Bažnyčios krizė

Naujosios Zelandijos katalikų vyskupai išleido naują dokumentą apie lytinę įvairovę katalikiškose mokyklose, kurį LGBT gynėjai giria už tai, kad jis skatina LGBT asmenis gyventi „meilės kupiną šeimyninį gyvenimą“.

Kanzas Sičio arkivyskupas Josephas Naumannas paskelbė laišką, kuriame atskleidė, jog jo vyskupijoje Mišios „daugelį metų buvo aukojamos negaliojančiai“.

Neturime pamiršti, kad Bažnyčia negali išnykti. Todėl būtina remti kunigų, kurie lieka ištikimi tradiciniams Bažnyčios mokymams, apaštalystę, dalyvauti jų iniciatyvose ir skatinti juos kalbėti, veikti ir vadovauti sutrikusiai kaimenei.

Grožis yra vienas trumpiausių kelių į Dievą, o naujieji baldai, ketinantys „papuošti“ Dievo Motinos katedrą, jo labai stokoja.

Atstatant Paryžiaus Dievo Motinos katedrą siūloma jos interjerą paversti moderniu „pažintiniu taku“.

Nuodėmė ir klaida veda į mirtį, tiesa ir malonė – į gyvybę, todėl naujosios vizijos Bažnyčiai ima šviesti grabnyčių žvakė, o Tradicijos vedamai Bažnyčiai tešviečia kunigystės paschalas, skelbiantis gyvybę ir prisikėlimą.

Dalinamės kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos 2024 m. sausio 27 d. Klaipėdoje, vaizdo įrašu.

Dalinamės kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos 2024 m. balandžio 6 d. Panevėžyje, vaizdo įrašu.

Per pastaruosius dvidešimt metų užsidarė beveik trečdalis vienuolynų (maždaug 30 %). Moterų vienuolynai nukentėjo proporcingai labiau: užsidarė 32 %, palyginti su 21 % vyrų vienuolynų. Be to, tempas spartėja: iki 2015 m. vidutiniškai per metus užsidarydavo mažiau nei keturi vienuolynai. Dabar šis skaičius siekia apie dešimt per metus.

Brangūs broliai katalikai Lietuvoje akivaizdžiai išgyvena neigimo stadiją tragedijos akivaizdoje.

2025 m. spalio mėn. Vatikane įvyko marksistinių judėjimų suvažiavimas, kurį pasveikino pats popiežius Leonas XIV. Kaip ir jo pirmtakas popiežius Pranicškus, Leonas XIV sveikino tuos, kurie visada nekentė Bažnyčios ir jos mokymo bei visada siekė ją sunaikinti.

Popiežiaus kelionės yra ne evangelizaciniai gestai; Dievo Žodžio skelbimas, priderantis apaštališkajai tarnystei, jose praktiškai neegzistuoja.

Rugpjūčio 1-6 dienomis Lisabonoje vyko Pasaulio jaunimo dienos (PJD), pasižymėjusios ne vienu dideliu liturginiu skandalu.

Dėl pastovių papiktinimų Pasaulio jaunimo dienos daugybei jaunuolių yra tapusios veikiau proga nuodėmei nei proga tikram atsivertimui.

Remiantis čia pateiktais įrodymais, Šventimų sakramentas pažeidžiant Bažnyčios teisę buvo suteiktas dviejų labai gerbiamų XX a. dvasininkų – kardinolo Karolio Vojtylos (būsimo popiežiaus Jono Pauliaus II) ir kardinolo Josifo Slipyjaus – aukščiausio Ukrainos graikų katalikų bažnyčios hierarcho.

Pradėjęs savo vyskupo tarnystę šv. Alfonsas Liguoris išsiuntė misionierius į kiekvieną vyskupijos kampelį ir jiems rekomendavo tik du dalykus: paprastumą sakykloje ir meilę klausykloje.

„Net tuo atveju, kai katalikų, ištikimų Tradicijai, telieka saujelė, būtent jie yra tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia.“

Kai laiminama pora, laiminami ne tik pavieniai asmenys, bet ir juos jungiantis santykis. Tačiau negali būti atpirkta tai, kas iš esmės yra bloga ir kelia papiktinimą.

Tik Dievas yra istorijos šeimininkas, ir kad ir kaip žmogus stengtųsi ją valdyti, jam niekada iki galo nepavyksta.

Iš tikrųjų jis nesuklys manydamas juos esant labiausiai kenksmingus Bažnyčios priešus. Nes, kaip jau esame sakę, jie ketina sužlugdyti Bažnyčią ne iš išorės, bet iš vidaus. Tad pavojus slypi beveik pačioje Bažnyčios širdyje, ir žala yra tuo didesnė, kad jie iš arčiau ją pažįsta.