Bažnyčios mokytojai

Kaip kitaip angelas būtų galėjęs paskelbti ją „pilna malonės“, jei ji būtų turėjusi nors menkiausią gėrį, kuris nebūtų buvęs dieviškosios malonės padarinys?

Dėl Dievo meilės, prašau jūsų, būkite labai atsargios ir niekada nebūkite abejingos kasdienėms nuodėmėms, kad ir kokios mažos jos būtų.

Marija buvo Kankinių Karalienė, nes jos kankinystė tęsėsi ilgiau ir buvo didesnė už visų šventųjų kankinystę.

Mano brolau, kiek daug esi užrūstinęs Dievą, tiek daugiau turi bijoti, kad daugiau nebenusidėtum, nes gal dar vienas nusidėjimas, ir gali persverti dieviško teisingumo svarstykles, o tuomet būsi pasmerktas.

Visi to meto eretikai moko to paties. Melanchtonas, Brenzas, Illyricus, Chemnitzas, Jonas Kalvinas, Petras kankinys ir Theodore'as Beza kartu su kitais neigia, kad Eucharistija galėtų būti arba turėtų būti aukojama Dievui.

Švenčiausioji Mergelė pagimdė savo Sūnų nenustodama mergystės – taip, kaip žvaigždės skleidžia savo šviesą. Ji pradėjo ir pagimdė savo Sūnų išlikdama mergele.

Dievo meilė yra antprigimtinė, Dievo suteikta dorybė, padedanti mums mylėti Viešpatį, savo Dievą, kaip aukščiausiąjį gėrį, dėl Jo paties.

Apaštalas mums įsako džiaugtis, tačiau Viešpatyje, o ne pasaulyje. Kas nori būti pasaulio bičiulis, kaip sako Raštas, tas tampa Dievo priešininku.

Yra budrus tikėjimas, kuris vėlgi priklauso nuo jo sąjungos su meile. Tačiau yra ir toks, kuris yra vangus, nykus ir apatiškas, ir jis yra priešingas budriam tikėjimui.

Yra daug žmonių, kurie tvirtina, kad jie yra niekas, kad jie yra tik niekšybė, vargas ir panašūs dalykai, tačiau jie negali pakęsti, kai kitas jiems sako, kad jie nieko verti, kad jie yra kvailiai ir panašius paniekinančius žodžius.

„Po šių dalykų pamačiau ant kryžiaus kabantį Dievo Sūnų ir minėtą moters atvaizdą, kuris rodėsi lyg vaiskus švytėjimas, ateinantis iš senovės. Dieviška jėga ji buvo nuvesta pas Jį ir pakilo į viršų taip, kad buvo apšlakstyta krauju iš Jo šono; ir tokiu būdu Dangiškojo Tėvo valia ji buvo sujungta su Juo linksmose sužadėtuvėse ir kilniai apdovanota Jo kūnu ir krauju.“

Tu nori sužinoti, kokia yra Kristaus kraujo galia? Sugrįžkime prie jo pavyzdžio, prisiminkime provaizdį, papasakokime senąjį Raštą.

Sausio 21 d. Vatikane buvo paskelbtas dekretas, kuriuo popiežius Pranciškus suteikė Liono vyskupui šv. Ireniejui Bažnyčios mokytojo titulą. Šia proga „Katalikų Tradicijos“ skaitytojams skelbiame šv. Ireniejaus veikalo „Prieš erezijas“ ištrauką.

Visa, ką žmogus brangina ir vertina: turtai, malonumai, garbė, negali susilyginti su skaisčia siela.

„Žodžiu, atimkite Bažnyčios autoritetą, ir nei Dieviškasis Apreiškimas, nei natūralus protavimas neduos jokios naudos, nes kiekvienas jų gali būti aiškinamas pagal asmeninį žmogaus kaprizą... Ar jie nemato, kokia iš tos prakeiktos sąžinės laisvės atsirado didžiulė eretiškų ir ateistinių sektų įvairovė?... Aš kartoju: jei atimsime paklusnumą Bažnyčiai, nebus klaidos, kuri nebus priimta.“

1542 metais, likus ketveriems metams iki Liuterio mirties ir trejiems – iki Tridento Susirinkimo, mažame Kastilijos kaimelyje Fontiverose gimė Jonas Jėpes (Yepes), kurio gyvenimas ir veikla tapo tarsi gyvas atsakas (ne vienintelis, bet, aišku, vienas iš ryžtingiausių bei giliausių), kurį Dievas teikėsi duoti to neramaus meto, XVI amžiaus antros pusės, žmonėms.

Labai greitai, vėliausiai antrojoje II a. pusėje žodis „Katalikų“ perteikia mintį, jog Katalikų Bažnyčia yra tikroji Bažnyčia, besiskirianti nuo eretiškų susirinkimų.

Sausio 29 d. minimas vyskupas ir Bažnyčios mokytojas šv. Pranciškus Salezas, kurio 400-ąsias gimimo dangui metines minime šiais metais. Skelbiame kelias ištraukas iš žymiojo šv. Pranciškaus Salezo veikalo „Filotėja“.

Turėdamas švelnią ir meilią sielą, bet tvirtai įsišaknijęs tiesoje ir šventume, Ženevos vyskupas Pranciškus savo žymiais pamokslais atkovojo daugybę sielų, kurios buvo pasukusios klaidingu ir pražūtingu kalvinizmo keliu.