Trečia, gerai išpažinčiai būtinas ketinimas daugiau nebenusidėti; šis ketinimas turi būti tvirtas, visuotinis ir veiksmingas.
Pirma, jis turi būti tvirtas. Kai kurie sako: Aš norėčiau daugiau niekada nedaryti šios nuodėmės: Norėčiau daugiau niekada nebeįžeisti Dievo. Deja, šis „norėčiau“ reiškia, kad ketinimas nėra tvirtas. Kad turėtumėte tvirtą siekį, turite ryžtingai sakyti: Aš daugiau niekada nebenoriu daryti šios nuodėmės; daugiau niekada sąmoningai neįžeisiu Dievo.
Antra, jis turi būti visuotinis. Atgailautojas turi turėti tikslą vengti visų be išimties nuodėmių, t. y. visų mirtinų nuodėmių. Kalbant apie lengvąsias nuodėmes, sakramento galiojimui pakanka, kad būtų apgailestaujama dėl vienos jų rūšies ir kad būtų tvirtai pasiryžta jos vengti. Dvasingos sielos turėtų užsibrėžti tikslą vengti visų tyčinių lengvųjų nuodėmių, o netyčinių lengvųjų nuodėmių atžvilgiu pakanka pasiryžimo saugotis jų pagal galimybes, nes visų netyčinių nuodėmių išvengti neįmanoma.
Trečia, ketinimas vengti nuodėmių turi būti veiksmingas, t. y. jis turi priversti atgailautoją imtis priemonių, kad jis vėl nenusidėtų nuodėmėmis, kurias išpažįsta, ir vengti progų, galinčių paskatinti nusidėti. Proga nusidėti vadinama tokia proga, kai asmuo dažnai įklimpsta į sunkią nuodėmę arba be pateisinamos priežasties tampa nuodėmės priežastimi kitiems. Nepakanka, kad atgailautojas siektų vien tik atsisakyti nuodėmės: taip pat būtina pasiryžti pašalinti jos priežastį; kitaip visos jo išpažintys, nors ir gautų tūkstančius atleidimų, bus negaliojančios, nes nepašalinti progos mirtinai nusidėti savaime yra mirtina nuodėmė. Ir, kaip jau parodžiau savo Moralinėje teologijoje (Lib. 6, n. 454), tas, kuris gauna išrišimą, neturėdamas tvirto tikslo pašalinti tikėtinų mirtinų nuodėmių priežastį, padaro naują mirtiną nuodėmę ir yra kaltas dėl šventvagystės.
Tačiau kas nors gali pasakyti: Jei aš atsiskirsiu nuo tokio ir tokio asmens, jei atsisakysiu tokios ir tokios pažinties, tai sukels papiktinimą ir bus proga apkalboms. Aš atsakau: „Jūs neteisus, nes priešingai – nepašalinęs progos, sukelsite papiktinimą tiems, kurie žinos apie netinkamą pažintį ir galite būti tikri, kad nors jie nesakys to jūsų akivaizdoje, jie vis dėlto galvos, kad jūsų elgesys nusipelno pasmerkimo. Bet jūs sakysite: Atsiskirti nuo tokio ir tokio žmogaus būtų nemandagu ir netgi nedėkinga, nes tas žmogus man padeda, tarnauja ir pagelbsti. Taip, toks žmogus tikrai padeda atitolinti tave nuo Dievo ir priverčia tave gyventi nelaimingą gyvenimą čia ir dar nelaimingesnį gyvenimą vėliau. Ar vengti tokio žmogaus yra nemandagu ar nedėkinga?
Mandagumas ir dėkingumas pirmiausia priklauso Jėzui Kristui, kuris yra begalinės didybės Valdovas ir iš kurio esame gavę neapsakomas gėrybes. Tad argi nematote, kad taip kalbėti jus verčia aistra ir kad ieškote pretekstų, kad patektumėte į amžinąją pražūtį? Ak! daugiau nebeskaudinkite Jėzaus Kristaus Širdies. Šv. Liudvikai, kai ji buvo apgailėtinai įsipainiojusi į pavojingą draugystę, pasirodė Jėzus ir parodė jai skaudžiai sužeistą savo Širdį. Šventoji ėmė verkti dėl savo kaltės ir paliko draugą, sakydama, kad negali mylėti nieko kito, kaip tik Jėzų Kristų, su kuriuo buvo susižadėjusi. Nuo tada ji visiškai pasišventė savo Sutuoktinio meilei ir tapo šventąja.
