai yra kareivių būrio. Kai stengiesi jiems parodyti gerumą, jie darosi dar piktesni. Jų skriaudžiamas esu geriau auklėjamas, „bet dėl to aš dar nesu išteisintas“ (1 Kor 4, 4). 2Norėčiau pradžiuginti man paruoštus žvėris ir meldžiuosi, kad jie man pasirodytų negailestingi. Aš raginsiu juos mane kuo greičiau praryti, kad jie man pasirodytų negailestingi. Aš raginsiu juos mane kuo greičiau praryti, kad neatsitiktų panašiai, kaip kai kuriems; jų išsigandę žvėrys net nepalietė. O nepanorėjusius – jėga versiu. Dovanokite, bet žinau, kas man naudinga.

3Tik dabar aš pradedu būti mokiniu. Niekas iš regimųjų ar neregimųjų dalyku tenesutrukdo man dėl pavydo pasiekti Jėzų Kristų! Tegu mane ištinka ugnis, kryžius, grumtynės su žvėrimis, pjūviai, kirčiai, kaulų laužymas, sąnarių žalojimas, kūno lamdymas! Teniokoja mane pikti velnio kankinimai, kad tik pasiekčiau Jėzų Kristų!

6

1Man nebereikalingi žemės džiaugsmai, nei šio pasaulio karalystės. Man verčiau mirti ir atrasti Jėzų Kristų, nei karaliauti iki pačių žemės pakraščių. Aš ieškau tik to, kuris numirė už mus; geidžiu vien to, kuris dėl mūsų prisikėlė iš numirusių. Manęs laukia gimimas. 2Atleiskite man, broliai, netrukdykite man laimėti gyvenimą, nenorėkite, kad likčiau gyventi. Nepalikite manęs pasauliui, nes trokštu priklausyti Dievui. Nepasiduokite medžiagos gundymams. Leiskite man pasiekti tyrąją šviesą. O kai būsiu tenai, aš tapsiu tikru žmogumi. 3Leiskite man tapti savo Dievo kančios sekėju. Kas turi jį širdyje, tesuvokia, ko trokštu, ir tepajunta kartu su manimi, kas mane traukia.

Piktojo puolimai. Įspėjimai

7

1Šio pasaulio kunigaikštis norėtų mane apiplėšti ir užgesinti mano užsidegimą Dievop. Tegu niekas iš jūsiškių jam nepadeda! Verčiau būkite už mane, taigi ir už Dievą. Neminėkite Jėzaus Kristaus, jei dar tebegeidžiate pasaulio.

Tegu jumyse nebūna pavydo. 2Jei aš, atvykęs pas jus, ko nors imčiau prašyti – netikėkite! Verčiau tikėkite tuo, kas parašyta. Aš jums rašau gyvendamas, tačiau trokštu mirti. Mano žemiški potraukiai nukryžiuoti ir mano juslinė liepsna užgesusi. Manyje srovena ir šnara gyvasis vanduo. Jis mano gelmėje byloja: Eime pas Tėvą!

3Man neberūpi gendantis valgis ar šio pasaulio smagumai. Aš trokštu Dievo duonos, tai yra iš Dovydo sėklos gimusio Jėzaus Kristaus kūno. Aš trokštu ragauti jo kraujo, kuris yra nemirtingoji meilė.

Netrukdykite man numirti!

8

1Aš nebenoriu gyventi žmonių būdu. Ir mano troškimas išsipildys, jei tik panorėsite. Norėkite šito, kad ir jums būtų duotas toks troškimas! Trumpais laiško žodžiais prašau: 2patikėkite manimi! Jėzus Kristus jums parodys, kad sakau tiesą. Jo lūpos nežino melo; jomis kalbėjo tiesą Tėvas. 3Melskitės už mane, kad pasiekčiau tikslą. Rašau jums ne sekdamas kūnu, bet Dievo valia. Jei gausiu kentėti – jūs būsite man parodę gerą valią, o jei netapsiu kankiniu – būsite parodę neapykantą.

Neužmirškite Sirijos Bažnyčios

9

1Melsdamiesi atsiminkite Sirijos Bažnyčią, kurios ganytoju vietoj manęs, dabar liko Dievas. Dabar vienas Jėzus Kristus bus jos vyskupas, taip pat ir jūsų meilė. 2Man gėda save laikyti jos nariu, nes aš nevertas būti joje net paskutinis ir tarsi nelaikšis. Tačiau iš pasigailėjimo aš tapsiu šiuo tuo, jei tik pasieksiu Dievą. 3Mano dvasia sveikina jus, taip pat meilė Bažnyčioms, kuri mane priglaudė dėl Jėzaus Kristaus ir net priėmė svetingiau nei paprastą pakeleivį. Net tos, pro kurias nevedė mano kūno kelias, – net tie žengė iš miesto į miestą man priešakyje.

10

1Aš jums rašau iš Smirnos per šlovinguosius efeziečius. Be daugelio kitų, su manimi yra ir Krokas, kurio vardas man brangus. 2Tuos, kurie Dievo garbei pirma manęs išvyko iš Sirijos į Romą, tikiuosi, jau pažinote. Praneškite jiems, kad aš nebetoli. Jie visi atsidavę Dievui ir jūsų verti. Būtų gera, jei jiems visokeriopai pagelbėtumėte. 3Laišką parašiau devintąją dieną prieš rugsėjo kalendas[11]. Gyvuokite iki pabaigos Jėzaus Kristaus kantrumu!

LAIŠKAS FILADELFIEČIAMS

Sveikinimas

Ignotas, taip pat vadinamas Dievo Nešiotoju, sveikina Dievo, Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvo, Bažnyčią, gyvuojančią Azijos Filadelfijoje. Jai Dievo gailestingumas, stiprybė santaikoje, kuri ateina iš Dievo, nes ji kupina džiaugsmo mūsų Viešpaties kentėjimų dėka: ji tvirtai įsitikinusi jo gailestingumu ir prisikėlimu. Sveikinu šią Bažnyčią dėl Jėzaus Kristaus kraujo. Ji mano amžinas ir pastovus džiaugsmas, ypač tuomet, kai tikintieji gyvena vienybėje su vyskupu, su jo kunigais ir diakonais, paskirtais pagal Jėzaus Kristaus mintį. Jis pagal savo valią juos sustiprino ir įtvirtino savo Šventąja Dvasia.

Pagyrimo žodis vyskupui

1

1Apie šitą vyskupą žinau, kad jis ne savo pastangomis, ne žmonių pastangomis ir ne dėl tuščios garbės yra gavęs savo tarnystę vadovauti bendruomenei, bet iš Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus meilės. Esu sujaudintas jo gerumo. Net savo tylėjimu jis pasako daugiau nei tušti kalbėtojai. 2Jis taip susiderinęs su (Dievo) įsakymais, kaip kitara su savo stygomis. Todėl mano siela sveikina jo siekius Dievop; aš žinau, kad jie dorybingi bei tobuli, žinau, kad jo būdas tvirtas, bet nepiktas, atitinkantis visą gyvojo Dievo gerumą.

Bėgti nuo klaidų

2

1Todėl, šviesos ir tiesos vaikai, sergėkitės susiskaldymų ir klaidingų mokymų. Kaip avelės sekite paskui savo ganytoją! 2Daug vilkų atrodytų verti pasitikėjimo, bet dėl žemų aistrų pagrobia bėgančius pas Dievą. Tegu jie neranda vietos jūsų vienybėje!

3

1Nelieskite piktų augalų; jų nepuoselėjo Jėzus Kristus, nes jie nebuvo Tėvo pasodinti.

2Aš neradau tarp jūsų susiskaldymų, bet tik apsivalymą. Kurie priklauso Dievui ir Jėzui Kristui, tie yra su vyskupu. Visi, kurie atgailoja ir žengia į Bažnyčios vienybę taip pat bus su Dievu, idant gautų gyvenimą su Jėzumi Kristumi. 3Neklyskite, mano broliai! Jei kas seka paskui atkritėlį, tas nepaveldės Dievo karalystės! (plg. 1 Kor 6, 9—10). O kas žengia svetimu taku, tas yra atskilęs nuo Kristaus kančios.

Eucharistijoje įgyvendinti vienybę

4

Tad rūpinkitės, kad būtų dalyvaujama tik vienoje Eucharistijoje[12], kadangi yra tik vienas Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnas ir viena mus jungianti taurė, vienas altorius bei vienas vyskupas su presbiteratu ir diakonais, mano tarnystės bendradarbiais. Taigi, ką tik darysite, darykite pagal Dievo valią.

Evangelijos ir pranašai. Saugotis judaizmo

5

1Broliai, mano meilė jums liejasi per kraštus ir su didžiausiu džiaugsmu trokštu jus sustiprinti – žinoma, ne aš pats, bet Jėzus Kristus. Būdamas dėl jo supančiotas, aš bijausi, pagalvojęs, koks dar esu netobulas. Tačiau jūsų malda mane ištobulina Dievui, kad galėčiau įgyti paveldą, kurį gavau iš gailestingumo, ieškodamas prieglobsčio Evangelijoje kaip Jėzaus Kristaus kūne ir apaštaluose, kaip Bažnyčios presbiteriuose. 2Taip pat mylėkime pranašus, nes ir jie yra skelbę Evangeliją. Jie turėjo viltį (Kristuje) ir laukė jo. Tikėdami juo, jie yra išganyti ir vieningi su Jėzumi Kristumi, – tie šventieji, verti meilės ir nuostabos, – jie priėmė Jėzaus Kristaus liudijimą ir buvo priskirti prie mūsų bendrosios vilties Evangelijos.

6

1Jei kas nors jums skelbia judaizmą – neklausykite. Juk geriau klausytis apie krikščionybę iš apipjaustyto žmogaus negu apie judaizmą iš neapipjaustyto. Jei vienas ir kitas jums nekalba apie Jėzų Kristų, – abudu man yra tarsi paminklai ir numirėlių antkapiai, kuriuose įrašyti tik žmogiški vardai.

Kėsintasi griauti vienybę

2Bėkite nuo šio pasaulio kunigaikščio piktų pinklių ir klastos, kad nepavyktų jo planai jus prispausti ir susilpninti jūsų meilę. Verčiau burkitės draugėn nepadalyta širdimi! 3Dėkoju savo Dievui, kad dėl jūsų mano sąžinė rami ir niekas negali nei slapčia, nei atvirai pasigirti, jog esu jums buvęs ar menka, ar didelė našta. Visiems, su kuriais esu kalbėjęs, linkiu, kad jie nepriimtų mano žodžių kaip kaltinimo prieš save.

7

1Kai kurie norėjo mane apgauti pagal kūną, tačiau dvasios neįmanoma apgauti, nes ji kilusi iš Dievo. Ji žino, iš kur ateina ir kur eina (plg. Jn 3, 8). Dievo balsu: „Būkite ištikimi vyskupui, presbiteriams ir diakonams!“ Kas ne kas įtarė mane taip kalbant todėl, kad esą aš numatęs kai kurių atskilimą. Tačiau tepaliudija tas, dėl kurio esu supančiotas: aš nieko nežinojau kūnišku išmanymu. 2Tai Dvasia šaukė man: „Nedarykite nieko be vyskupo žinios, sergėkite savo kūną kaip Dievo šventyklą, branginkite vienybę, venkite susiskaldymų, būkite Jėzaus Kristaus sekėjai, kaip ir jis yra savojo Tėvo sekėjas“.

8

1Taigi esu atlikęs, ką privalėjau kaip žmogus, skirtas skleisti vienybę. Dievas negyvena ten, kur susiskaldymas ir piktumai. Tačiau Viešpats dovanoja visiems, kurie gailisi, jei tik gailestis atveda į vienybę su Dievu ir su vyskupo taryba. Aš tikiu Jėzaus Kristaus malone, kuri išvaduos jus iš visų pančių. 2Aš tik raginu nieko nedaryti nesantaikos dvasia, bet elgtis pagal Kristaus mokymą. Aš girdėjau žmones sakant: „Jei nerasiu archyvuose – netikėsiu, kas pasakyta Evangelijoje“[13]. Kai aš jiems pasakiau: „Taip parašyta“, jie man atsiliepdavo: „Čia ir klausimas“. Tačiau mano archyvai yra Jėzus Kristus; mano nesunaikinami archyvai – tai jo kryžius, jo mirtis, jo prisikėlimas ir jo paliktas tikėjimas. Štai kuo – ir jūsų maldomis – norėčiau būti išteisintas.

Evangelijos ir pranašai

9

1Garbingi buvo kunigai, tačiau visų kilniausias pasirodė Vyriausiasis kunigas[14], kuriam patikėta Šventųjų Šventoji, kuriam vienam patikėtos Dievo paslaptys. Jis yra Tėvo vartai, per kuriuos įžengė Abraomas, Izaokas, Jokūbas, pranašai, apaštalai ir Bažnyčia. Visa tai veda į vienybę su Dievu. 2Ir vis dėlto Evangelija yra ypatingas dalykas: joje atrandame Išganytojo, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimą, kančią ir prisikėlimą. Mylimieji pranašai apie tai skelbė iš anksto, tačiau Evangelija yra tobula negendamybė. Ir visa yra gera, jei tikite su meile[15].

Patarimai ir maldos

10

1Man yra pranešta, jog dėl jūsų maldų ir gailestingumo, kurį gavote iš Kristaus Jėzaus, Antiochijos Bažnyčia Sirijoje sulaukė ramybės. Reikėtų, kad jūs, kaip Dievo Bažnyčia, išrinktumėte diakoną ir ten pasiųstumėte kaip Dievo pasiuntinį, idant jis džiaugtųsi kartu su ten susirinkusiais ir šlovintų (Dievo) vardą. 2Palaimintas Jėzuje Kristuje, kas pasirodys vertas tokios tarnystės! Taip pat ir jums bus garbė. Jei panorėsite, nebus neįmanoma tai padaryti dėl Dievo vardo. Taip padarė artimiausios Bažnyčios; vienos yra pasiuntusios savo vyskupus, kitos – kunigus ir diakonus.

11

1Dėl Filono, diakono iš Kilikijos, garbingo vyro, kuris man padeda skelbti Dievo žodį kartu su Rėju Agatopodu – rinktiniu žmogumi, atsižadėjusio asmeniško gyvenimo ir lydinčio mane iš Sirijos: šitie žmonės ir apie jus gerai liudija. Aš dėkoju Dievui už jus ir už tai, kad priėmėte juos, kaip Viešpats yra jus priėmęs. Kurie atsisakė juos pagerbti, tiems tedovanoja Jėzaus Kristaus malonė.

LAIŠKAS SMIRNIEČIAMS

Sveikinimas

1Ignotas, taip pat vadinamas Dievo Nešiotoju, sveikina Dievo Tėvo ir jo mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus Bažnyčią Smirnoje, Azijoje, gavusią iš gailestingumo visokiausių dovanų, pilną tikėjimo ir meilės, nestokojančią jokių puikiųjų Dievo dovanų, šventenybių nešėją[16] tyroje dvasioje ir Dievo žodyje, ir linki jai visokeriopo džiaugsmo!

2Jus sveikina Troadoje gyvenančių brolių meilė. Iš čia jums rašau per Burą, efeziečių bei smirniečių iš pagarbos pasiųstą su manimi. Ir juos pagerbs Viešpats Jėzus Kristus, kuriame jie turi viltį kūnu ir siela bei dvasia, tikėjimu, meile ir santarve. Laimingi gyvuokite Jėzuje Kristuje, mūsų bendroje viltyje!

Jėzaus žmogystės ir kančios realumas

1

1Aš dėkoju Jėzui Kristui – Dievui, kuris jums suteikė tiek išminties. Patyriau, kad jūsų tikėjimas tobulas ir nepajudinamas, tarytum jūsų kūnas ir dvasia būtų prikalti prie Jėzaus Kristaus kryžiaus. Sužinojau, kad Jėzaus Kristaus kraujas sutvirtino jūsų meilę, ir esate tvirtai įsitikinę mūsų Viešpaties tiesa. Jis iš tikrųjų kūnu yra kilęs iš Dovydo giminės; jis – Dievo Sūnus pagal Dievo valią ir galybę, tikrai gimęs iš Mergelės, Jono krikštytas, idant įgyvendintų visą teisingumą. 2Jis tikrai buvo už mus kūnu nukryžiuotas valdant Poncijui Pilotui bei tetrarchui Erodui, – ir štai, jo kryžiaus dėka, jo palaimingąja kančia mes gyvename, idant amžiams jo prisikėlimu iš numirusių būtų iškelta jo vėliava, turinti suburti į vieną jo Bažnyčios kūną šventuosius ir ištikimuosius, kilusius tiek iš žydų, tiek iš pagonių.

2

Jis viską iškentėjo už mus, kad būtume išgelbėti. Jis iš tikrųjų kentėjo, kaip iš tikrųjų ir prisikėlė; taigi ne taip, kaip kalba kai kurie netikšiai: esą jis tik tariamai kentėjęs; jiems taip ir teks, kaip jie moko – bus be kūno, panašūs į demonus…

3

1Aš žinau, jog ir prisikėlęs jis turėjo kūną, ir tikiu, jog jį tebeturi. 2Pasirodęs Petrui ir buvusiems su juo, jis tarė: „Imkite, palieskite mane ir įsitikinkite, jog aš ne bekūnis demonas“[17]. Ir jie tuoj palietė jį ir įtikėjo, tvirtai laikydamiesi už jo kūno bei dvasios. Todėl jie niekino mirtį ir buvo rasti aukštesni už ją. 3Prisikėlęs Jėzus valgė ir gėrė su jais, kaip turinti kūną būtybė, kartu būdamas dvasiškai susijungęs su Tėvu.

Saugotis eretikų

4

1Mylimieji, šitai patariu, gerai žinodamas, kad ir jūs taip manote. Tačiau aš noriu jus perspėti dėl tų žvėrių, turinčių žmogaus veidą: reikia jų ne tik nepriiminėti, bet, jei tik įmanoma, ir nesusitikinėti. Už juos reikia melstis, jei jie dar gali atsiversti, nors tai ir sunkus dalykas. Žinoma, Jėzus Kristus tam turi galios, nes jis – tikrasis mūsų gyvenimas. 2Jei tai, ką atliko mūsų Viešpats, ne tiesa, o tik tariamybė, tai turbūt ir aš tik tariamai supančiotas[18]. Bet kodėl aš pasmerktas mirti, būti deginamas, kalaviju nukirsdintas ar pamestas žvėrims suryti? Vis dėlto būti prie kalavijo – tai būti prie Dievo, būti tarp žvėrių – tai būti su Dievu, kad tik su Jėzaus Kristaus vardu! Tam, kad su juo kentėčiau, aš visa pakeliu; jėgų man duoda jis, tapusis tobulu žmogumi.

5

1Kai kurie jį neigia per neišmanymą; juo labiau patys tampa jo paneigti. Juk jie labiau gina mirtį negu tiesą, jų neįtikino nei pranašystės, nei Mozės įstatymas, 2nei lig šiandien Evangelija, nei kiekvieno iš mūsų kentėjimai. Jie panašiai mano ir apie mus. Ko vertas žmogus, kuris giria mane, bet pašiepia mano Viešpatį, nepripažindamas, kad jis iš tikrųjų priėmė kūną? Kas to nepripažįsta, tas visiškai paneigia Viešpatį ir pats tėra gyvas lavonas. 3Aš manau, kad neverta surašinėti tokių netikinčiųjų vardų. Nenoriu išvis jų minėti, kol jie neatsivers ir nepriims (tikėjimu) kančios, kuri yra mūsų prisikėlimas.

6

1Niekas tegu neapsigauna – net ir dangiškos esybės, angelų šlovė ir regimieji bei neregimieji valdovai. Kristaus krauju netikintys visi bus nuteisti. „Kas pajėgia išmanyti, teišmano“ (Mt 19, 12). Niekas tenesipuikauja savo padėtimi, nes esminis dalykas — tai tikėjimas ir meilė; nėra nieko už juos svarbesnio. 2Tik įsižiūrėkite į tuos, kurie kitaip mano apie Jėzaus Kristaus malonę, nužengusią pas mus: kokie jie priešingi Dievo mintims! Jie visiškai nesirūpina meile; jiems nerūpi nei našlė, nei našlaitis, nei nuskriaustasis, nei kalinys, nei laisvėn paleistasis, nei alkstantis, nei trokštantis…

7

1Jie atsisako Eucharistijos bei maldos, nes nepripažįsta, kad Eucharistija yra mūsų išganytojo Jėzaus Kristaus kūnas, kentėjęs už mūsų nuodėmes ir Tėvo maloningiausiai prikeltas iš numirusių. Šitaip tie, kurie atmeta Dievo dovaną, miršta beprieštaraudami. Verčiau jie darytų meilės darbus, kad patys galėtų prisikelti. 2Jums reikia iš tolo vengti šitų žmonių ir nekalbėti apie juos nei tarp savęs, nei viešai, bet laikytis pranašų ir ypač Evangelijos, kurioje mums parodyta (Jėzaus) kančia ir išsipildęs prisikėlimas. Saugokitės susiskaldymų kaip visų blogybių versmės!

Glaustis prie vyskupo

8

1Visi privalote klausyti vyskupo, kaip Jėzus Kristus klausė Tėvo, o presbiterato – kaip apaštalų. Diakonus gerbkite kaip Dievo įstatymą. Niekas teneužsiiminėja Bažnyčios reikalais už vyskupo pečių. Tik ta Eucharistija turi būti laikoma teisėta, kuri atliekama vyskupo ar jo įgaliotinio. 2Ten kur ateina vyskupas, tegul būna ir bendruomenė, panašiai kaip ten, kur Kristus Jėzus – ten ir Katalikų Bažnyčia[19]. Be vyskupo žinios nevalia nei krikštyti, nei rengti agapės; Dievui malonu tik tai, ką jis patvirtina. Taigi, kas tik daroma, tebūna tikra ir teisėta.

9

1Būtų labai išmintinga sugrįžti į sveiką protą ir, kol yra laiko, gailėtis ir grįžti prie Dievo. Iš tikrųjų, kaip gera išpažinti Dievą ir gerbti vyskupą! Kas gerbia vyskupą, yra Dievo gerbiamas. Kas daro ką nors be vyskupo – tarnauja velniui.

Padėka, patarimai, malda

2Tegu jums malonė visko apsčiai duoda, nes jūs to verti. Jūs visokeriopai atgaivinote mane, – teatlygina jums už tai Jėzus. Ar čia būdami, ar nebūdami – jūs esate mylimi. Dievas jums teatlygina! Jeigu iškęsite dėl jo visa – jūs jį atrasite!

10

1Jūs gražiai pasielgėte, kaip Dievo Kristaus diakonus priimdami Filoną ir Rėjų Agatopodą, lydėjusius mane iš meilės Dievui. Jie taip pat dėkoja Viešpačiui dėl jūsų, nes visokeriopai juos atgaivinote. Jums nieko nebus užmiršta. 2Mano dvasia jums yra ryšių su manimi užstatas; jų nepaniekinote ir nesigėdijote. Jėzus Kristus, tobuloji ištikimybė, taip pat jūsų nesigėdys.

Baigiamasis sveikinimas

11

1Jūsų malda pasiekė Sirijos Antiochijos Bažnyčią. Iš ten esu iškeliavęs supančiotas grandinėmis, brangiomis Dievo akyse. Sveikinu jus visus aš, nevertas būti tos Bažnyčios nariu, iš visų paskutinis. Tačiau pagal (Dievo) valią buvau palaikytas vertu, tik ne dėl savo sąžinės, o dėl Dievo malonės. Meldžiu, kad ji būtų suteikta iki galo, idant kartu su jūsų malda aš atrasčiau Dievą.

2Kad jūsų darbas taptų tobulas žemėje ir danguje, jūsų Bažnyčia Dievo garbei teišsirenka Dievo pasiuntinį. Jis nuvyks į Siriją kartu pasidžiaugti, kad jie turi ramybę, atgavo savo didybę ir atsikūrė jų bendruomenė. 3Man pasirodė, kad būtų kilnu pasiųsti kurį nors saviškį su laišku, idant jis su jais (tikinčiaisiais) jūsų maldomis pasiektų uostą. Patys tobuli, puoselėkite ir tobulas mintis! Jei trokštate daryti gera, Dievas pasirengęs jūsų išklausyti.

12

1Jus sveikina Troadoje gyvenančių brolių meilė. Iš čia ir rašau per Burą, kurį jūsų broliai, kartu su efeziečiais, pasiuntė būti su manimi. Jis man pagelbėjo įvairiausiais būdais. Reikėtų visiems juo sekti, nes jis yra tarnavimo Dievui pavyzdys. Malonė jam atlygins visokeriopai. 2Aš sveikinu jūsų vyskupą, Dievo vertą vyrą, visus šlovinguosius presbiterius, mano tarnystės palydovus diakonus, visus atskirai ir bendrai Jėzaus Kristaus vardu, jo kūnu ir krauju, kančia ir prisikėlimu, kūno ir dvasios vienybėje su Dievu ir tarpusavyje. Jums – visokiausia malonė, gailestingumas, ramybė ir kantrybė!

13

1Sveikinu savo brolių šeimas su žmonomis ir vaikais, taip pat merginas, vadinamas našlėmis[20]. Būkite tvirti Dvasios galybe! Jus sveikina su manimi esantis Filonas. 2Sveikinu Tavijos namus, linkėdamas, kad būtų sustiprintas jos tikėjimas ir meilė, kūnas ir dvasia. Sveikinu Alkę – man brangų vardą, nepalyginamąjį Dafną, Eutekeną ir kitus – kiekvieną jo vardu. Gražiai gyvuokite Dievo malonėje!

LAIŠKAS POLIKARPUI

Sveikinimas

Ignotas, taip pat vadinamas Dievo Nešiotoju, sveikina Polikarpą, Smirnos Bažnyčios vyskupą, – kuriam vyskupas yra pats Dievas Tėvas ir Viešpats Jėzus Kristus, – su visokeriopo džiaugsmo linkėjimais.

Patarimai. Meilė, švelnumas, tvirtumas

1

1Su džiaugsmu sveikindamas tavo nusistatymą Dievop, įtvirtintą tarytum ant nepajudinamos uolos, karštai šlovinu (Viešpatį), kuris palaikė mane vertu (regėti) tavo skaistųjį veidą, idant galėčiau juo pasidžiaugti Dieve. 2Raginu tave dėl malonės, kuria esi apdovanotas: spartink žingsnius ir žadink visus, kad siektų išganymo. Pateisink savo užimamą vietą didžiu rūpinimusi kūno bei sielos reikalais; ugdyk vienybę, už kurią nerasi nieko geresnio. Būk kantrus visiems, kaip ir Viešpats tau kantrus; visus pakęsk su meile – taip, beje, ir darai. 3Būk nuolatos atsidavęs maldai; prašyk dar didesnės išminties, nei turi; budėk neilstama dvasia. Kalbėk kiekvienam atskirai pagal Dievo valią. Pakęsk visų ligas, kaip dera tobulam karžygiui. Kur daugiau pastangų – ten didesnis atlygis.

2

1Jei myli tik gerus mokinius – tau nėra jokio nuopelno. Verčiau švelnumu pasistenk perauklėti labiausiai sugedusius. Ne kiekviena žaizda rišama tokiu pačiu raiščiu. Drugio priepuolius gesink drėgnais pavilgais. 2Visame kame būk gudrus it žaltys ir neklastingas kaip balandis (Mt 10, 16). Esi ir kūniškas, ir dvasiškas, idant švelniai puoselėtum, kas tavo akims regima; o dėl neregimų dalykų – prašyk, kad tau būtų apreikšti, ir nieko nebestigtum ir būtum pertekęs visokio dvasinio lobio. 3Šis metas reikalauja, kad siektum Dievo, kaip vairininkas ilgisi vėjo ar audrų svaidomas – uosto. Būk blaivus kaip Dievo karžygys: tavęs laukia pergalės dovana – negendamybė ir amžinasis gyvenimas; tuo ir esi įsitikinęs. Dėl tavęs visiškai pasirengęs aukai ir grandinėms, kurias, beje, tu pamilai.

Ryžtingumas prieš eretikus

3

1Tenegąsdina tavęs tie, kurie atrodo verti tikėjimo, tačiau moko kitaip. Būk tvirtas kaip priekalas po kūjo dūžiais. Didis karžygys tas, kas iškenčia smūgių krušą ir vis dėlto laimi. Juk dėl Dievo bylos privalome viską iškęsti, idant jis pats stotų pagalbon. 2Būk dar uolesnis, nei esi. Mokėk atskirti, kokie laikai. Žvelk į tą, kuris aukštesnis už visus laikus, – nelaikinis, neregimas, dėl mūsų tapęs regimas; nepaliečiamas, nekenčiantis, dėl mūsų tapo kenčiantis, – jis dėl mūsų visaip kentėjo.

Našlės. Vergai

4

1Nevalia užmiršti našlių, nes po Viešpaties tu privalai jomis rūpintis. Nieko tenebūna daroma be tavo žinios, o tu pats nedaryk nieko be Dievo, kaip ir elgiesi. Būk tvirtas! 2Dažniau rinkitės draugėn. Sukviesk visus brolius, kiekvieną skyrium. 3Nepaniekink vergų – vyrų ir moterų! Tačiau nereikia, kad jie iš puikybės pradėtų pūstis, bet kad Dievo garbei dar uoliau tarnaudami, gautų iš Dievo geresnę laisvę. Tenesistengia išsilaisvinti bendruomenės sąskaita, kad nepavirstų savo geismų vergais.

Skaistumas, susilaikymas ir santuoka

5

1Iš tolo laikykis nuo tamsių darbų[21], verčiau juos peikdamas pamokyk žmones. Mano sesėms pasakyk, kad mylėtų Viešpatį ir būtų patenkintos savo vyrais kūnu ir dvasia. Panašiai paragink mano brolius mylėti savo žmonas, kaip Viešpats mylėjo savo Bažnyčią. 2Jei kas gali gyventi skaistybėje, pagerbdamas kūną ir Viešpatį, tegu taip gyvena nusižeminęs. Kas tuo giriasi – tas žuvęs, o jei skelbiasi kitiems aukštesnis už vyskupą[22] – jis sugedęs žmogus. Besiruošiantiems susituokti – vyrams ir moterims – reikia sueiti į draugę su vyskupo žinia[23], idant jų ryšys būtų sudarytas pagal Viešpaties valią, o ne dėl aistros. Viskas tebūna daroma Dievo garbei!

Patarimai. Klusnumas vyskupui

6

1Glauskitės prie vyskupo, kad ir Dievas glaustųsi prie jūsų. Aš aukoju savo gyvenimą už tuos, kurie nori būti pavaldūs vyskupui, presbiteriams ir diakonams; tegu mano dalis būna kartu su jais. Visi kartu stenkitės, kovokite, bėkite, kentėkite, ilsėkitės ir kelkitės kaip Dievo reikalų tvarkytojai, kaip jo atstovai ir tarnai. 2Stenkitės patikti karvedžiui, iš kurio gaunate atlyginimą. Iš jūsų teneatsiranda bėglių! Krikštas tebūna jūsų skydas, tikėjimas – šalmas, meilė – jūsų ietis, o kantrybė – šarvai! Jūsų užstatas – tai jūsų darbai, kad galėtumėte teisėtai gauti atlyginimą. Būkite kantrūs vieni kitiems, būkite malonūs, kaip jums malonus Dievas. O, kad visuomet galėčiau jumis džiaugtis!

Prašymas Antiochijos ir kitų Bažnyčių reikalais

7

1Antiochijos Bažnyčia Sirijoje sulaukė ramybės – kaip sužinojau – ir jūsų maldų dėka. Aš irgi turiu daugiau vilties, pasiduodamas Dievo valiai. Jei tik kentėjimais atrasiu Dievą, norėčiau savo prisikėlimo dieną būti rastas jūsų mokiniu.

2Reikia, palaimintasis Polikarpai, sušaukti susirinkimą ir išrinkti žmogų, jums iš tiesų brangų ir veiklų; jį paskirkite Dievo šaukliu. Pavesk jam keliauti į Siriją atšvęsti jūsų nepailstamos meilės darbų Dievo garbei.

3Krikščionis sau nebepriklauso, jis atsidavęs Dievo tarnybai. Tai Dievo darbas, o kartu ir jūsų, kai įvykdysite tai. Aš tikiu malonei ir tikiu, kad esate pasiruošę padaryti Dievui malonų gerą darbą. Žinodamas jūsų nenuilstamą uolumą tiesai, aš tik paskatinau jus keliais žodžiais.

8

1Gavau skubiai iškeliauti iš Troados į Neapolį[24], – tokia Dievo valia, – todėl negalėjau parašyti visoms Bažnyčioms. Tu, kuris gyveni Dievo mintimi, parašysi Rytų Bažnyčioms, kad ir jos darytų tą patį. Kurios galės – tepasiunčia pasiuntinius pėsčiomis, kitos tegu išsiunčia laiškus per tuos, kuriuos paskirsi. Šitaip jūs būsite pagerbti įamžintu darbu, kaip esi to vertas.

Sveikinimai

2Sveikinu jus visus vardais, ypač Eritropo žmoną su namais ir vaikais. Sveikinu mylimą Atalą. Sveikinu tą, kuris pasirodys vertas keliauti į Siriją. Jį be paliovos lydės malonė, taip pat ir jo siuntėją Polikarpą. Linkiu, kad jūs visame kame gražiai gyventumėte su mūsų Dievu Jėzumi Kristumi. Gyvuokite visuomet Dievo vienybėje ir jo globoje! Sveikinu Alkę, man brangų vardą. Likite sveiki Viešpatyje!

Iš graikų kalbos išvertė ir paaiškino kun. Česlovas Kavaliauskas

„Katalikų kalendorius žinynas“, 1987 m.

---

[1] Gr. žodis „gnomė“ čia reiškia Dievo Tėvo „mintį“, Sūnus – amžinoji Dievo mintis, ankstesnė už visus kūrinius.

[2] „Padangių galybės“ – piktieji angelai, senovės įsitikinimu gyvenantys ore (plg. Ef 2, 2).

[3] Gr. „oikonomia“ („namų tvarkymas, ūkininkavimas“), čia reiškia Dievo išganymo planą, kurį jis įvykdė per Kristų.

[4] Toliau originalo tekstas supainiotas.

[5] Gr. „antipsichon“ reiškia žmogų, aukojantį savo gyvybę kito asmens išpirkimui.

[6] „Vardu“ – gal „Dievo Nešiotojo“ – Teoforo, gal vyskupo ar kankinio.

[7] T.y. linkėdamas malonės ir Kristaus Dvasios pilnatvės.

[8] Tekstas sugadintas.

[9] Turima galvoje slapti žydų ir gnostikų mokymai apie angelus bei jų kultą, kuris kėlė pavojų Bažnyčiai. Tikrasis mokinys – tai kankinys, mirtimi paliudijęs Kristų.

[10] T.y. per cirko žvėris, kurie mane sudraskys.

[11] Rugpjūčio 24 d. (manoma, 110 m. po Kr.)

[12] Žodis „Eucharistija“ čia tebeturi tiesioginę prasmę („dėkojimas“), bet ir specialią reikšmę „Jėzaus Kūno ir Kraujo sakramentas“. Senovės bažnyčiose būdavo tik vienas altorius.

[13] „Archyvai“ čia, matyti, reiškia Senąjį Testamentą. Ignotas smulkmeniškam tekstų aiškinimui priešpriešiais stato pasitikėjimą Kristaus atpirkimu.

[14] T.y. Kristus, pakeitęs žydų kunigus.

[15] „Visa“ – Senasis ir Naujasis Testamentai, suvienyti Kristuje.

[16] „Šventenybių nešėjai“ (gr. „hagioforoi“) – aliuzija į krikščionis, kurie procesijoje nešdavo šventus indus ar vėliavas. Čia – krikščionys, pertekę malonės ir dorybių.

[17] Tokią apokrifų citatą mini Origenas ir šv. Jeronimas; plg. Lk 24, 39.

[18] Aliuzijos į doketų klaidą. Jie neigė tikrą Dievo Sūnaus įsikūnijimą.

[19] Čia pirma kartą krikščioniškame tekste minimas katalikų vardas. Po keturiasdešimties metų jis pasirodys ir „Šv. Polikarpo kankinystėje“.

[20] Manoma, kad „merginos, vadinamos našlėmis“ buvo specialus terminas pavadinti Bažnyčioje patarnaujančioms moterims.

[21] T.y. maginių praktikų.

[22] Tekstas suponuoja vedusį vyskupą (plg. 1 Tim 3, 2).

[23] Pirmą kartą nurodomas bažnytinis santuokos pobūdis.

[24] Neapolis – uostas prie Filipų, Makedonijoje; jame lankėsi šv. Paulius, keliaudamas iš Troados.