Vienas akivaizdžiausių šiuolaikinio gyvenimo bruožų yra tas, kad jis griauna bendruomenes.

Lokalumas susijęs su lojalumu, nes lojalumas yra ne kas kita, kaip meilė – meilė kažkam dėl to, kad tam kažkam priklausai. Lojalumo prigimtis išryškėja, kai atsisakome geresnio dėl artimesnio.

Siaubingoji „tradicinė šeima“, kaip sakyta, būtų remiama tik baisiausio scenarijaus atveju, Lietuvą valdant Kinijos statytiniams.

Vakarų elitas imigraciją atvirai traktuoja kaip paprastą ekonominį išteklių, skirtą palaikyti gerovės sistemoms, kurios priešingu atveju bankrutuotų. Jie taip pat draudžia bet kokias diskusijas apie tai, kokį poveikį šie imigracijos skaičiai daro visuomenės kultūrai, papročiams ir identitetui.

Šiemet pirmą kartą per visą Europos Parlamento istoriją per Kalėdas jo būstinėje Briuselyje buvo leista pastatyti prakartėlę.

Hebrono [palestiniečių miesto] meras pasiūlė 20 šekelių kiekvienam, kuris jo mieste užmuš šunį. Palestiniečiai išėjo į gatves, kankindami ir žudydami dešimtis šunų.

Modernistinė barbarybė griauna Bažnyčią, ir jūsų pareiga ją apginti, gelbėti ir patiems gelbėtis, kai dažnai net dvasininkai apleidžia sielų gelbėtojų pareigas.

JAV arkivyskupas Charlesas Chaputas pareiškė, kad Joe Bidenas „nėra bendrystėje su katalikų tikėjimu“, o „bet kuris kunigas, dabar teikiantis Komuniją prezidentui, dalyvauja jo veidmainystėje“.

Tauta toje naujakalbėje virsta „tautos fenomenu“, šeima – „šeimos vertybėmis“, patriotizmas – „tautiniu identitetu“, „etnine tapatybe“, religija – „religine pasaulėžiūra“.

Jei kas nors sako, kad Dievo nebereikia, nes atradome Didįjį sprogimą, tai labai naivus Dievo vaizdinys.

Katalikų nusistatymas ir veikimas, kuris siekia pagerinti vargstančiųjų būvį, suprantama, neturi būti kreipiamas į tai, kad viena kuri valstybės forma būtų keliama ar remiama daugiau už kitą.

Jei anksčiau gydytojas buvo tas, kuris gydė, guodė, rūpinosi, jei nebuvo įmanoma išgydyti, dabar jis tapo priemone daryti viską, ko nori pacientas.

Nors nuo 1970-ųjų platinamos apokaliptinės pranašystės apie per greitą pasaulio populiacijos augimą, iš tikrųjų duomenys rodo, jog prasideda atvirkštinis procesas.

JAV federalinis apeliacinis teismas blokavo siekį priversti gydytojus atlikti abortus arba lyties keitimo operacijas.

„The Atlantic“ išspausdintame straipsnyje teigiama, kad rožinis Jungtinėse Valstijose tapo smurtinio dešiniojo ekstremizmo simboliu.

Kaipgi taip neseniai iškilęs ir vien mažumai aktualus reikalavimas sugebėjo ne tik itin greitai tapti mūsų šalių įstatymų leidėjų rūpesčiu, bet ir veiksmingai įbauginti bei diskredituoti kiekvieną priešininką ar abejojantį taip sėkmingai, kaip vargu ar esame regėję per visą žmogaus teisių judėjimo istoriją?

Birželio 26 d. daugiau nei 100 tūkst. žmonių dalyvavo Ispanijos eitynėse už gyvybę Madride, kurių metu protestavo prieš siūlomus šalies abortų įstatymo pakeitimus ir kitus žmogaus orumą pažeidžiančius įstatymų projektus.

Sprendimas turės reikšmingas teisines pasekmes: galimybę atlikti abortą – intencionalų dar negimusio vaiko sunaikinimą – artimiausiu metu reikšmingai apribos daugiau nei 20 iš 50-ies JAV valstijų.

Akcijos „Maldos skydui už šeimą – namų bažnyčią, visuomenės ir valstybės pagrindą“ iniciatoriai kviečia naujai maldos akcijai: kviečiama iki spalio 1 d. melstis ir įsipareigoti pasninkui už Lietuvos valdžią.

Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis atėmė galimybę religinėms bendruomenėms ir bendrijoms gauti 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio.

Svarbi valdžios institucija dar kartą pasirodė esanti morališkai žlugusi, jei ne visiškai netekusi legitimumo.

Ignoravimo ir nutylėjimo strategija jau seniai nebeveikia ir yra klaidinga. Taip pat neužtenka privačių maldų ar maldos kokioje kitoje vietoje, toli nuo šių eitynių. Privalome būti ir melstis būtent čia, ir tai daryti viešai! Vieša nuodėmė reikalauja viešos reparacijos, viešos atgailos ir Dievo atsiprašymo.

Atsilyginimo aktas yra malda, turinti intenciją atlyginti už nuodėmingus veiksmus. Kadangi nuodėmė propaguojama viešai ir su valstybės leidimu, mes taip pat melsimės viešai.

Viešai ir atkakliai esminius moralinius įstatymus pažeidžiantys politikai yra ekskomunikuoti ir todėl negali priimti šv. Komunijos.

Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės.

Nors viso pasaulio akys nukreiptos į žmogišką ir materialią žalą, kurią padarė Rusijos agresija Ukrainoje, retai pastebima kančia, kurią tenka patirti surogatinėms motinoms, patekusioms į surogacijos spąstus.

„Amerikoje vyksta karas prieš vaiką. Ir jei mes sutinkame, kad motina gali nužudyti savo vaiką, kaip mes galime kitiems žmonėms pasakyti nežudyti vienas kito“, – sakė šv. Motina Teresė.

Krikščionių persekiojimas islamo pasaulyje tapo visuotiniu reiškiniu.  2011 m. R. Ibrahim pradėjo rašyti dokumentines apžvalgas „Musulmonų vykdomas krikščionių persekiojimas“, kuriose surenkami kai kurie, toli gražu ne visi, krikščionių persekiojimo visame pasaulyje atvejai.

Krikščioniškas tikėjimas rodo pašaukimą jau per žemiškąjį gyvenimą būti Šv. Dvasios šventove, netgi Švč. Trejybės buveinė. Todėl žmogaus kūnui reikia teikti pagarbą, kuriai prieštarauja savanoriškas kūno sunaikinimas po mirties.

Idėjų srityje liberalizmas yra absoliuti klaida, o veiksmų srityje – absoliuti netvarka. Abiem atžvilgiais jis yra ex genere suo [iš savo esmės] labai sunki, mirtina nuodėmė.

Pakeisti juridinį teisingo karo principų pritaikymą mandagiais ir dievobaimingais teiginiais, smerkti karinius veiksmus, nepasiūlant realių alternatyvių priemonių teisingumui ir taikai užtikrinti – visa tai būtų rimtas Bažnyčios misijos moderniajame pasaulyje paneigimas.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku