Lietuvių ganytojai

 Dievas neužmiršta ir nenurašo nė vieno, Jis trokšta išgelbėti visus. 

Nėra netikinčių, bet daug — nepilnai tikinčių ar iškreiptai. Jie nori tikėti tai, kas patinka, asmeniškai priimtina.

Dievas nori, kad mes melsdamiesi prašytume ne todėl lyg Jis nežinotų mūsų troškimų, bet tam, kad išmokytų mus trokšti to, ko Jis mums nori.

Religinis pažinimas negali būti neaiškus, abejotinos vertės, bet turi būti aiškus ir su pilnu įsitikinimu jo tiesa turi būti tikima; kitaip negalėtų būti tikro religinio gyvenimo mąstančiam žmogui.

Bet keleivių buvo kur kas daugiau nei vietų gelbėjimo laiveliuose. Gelbėtis pasiūlyta ir laive buvusiam Juozui Montvilai bei 2-iems kitiems katalikų kunigams. Į gelbėjimo laivelius nebetelpančius „Titaniko“ keleivius sakramentus teikę, laiminę ir guodę katalikų kunigai savo vietų gelbėjimo laiveliuose atsisakė.

„Kas ne su manim, tas prieš mane; ir kas su manimi nerenka, tas eikvoja“ (Mt. 12, 30).

Kristaus išpažinimas privalo reikštis ne vien žodžiais, bet ir bendradarbiavimu su juo žmonių išganyme.

Aukščiausiojo sprendimu, katalikybė yra savo esme universali. Jai skirta antgamtine šviesa šviesti visoms pasaulio tautoms. Ne visos tautos vienu laiku buvo įtrauktos į jos spindulių orbitą.

Ši Juozapo Stakausko (1900-1972), kunigo, istoriko, Pasaulio tautų teisuolio, po mirties LR Prezidento dekretu apdovanoto Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, paskaita, skaityta Lietuvos krikšto 550 metų sukakčiai paminėti.

Vienas ryškiausių tokių politiškai nekorektiškų dorybių ganytojų buvo Seinų (dab. Lenkija) vyskupas Antanas Baranauskas.

Kodėl tradicinės šventosios Mišios aukojamos lotyniškai? Kuo blogas buvo hierarchų sprendimas pagaliau įvesti pamaldose visiems suprantamą kalbą?

Mūsų liberaliai mąstantys politikai ir žiniasklaida ištikimai tarnauja marksistų pagimdytoms idėjoms ir kovos prieš krikščionišką šeimą taktikai. Tik prisiminkime, kaip stengiamasi Seime priimti partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir kaip bandoma prigimtinei šeimai prilyginti drauge gyvenančių seksualinių mažumų sąjungas.

Brangūs tikintieji, praeitą ketvirtadienį šventėme nuostabią Švenčiausiojo Kristaus Kūno šventę. Kaip žinote, ši šventė yra nepaprastai graži, svarbi ir iškilminga.

Kentėti reikės kiekvienam, kuris nepaklus, nebus kaip visi, neklys su kitais; kiekvienam, kuris nedrebės, kuris išdrįs gyventi pagal sąžinę.

Kražiškių prisiminimuose ilgam išliko neišdildomi įspūdžiai apie stebinančią kun. Rimkaus veiklą, vos per ketverius metus kone visus parapijiečius atvedusią į dvasinį atgimimą.

Šiomis dienomis Lietuvoje siekiama įteisinti homoseksualiais santykiais paremtas civilines sąjungas ar partnerystes. Dėl šių iniciatyvų susirūpinę kunigai Arnoldas Valkauskas, Algirdas Toliatas ir Gabrielius Satkauskas kviečia tikinčiuosius dalyvauti maldos devyndienyje nuo gegužės 20 d.

Ligi šiol visa Europa laikėsi vieno katalikų tikėjimo. XVI amžiuje Europą užplūdo didelės erezijų bangos, kurios bemaž pusę Europos atitraukė nuo Bažnyčios. Tą Bažnyčios skaldymo darbą pradėjo vokietis Martynas Liuteris.

Kiekvienas, apsilankęs Lurde, gali paliudyti: tai nepaprasta vieta, jokioje kitoje šventovėje taip nejaučiama gydanti Dievo galia, kaip čia. Verta prisiminti, kas čia įvyko prieš daugiau nei pusantro šimto metų.

Iš tokių įvykių, kaip Marijos prašymas Galilėjos Kanoje, kaip Kristaus žodžiai, ištarti ant kryžiaus Marijai ir Jonui, matome, kad Marija buvo tarpininkė tarpe Kristaus ir žmonių dar žemėje. Marija yra mūsų tarpininkė ir dabar. Nėra jokio pagrindo manyti, kad Kristus, pasirinkęs Mariją būti tarpininke tarp jo ir žmonių, kada nors būtų tą pasirinkimą atšaukęs.

Aš matau ir sakau, kad dora Lietuvoje smunka ir kad iš to yra kilęs pavojus mūsų valstybei, tautai, kultūrai ir tikėjimui.