Gimties „keitimas“ pamažu tampa legalus, pedagogai ir tėvai mato šį „trendą“ greitai plintant jaunimo tarpe. Tad ar galima savo vaikus apsaugoti?

Vyskupas Athanasius Schneideris išdėstė dvylika žingsnių, kuriuos katalikai tėvai privalo žengti, jei nori apsaugoti savo šeimas ir vaikus.

Kiekviena nauja technologija suteikia žmonėms naujų ir nuostabių galimybių. Tačiau blaivus šių technologijų įvertinimas padės mums atskirti jų teikiamą naudą nuo jų daromos žalos.

Būtent per ryšius su kitais žmonėmis mes augame tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Istorija rodo, kad išliko tos šeimos, miestai, regionai ir civilizacijos, kurios turėjo stipriausius socialinius ryšius.

Be tinkamo tikybinio ir dorovinio lavinimo, - kaip išmintingai yra įspėjęs Leonas XIII, - „nesveika bus kiekviena sielų kultūra“.

Norint iš ko nors gauti naudos, reikia tam pasirengti. Jei nė kiek nesistengiame parengti savo vaikų tam, ką jie patiria kiekvieną sekmadienį bažnyčiose, neturėtume stebėtis, kad šv. Mišios tik paviršutiniškai paveikia jų sielas.

Bandydami iš naujo atrasti sveiką, katalikišką vyriškumo suvokimą, galime jį pradėti vaizduoti per daug supaprastintai ar pernelyg plokščią.

Dabar įdiegtas požiūris yra toks: karjera – visiems, o vaikų auginimas – tik kai kuriems. O juk normalu yra atvirkščiai: visoms šeimoms auginti vaikus, nes toks yra pirminis šeimos tikslas, o darbui skirti tiek laiko, kiek yra būtina išlaikyti šeimai ir kiek nekenkia jos gerovei.

Visa tai patvirtina, ką kartą yra parašęs Jamesas Douglas: „Jei kada būtų parašyta žiaurumo istorija, ji pripildytų tūkstančius tomų, o didžiausią dalį sudarytų žiaurumo vaikų atžvilgiu aprašymas“.

Mūsų liberaliai mąstantys politikai ir žiniasklaida ištikimai tarnauja marksistų pagimdytoms idėjoms ir kovos prieš krikščionišką šeimą taktikai. Tik prisiminkime, kaip stengiamasi Seime priimti partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir kaip bandoma prigimtinei šeimai prilyginti drauge gyvenančių seksualinių mažumų sąjungas.

Vyras savo kaip tėvo pareigas apriboja materialiniu vaikų aprūpinimu, o visą kitą auklėjimą paveda motinai, gatvei ir internetui.

Jeigu katalikai tėvai būtų bijoję turėti daugiau vaikelių, tai Bažnyčia niekuomet nebūtų susilaukusi tokių dvasios galiūnų kaip šv. Bernardas, kuris buvo penktasis iš septynių vaikų.

Taigi santuoka sujungia ir susaisto sielas – pirmiau ir tvirčiau sielas nei kūnus, ir tai padaro ne jausmų išsiliejimu ar širdžių prisirišimu, bet laisvu ir tvirtu valių nutarimu. Iš šio sielų susijungimo, taip nustačius Dievui, kyla šventas ir nepažeidžiamas ryšys.

Šiomis dienomis Lietuvoje siekiama įteisinti homoseksualiais santykiais paremtas civilines sąjungas ar partnerystes. Dėl šių iniciatyvų susirūpinę kunigai Arnoldas Valkauskas, Algirdas Toliatas ir Gabrielius Satkauskas kviečia tikinčiuosius dalyvauti maldos devyndienyje nuo gegužės 20 d.

Vienas gyvenimas, kad ir koks trumpas būtų, gali būti labai svarbus; tai taip aiškiai įrodė šios neįtikėtinos moters istorija.

Kuo mažiau tvirtų ir tikinčių šeimų – tuo mažiau pašaukimų į kunigystę, vienuolinį gyvenimą, tuo daugiau nelaimingų žmonių, kurie vaikystėje nepatyrę tėvų meilės, išgyvenę tėvų skyrybas, girtavimus, neištikimybes turi tvarkytis su savo psichologinėmis ir dvasinėmis žaizdomis.

Daugybę metų savo studentams siūlau vasaromis imtis sodininkystės. Šiais metais ketinu tai padaryti kur kas primygtiniau.

Iš tikrųjų Disnėjus tyliai, bet nuosekliai naujajam tapatybės politikos pasauliui kelią kloja jau 40 metų. Bent jau nuo vadinamojo „Disnėjaus renesanso“ pradžios 80-aisiais Disnėjus yra progresyvistų Trojos arklys, infiltravęsis beveik į kiekvienus išsivysčiusio pasaulio namus.

Nauji paviešinti vaizdo įrašai iš Disnėjaus kompanijos vadovų privačios konferencijos atskleidžia šios kompanijos ir jos kuriamų animacinių filmų vaikams socialinius tikslus – agresyvų „LGTBTQ+“ propagavimą.

Široki Brijegas yra 30 000 gyventojų turinti savivaldybė Bosnijoje ir Hercegovinoje, iš kurių apie 13 000 – kroatai katalikai. Tarp šių katalikų visiškai nėra skyrybų. Kaip galima paaiškinti šį nuostabų faktą?

Tauta yra šeimų šeima, tauta kyla iš šeimos ir ja remiasi – tai natūrali, Dievo nustatyta žmonių bendruomenių hierarchija, ir mes visi suvokiame, kad šeimos institucija turi esminę reikšmę visoms tautos gyvenimo sritims. Be šeimos tauta neišliks fiziškai, ir tada nebus kam nė dėstyti mirusios tautos etnokultūros.

Tiek geri Pranciškaus ir Jacintos tėvai, tiek Švenčiausiosios Mergelės pedagogika gali ir turėtų suteikti įkvėpimo visiems tėvams rimtai rūpintis savo vaikų krikščionišku auklėjimu.

Šioje paskaitoje pažvelgsime į šv. Jono Bosko vaikų auklėjimo metodą.

Stenkitės valgyti kartu kuo dažniau. Pasistenkite nevalgyti mašinoje, paskubomis ar atskirai. Susiburti prie vieno stalo yra labai svarbu.

Tikriausiai visi tėčiai vienu ar kitu metu patiria šią „kovoti ar trauktis“ būseną.

Šiais laikais labai daug vaikų yra pernelyg lepinami tėvų, todėl atėję į mokyklą krečia išdaigas norėdami pelnyti dėmesio, demonstruodami mažojo imperatoriaus sindromą.

Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais?

Kokios yra vyriškumo savybės? Tos savybės yra ar bent jau buvo glaudžiai susiję su dviem vyro pašaukimais – būti kariu ir kunigu.

Vyrai ir moterys linksta tapti idiotais skirtingais būdais, net priešingomis kryptimis. Būtent todėl jiems reikia vienas kito, dėl papildomumo ir pataisymo.

Mažylių šurmulys, prasta vyresnėlių nuotaika, tėvų nuovargis... Šeimos malda kartais panaši į kliūčių ruožą. Kaip galėtumėte ramiai ir tvarkingai melstis su savo vaikais?

Jeigu Kinija dešimtmečiais atvirai skleidė „vieno vaiko“ propagandą, tai, atrodo, kad likusiose pasaulio šalyse veikia subtilesnė, bet ne mažiau paveiki įtaiga, dėl kurios net ir finansiškai vaikų galintiems turėti žmonėms tai padaryti psichologiškai yra sunkiau nei bet kada anksčiau.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku