Tikėjimas

Nežinojimas! Ši žaizda didelė ir visuose žmonėse ji neša vaisių, labai karčių vaisių – tai turime pripažinti.

Teigti, kad visos religijos yra vienodai teisingos ir geros yra ne tik prieštaringai klaidinga, bet galiausiai veda ir į paties Dievo egzistavimo neigimą.

Per pastaruosius 20 metų Ispanijos mieste Barselonoje Romos katalikų sumažėjo daugiau kaip 35 proc.

 Žmogus yra Dievo kūrinys ne tik dvasios, bet ir kūno atžvilgiu. Dėl to reikia, kad žmogus visomis savo dvasios ir kūno galiomis Jį garbintų.

„Mano žmona užsiima šiais reikalais“, – kaip liūdna išgirsti tokį atsakymą iš vyrų, paklausus jų, ar jie laikosi katalikų religijos ir ar moko savo vaikus tikėjimo tiesų bei dorovės įstatymų.

Yra budrus tikėjimas, kuris vėlgi priklauso nuo jo sąjungos su meile. Tačiau yra ir toks, kuris yra vangus, nykus ir apatiškas, ir jis yra priešingas budriam tikėjimui.

Yra daug žmonių, kurie tvirtina, kad jie yra niekas, kad jie yra tik niekšybė, vargas ir panašūs dalykai, tačiau jie negali pakęsti, kai kitas jiems sako, kad jie nieko verti, kad jie yra kvailiai ir panašius paniekinančius žodžius.

Vienas esminių šiuolaikinės visuomenės bruožų – tylos vengimas. Juk nėra laiko vienatvei, ar ne? Ir tikrai nėra jos troškimo.

Nėra jokių abejonių, kad priėjome lemiamą momentą, liūdną ir kartu logišką akimirką. Mes pasiekėme ribą, kurią buvo galima numatyti.

Romos Bažnyčios dabartinis Filioque naudojimas Nikėjos Tikėjimo išpažinime atspindi kai kurias iš seniausių Nikėjos Tikėjimo išpažinimo versijų. Roma niekada nepridėjo Filioque, bet priėmė jo ortodoksiškumą, kaip tai darė ir Rytų Bažnyčios, šimtmečius prieš vienakalbiškumo atsiradimą Bizantijoje.

Todėl romėnai buvo apkaltinti dalykais, dėl kurių juos kaltinti neteisinga, o dėl dalykų, dėl kurių bizantiečiai buvo visiškai teisingai apkaltinti, jie iki šiol neapsigynė, nes neišsižadėjo savo įvestų dalykų. 

Šis liturginis atgimimas tėra regima platesnio tradicijos ir dogmų atgimimo išraiška. Jaunimas nori išganančių Kristaus žodžių, kurie randami patikimoje doktrinoje ir iškilmingo Dievo garbinimo metu.

Bažnyčios narių šventumas ar nuodėmingumas daro įtaką jos pačios gebėjimui būti gyvenimo įrankiu arba mirties priežastimi. Kaip yra Šventųjų bendrystė, kuri iškelia Kristaus Mistinį Kūną į vis aukštesnes šventumo aukštumas, taip yra ir tam tikra nusidėjėlių antibendrystė, kuri ją tempia žemyn.

Romos martirologas yra svarbus, nors ir nepatogus, priešnuodis daugeliui šiuolaikinių klaidingų įsitikinimų.

Pažanga yra daugiau nei vien tik augimas. Pažanga reiškia augimą kažko teigiamo.

2021 m. lapkritį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Airijos katalikų, kurie prieš pandemiją lankė šv. Mišias, pasirinko to nebedaryti.

Išdidus ir maištingas nusidėjėli, pažvelk į Jėzų Kristų, suklupusį skausme! Kol tu vaikštai pakelta galva, Jėzus nulenkia savo veidą prie žemės. Tu nusimeti drausmės jungą ir atrandi malonumą nuodėmėje, o Jėzus yra prislėgtas jos svorio.

Jei norite iki galo suvokti nuodėmės piktadarybę, pamatyti ją tarsi savo pačių akimis, pažvelkite į šį paveikslą, kuriame Jėzus Kristus vaizduojamas prie stulpo. Net su žemiausiu gyvuliu ar bjauriausiu nusikaltėliu niekada nebuvo elgiamasi taip, kaip elgtasi su Dievo Sūnumi.

Jei žmogus, kad ir koks pamaldus jis būtų viduje, reikalaujant aplinkybėms neparodys, kad jo širdis priklauso Dievui, jei neišdrįs priimti pajuoką pripažindamas savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo Švenčiausiąja Motina – toks žmogus yra tik pusė krikščionio.

Prieikime prie Kryžiaus! Jo papėdėje panardinkime savo sielas į Jėzaus kraujo potvynį – iš jo teka visi tie upeliai, tekantys taip greitai, kad pats šaltinis lieka sausas ir tuščias. Skubėkime prieiti, nes Jėzus netrukus bus prikaltas prie kryžiaus: jie jau uždėjo jį Jam ant pečių.