Medalikėlio istorija
Milijonai vadinamųjų „Stebuklingųjų medalikėlių“ yra platinami visame pasaulyje. Šis medalikėlis teisėtai nešioja savo garsų vardą. Jis nėra žmonių išradimas, bet Dangiškosios Motinos dovana pasauliui šiais sunkiais laikais.
Tai įvyko 1830 m. lapkričio 27 dieną. Švč. Mergelė Marija apsireiškė Kotrynai Laburė (Catherine Labouré, 1947m. liepos 27 d. paskelbtai šventąja) – naujokei Šv. Vincento Pauliečio seserų kongregacijos generaliniuose namuose Paryžiuje.
Šio apsireiškimo metu Tyriausioji Mergelė stovėjo ant žemės rutulio. Po Jos kojomis rangėsi žaltys. Rankose Marija laikė kitą – mažesnį, auksinį rutulį. Dievo Motina pažvelgė į tą rutulį, paskui pakėlė akis į dangų aukodama jį Dievui. Švč. M. Marijos lūpos judėjo. „Aš negirdėjau, bet supratau, kad Ji meldėsi už visą pasaulį“, – pasakojo šv. Kotryna. Anot šventosios, Švč. M. Marija laikė pasaulį savo rankose „kaip gailestinga Motina, priglaudusi prie savo Širdies, šildydama savo švelnia meile“. Po to mažasis rutulys dingo.
Dievo Motina išskleidė ir nuleido rankas. Ant pirštų Ji mūvėjo nuostabius žiedus, papuoštus vienas už kitą gražesniais brangakmeniais, iš kurių sklido spinduliai iki pat žemės. Tačiau iš kai kurių brangakmenių spinduliai nesklido. Švč. M. Marija pasakė: „Šis rutulys, kurį tu matai, vaizduoja visą pasaulį, ypač Prancūziją, bet ir kiekvieną žmogų atskirai. Spinduliai yra ženklas, reiškiantis malones, kurias aš teikiu jų prašantiems. Brangakmeniai, iš kurių spinduliai nesklinda, yra malonės, kurių žmonės neprašo dėl savo apsileidimo.“
Regėjimas pasikeitė. Švč. Mergelę apsupo ovaliniai rėmai, ant kurių auksinėmis raidėmis buvo įrašyti žodžiai: „O Marija, be gimtosios nuodėmės pradėtoji, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.“ Tuo pačiu metu Kotryna išgirdo balsą, sakantį jai: „Tebūnie pagal šį pavyzdį iškaldintas medalikėlis! Visi, kurie jį nešios, gaus didelių malonių. Labai daug malonių gaus tie, kurie jį su pasitikėjimu nešios ant kaklo.“
Po to medalikėlis atsisuko antrąja puse. Šv. Kotryna pamatė „M“ raidę (Marija), iškilusią ant kryžiaus. Po ja – dvi širdys: Jėzaus Širdis, apvainikuota erškėčiais, ir Marijos Širdis, perverta kalaviju. Visa tai supo dvylika ovalu išsidėsčiusių žvaigždžių. Vėlesnio apsireiškimo metu Dievo Motina pakartojo savo paliepimą iškaldinti medalikėlį.
Rytojaus dieną šią viziją Kotryna papasakojo tik savo nuodėmklausiui kun. Aladeliui ir niekam daugiau. Tačiau jis tame pasakojime įžvelgė tik „apgaulę ir fantastiškas svajones“. Pirmąkart jis pranešė apie tai Paryžiaus arkivyskupui tik po 2 metų. Arkivyskupas tuoj pat suprato, kad čia kalbama ne apie melagingą iliuziją. Jis liepė komisijai kuo tiksliausiai ištirti apsireiškimą, o po to – kuo greičiau iškaldinti medalikėlius ir juos platinti. Jau per pirmuosius dešimt metų, tais sunkiais laikais, buvo iškaldinta ir išplatinta apie 80 milijonų medalikėlių. Netrukus šis medalikėlis, kurį Bažnyčia patvirtino dėl jo tikrumo, buvo pripažintas visame pasaulyje.
Dievo Motina išlaikė savo pažadą: „Visi, kurie nešios šį medalikėlį, gaus didelių malonių.“ Jau pirmaisiais metais įvyko daugybė stebinančių atsivertimų, ligonių išgijimų. Daugelis sulaukė pagalbos pašaukimo, šeimos ir sielovados sunkumuose bei visuose kūno ir sielos reikaluose. Todėl liaudyje medalikėliui prigijo „Stebukladario“ arba „Stebuklingojo“ medalikėlio vardas.
Priekinės pusės reikšmė
Čia matome Dievo Motiną, apsuptą aplink įrašytos ir gerai žinomos maldos: „O Marija, be gimtosios nuodėmės pradėtoji, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.“ Pradėta be nuodėmės – taip dažnai vadinama Nekaltai Pradėtoji – reiškia, kad Ji nuo pat pradžių yra pilna malonės. Ji kupina visokiausių, ypač motiniškų malonių: palankumo, švelnumo, dvasinės šilumos, gailestingumo, supratimo ir kilnumo.
Marija stovi ant žemės rutulio, ant pasaulio. Po Jos kojomis besirangantis žaltys – velnias, siekiantis viešpatauti. Tai gėrio ir blogio susidūrimas. Velnio pasaulis – tamsos ir nešlovės pasaulis; Marijos pasaulis – šviesos ir malonių pasaulis. Tačiau Marijai priklauso pergalė, laimėta Kristaus – pasaulio Šviesos. Taigi matome Kristaus šviesą ir malonę, sklindančią iš Jos rankų; ir tie, kurie pasirenka malonę, o ne tamsą, kreipiasi į Ją pagalbos: „Melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos“.
Antrosios pusės reikšmė
Kitoje medalikėlio pusėje matome didžiąją „M“ raidę su kryžiumi virš jos. „M“ – reiškia Mariją ir Motiną, kuri iš tiesų yra Dievo tautos Motina – tautos, sukurtos dvylikos apaštalų, kuriuos žymi dvylika žvaigždžių, išdėstytų ratu. Ši tauta – Katalikų Bažnyčia – išmoko gręžtis į savo Motiną, žinodama, kad Ji savo motinišku gailestingumu ir meile išklausys jos maldas.
Dvi Širdys – Jėzaus ir Marijos. Dievo skelbiama žinia Marijai yra pilna skausmo: „Tavo pačios širdį pervers kalavijas“, – lygiai taip pat, kaip ir Jos Sūnaus Širdį pervers kareivio ietis. Dviejų Širdžių atvaizdas – tai Dievo meilės priminimas mums. Motina ir Sūnus sujungti atpirkimo darbe. Tuomet, kai Kristus aukoja save ant kryžiaus, Marija stovi po Jo kryžiumi, nuolankiame tikėjime jungdamasi su Jo Auka, kad pasaulis būtų išgelbėtas.
Tokiu būdu medalikėlis tampa Bažnyčios mokymo apie Dievo Motiną apibendrinimu, taip pat pasiuntinybe kiekvienam iš mūsų.
Medalikėlio dvasinė reikšmė
Stebuklingasis medalikėlis yra ne prietaringas amuletas ar „sėkmės“ talismanas. Jis yra sakramentalija, turinti stebuklingą galią, kuri remiasi užtariančia Bažnyčios malda, kiekvieno žmogaus pasitikėjimu ir ypač Nekaltosios Mergelės Marijos pranašingu pažadu bei Jos galia. Tai nieko panašaus į prietaringų burtų galią. Jis yra Marijos motiniškos Širdies dovana žmonijai, kaip ir Žaliasis Škaplierius. Per juos abu Marijos Nesuteptosios Širdies meilė ir galybė ypatingu būdu paskelbta visam pasauliui, kad būtų išgelbėtos milijonų žmonių sielos. Todėl prašome: ir jūs sekite Dievo Motina! Pagarbiai nešiokite šį medalikėlį! Platinkite jį kur tik galite, ypač dabartiniais, pilnais pavojų mūsų laikais. Dievo Motina motiniškai palaimins jūsų tikėjimą ir apaštalavimą.
Susimąstykime dar apie vieną mažą apsireiškimo detalę: brangakmeniai, iš kurių spinduliai nesklinda, yra malonės, kurių žmonės neprašo dėl savo apsileidimo. Taigi tas, kuris trokšta tų malonių gauti, privalo jų prašyti. Mes negauname tų malonių, nes neprašome ar užmirštame jų prašyti – užmirštame kreiptis į Dievo Motiną. Ji duoda mums pamokymą ir primena tai, ką Jos Sūnus mokė Evangelijoje: „Prašykite ir gausite“. Švč. M. Marija nori, kad mes Jos prašytume. Įvykdę tą sąlygą, mes, Jai tarpininkaujant, gausime malonių. Lygiai taip pat Ji nori, kad mes nešiotume šį medalikėlį ant kaklo.
Tad prašykime, kad Ji per savo rankas mums gausiai suteiktų visų mums reikalingų malonių. Melskime sau patiems tobulo atsivertimo, kad gyventume vien Dievui. Melskime nuolankumo, kad iš meilės Kristui neštume savo kryžių. Melskime atsivertimo visiems tiems, kurie šalinasi Dievo arba Jo nekenčia, tiems, kurie neskuba į Marijos prieglobstį. Melskime, kad visos širdys išmoktų melstis ir mylėti ir taip surastų ramybę. Melskime, kad Marija taptų visų širdžių Karaliene, kad per Ją ateitų Kristaus Karalystė.
Prašykime malonės visą gyvenimą būti kaip Švč. M. Marija: nuolankiais, ištikimais, su didele meile atliekant savo kasdieninio gyvenimo pareigas, kad tobulai įvykdytume misiją, kurią gerasis Dievas skyrė kiekvienam iš mūsų. Sekime šv. Kotrynos pavyzdžiu: „Pradedant kiekvieną veiksmą, imti pavyzdį iš Marijos.“
Šventoji gerai suprato ir paliudijo: „Kaip malonu melsti – prašyti Švč. Mergelę, ir kokia Ji dosni tiems, kurie Jai meldžiasi, kiek malonių Ji teikia tiems, kurie jų prašo ir kokį džiaugsmą Ji patiria, jas dalydama.“
Dievo Motinos globa pasiekia net tolimiausias šalis. Jos malda yra visagalė! Ji gali pagydyti, atversti, nukreipti karo baisumus, visokias negandas, apsaugoti nuo bet kokio pavojaus.
„Tuomet, kai Dievo Motina bus gerbiama kaip Visatos Karalienė, įsiviešpataus taika“, – sakė šv. Kotryna Laburė.
Visi mes savo gyvenimo kelyje vienaip ar kitaip susiduriame su kančia. Kančios metu mums sunku pripažinti, kad Dievas yra mylintis Tėvas. Stebuklingasis medalikėlis ragina mus pažvelgti į gyvenimą naujai ir priimti Dievo Motinos teikiamą globą bei padrąsinimą. Tai priminimas mums, kad Dievo Motina, pasak popiežiaus Pauliaus VI, yra „tikroji viltis dažnai susirūpinusiems, abejojantiems, pasimetusiems mirties paslapties akivaizdoje, prispaustiems vienatvės, persekiojamiems nuobodulio“. Dievo Motina padės išsklaidyti mūsų tamsą, nes Ji davė mums Tą, kuris yra „pasaulio Šviesa“.
Novenos malda
Nekaltai Pradėtoji Mergele Marija, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Motina ir mūsų Motina, mes pasitikime Tavo visagalinčiu ir nuolatiniu užtarimu, taip dažnai pasireiškiančiu per Stebuklingąjį Medalikėlį. Mes, Tave mylintys ir ištikimi vaikai, per šitą noveną meldžiame šių malonių... (paminėti ko prašome), jei jos būtų naudingos mūsų ir tų, už kuriuos meldžiamės, nemirtingoms sieloms.
Marija, suteik mums pasibjaurėjimą nuodėme ir tą širdies tyrumą, kuris priartintų mus prie Dievo, kad kiekviena mūsų mintis, žodis ir darbas didintų Jo šlovę. Suteik mums maldos dvasią ir padėk mums atsižadėti savęs, kad per atgailą galėtume susigrąžinti tai, ką praradome per nuodėmę. Pagaliau leisk mums pasiekti dangaus laimę, kur Tu esi, angelų ir žmonių Karaliene. Amen.
O Marija, be gimtosios nuodėmės pradėtoji, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos. (3 kartus).
Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas Tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie Tavo kojų. Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet maloningai išgirsk ir išklausyk. Amen.
(šv. Bernardas)
