Dorybės

Vienas senolis yra pasakęs: „Mums labiau už viską reikia nuolankumo ir dera būti pasirengusiems sutikti su viskuo, ką girdim, – juk nuolankumas atmuša priešo ir prieštarautojo strėles“. Tad pažiūrėkim, kodėl jis šitaip tvirtina.

Uolus dorybių praktikavimas dažnai vaizduojamas kaip kažkas atšiauraus, nepatrauklaus. Dorybingi žmonės, regis, nespindi gyvenimo džiaugsmu, slopina savo troškimus, kuriuos patenkinę dauguma tampa laimingi. Tačiau ar toks požiūris tikslus?

Tas, kurio vardo negalima sakyti. Tas, kurio neįmanoma pamatyti. Išgirsti. Jis neapčiuopiamas. Nesugaunamas. Į žmogaus gyvenimą įsikišantis tada, kai suranda jį laisva valia pasirengusią priimti sielą.

Nežinia, ko žmogus galėtų daugiau trokšti, kaip ramybės ir dvasinės giedros. Kiekvienas ilgisi palaimintos būsenos, kur išsibaigia audros ir nerimo srovės, kur žmonės virsta angelais, gyvenimas — rojumi, kryžiai — švyturiais.