Šia publikacija pradedame naują rubriką „Rekomenduojame“, kurioje vieną-du kartus per mėnesį skelbsime mūsų komandos rekomenduojamų gerų katalikiškų knygų apžvalgas. Mūsų dienomis katalikiškos leidyklos leidžia gana daug knygų, bet, deja, nemažos dalies jų atitikimas katalikų mokymui yra abejotinas. Mūsų tikslas – savo skaitytojams rekomenduoti vertas dėmesio knygas dvasiniam augimui. Stengsimės apžvelginėti tik tas knygas, kurias vis dar galima nesunkiai įsigyti.
Jeigu matote prasmę mūsų veikloje, maloniai prašome ją paremti periodine parama Contribee platformoje. Šiuo metu mums labai reikalinga finansinė pagalba, kuri leis didinti mūsų komandos rengiamų publikacijų – knygų apžvalgų, interviu su įdomiais pašnekovais, autorinių straipsnių – skaičių. Kad galėtume reikšmingai padidinti unikalių mūsų rengiamų publikacijų skaičių, turime pasiekti 1000 eurų per mėnesį periodinės paramos sumą. Šiuo metu ši parama siekia 775 eurus per mėnesį.
Kiekviena, net mažiausia auka mums labai reikalinga. Periodinę paramą skirti galima čia: Contribee.com/katalikutradicija
Padėkite mums augti ir prisidėkite prie katalikų Tradicijos atstatymo Lietuvoje!
***
Pirmoje vietoje turiu rūpintis
Išlaikyti savyje tikrai gyvą
Tikėjimą ir Kristaus dvasią, nes
Negalima kitam duoti to, ko
Pats neturi.
Kunigas Alfonsas Lipniūnas (1905-1945)
„Lauko lelijos“ (Magnificat, 2020) – knyga, kuri mašinėle pirmąkart išspausdinta 1939 metais. Praėjus 83 metams, ši Štuthofo pragarą išgyvenusio ir savo gyvenimu Tiesą liudijusio kunigo Alfonso Lipniūno knyga aktualumo neprarado. Veikiau priešingai – ji dar aktualesnė. Kodėl? Nes „Lauko lelijose“ kun. Lipniūnas mums nusako pagrindinius dvasinio gyvenimo principus, kurie mums, šiandienos lietuviams, žinomi pernelyg menkai, prieš 83 metus gyvenę lietuviai juos pažinojo geriau. Taigi ši nedidelė (80-ies puslapių) ir nesudėtinga kalba parašyta kun. A. Lipniūno knyga yra puiki proga susipažinti ar prisiminti nekintančias dvasinio gyvenimo tiesas.
Knygą sudaro 35 nedidelės apimties skyreliai, kuriuose nagrinėjami įvairūs dvasinio gyvenimo aspektai. Be to, knygoje yra ir kun. Stasio Ylos pamokslas, sakytas per kun. A. Lipniūno laidotuves, bei glausta kun. Lipniūno biografija.
Kun. Alfonsas Lipniūnas 1934 m. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo kunigo Jono Paliūko asmeninio fotografijų archyvo nuotrauka
„Lauko lelijas“ kun. A. Lipniūnas pradeda primindamas, kad mes, šios žemės keleiviai, turime keliauti Dangaus keliu. Žinomi Kristaus žodžiai, kuriais Jis pastebi lauko lelijų grožį. Lygindamas lauko lelijas su mūsų sielomis, kun. Lipniūnas pabrėžia, kad mūsų sielos irgi gali būti labai gražios Dievo akyse. Pasiryžti sekti Kristumi – to turi siekti atskleisti savo sielos grožį siekiantis žmogus. Turime nuolat sekti Kristumi – nuolat gyventi pašvenčiamojoje Dievo malonėje. Sunkiai nusidėjęs žmogus (autoriaus žodžiais, „nelaimingiausias žmogus“) šią malonę praranda ir todėl turi atlikti atgailą – vėl atsigręžti į Dievą ir grįžti į tikrosios laimės siekimo kelią. Kun. Lipniūnas pabrėžia, kad alternatyva – gyvenimas nusigręžus nuo Dievo – yra kelias į pražūtį.
Kaip konkrečiai turėčiau elgtis, kad sekčiau Kristumi? Kun. Lipniūnas pastebi, kad, visų pirma, reikia melstis. Melstis mus kvietė bei mokė ir Kristus. Kita mums visiems privaloma taisyklė – nelikti sunkioje nuodėmėje, eiti išpažinties. Išpažinties eiti kun. Lipniūnas ragina ne tik esant sunkioje nuodėmėje, bet kas dvi savaites (nebent dvasios vadas liepia kitaip). Kodėl? Nes tuomet „Atgailos sakramento malonė valys mus ir stiprins visoms kovoms.“ Be to, dažna išpažintis yra ir būdas gauti „visus Bažnyčios teikiamus atlaidus, kuriuos žinom ir net nežinom“. Trečia taisyklė – kai tik galime, būdami pašvenčiamojoje Dievo malonėje, eikime Komunijos.
Be šių taisyklių kun. Lipniūnas, remdamasis šventųjų pavyzdžiais ir mintimis, pateikia ne vieną praktinį patarimą, padedantį gyventi tobulesnį krikščionišką gyvenimą. Galima paminėti kelis. Jis ragina planuoti savo dienas taip, kad kasdien ryte ir vakare atrastume bent kelias minutes savo tikėjimo puoselėjimui. Kalbant konkrečiau, kun. Lipniūnas siūlo rytais bent trumpai apmąstyti kokią nors tikėjimo tiesą (pavyzdžiui, Dangų, pragarą arba Dievo gerumą) ar kokio nors šventojo pavyzdį, ar apmąstyti „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ maldų turinį. Vakarais siūloma pratintis perskaityti „kokį skyrelį iš kurios nors dvasinio turinio knygos“ ir atlikti sąžinės sąskaitą.
Kun. Lipniūnas pataria, kaip ramiai pasitikti dvasinius iššūkius. Tai darydamas jis primena ir vieną mūsų laikais nepakankamai populiarų būdą susitvarkyti su sudėtingais dvasiniais iššūkiais: dvasios vado tradiciją. Jis ragina turėti dvasios vadą – tokį, kuris tave pažinotų ir galėtų padėti dvasinėse kovose. Dvasios vadas kartu gali būti ir nuodėmklausys, bet nebūtinai.
Kunigas Alfonsas Lipniūnas ragino kiekvieną vakarą perskaityti „kokį skyrelį iš kurios nors dvasinio turinio knygos“. „Lauko lelijos“ – gera krikščioniška knyga, norintiems pradėti ar tęsti šio gero įpročio formavimą.
***
Knygą „Lauko lelijos“ galima įsigyti knygos leidėjų svetainėje: ČIA.
