Dalinamės su skaitytojais straipsnių ciklu, kuriame įdomiai pasakojama tikroji protestantizmo įvairiose šalyse įsigalėjimo istorija – dažnai kitokia nei pateikia populiariosios istorijos žurnalai ar net mokyklų vadovėliai.
Straipsnių ciklas išverstas iš svetainės The Radical Catholic, kuriame jie paskelbti iš knygos „The Protestant Reformation : How It Was Brought about in Various Lands“, išleistos 1907 m. Jos autorius – kunigas Charlesas Coppensas, S.J.
Pasak straipsnių autoriaus, „kuo labiau studijuoji Reformaciją, ypač jos ankstyvuosius tarpsnius, tuo labiau supranti, kad „religinės laisvės“ tarnų galvose ji reiškė laisvę sugriauti tai, ką jie vadino stabmeldišku Katalikų Bažnyčios garbinimu, Šventųjų Mišių, altorių, šventųjų paveikslų, vienuolynų sugriovimą, vyrų ir moterų vienuolystės panaikinimą, ištikimų vyskupų ir kunigų išvarymą ar nužudymą, ir žemiškųjų valdovų galios pripažinimą, kurie tučtuojau ėmėsi plėšti bet kokį turtą, pamaldžių tikinčiųjų sukauptą amžių bėgyje ir paskirtą dieviškajai tarnybai. Štai kas buvo Reformacijos esmė.“
[...] Protestantas vyskupas Viljamas Stabsas rašo:
Ten, kur protestantizmas buvo tik idėja, kaip Prancūzijoje ir Italijoje, jis buvo sutriuškintas inkvizicijos; kur remiamas politinės galios ir palaikomas konfiskuotu bažnytiniu turtu tapo fizine jėga – ten jis išliko. Pažvelgus į doktrinos pokyčius atsiveria nelabai malonus vaizdas, matant, kad ten, kur buvo bandoma į jį žvelgti tyru ir nežemišku žvilgsniu, jam nepasisekė, o ten, kur jam antrino teritorinis godumas ir politinis priešiškumas, tai pavyko.
Arba vėl:
Instrumentai, kuriais ji [t.y. Reformacija] buvo įgyvendinta, buvo despotiški monarchai, neturintys principų dvasininkai, grobuoniška aristokratija ir vangūs, vergiški parlamentai. Ji ištryško iš brutalios aistros, buvo maitinama savanaude bei korumpuota politika ir įgyvendinta kruvinais ir baisiais nusikaltimais.
Straipsnių autorius teigia: „Šių esė ciklu mes pabandėme paaiškinti Reformacijos kilmę, kad parodytume, jog tai buvo ne Šventosios Dvasios darbas, ne ramus ir pamaldus šventų vyrų bendradarbiavimas, pilnas Dievo meilės, kuriuo yra gaivinama tikroji Bažnyčia, ir šią užduotį atlikome glaustu, bet teisingu pasakojimu. Nors daugelis mažiau svarbių momentų mūsų teiginiuose, be abejonės, galėtų būti laikomi kontroversiškais, mūsų pagrindinė mintis yra nenuginčijama.“
