![Šv. Jonas Bosko](/tradicija/img/str_didelis/sv_Jonas_Bosko3_m.jpeg)
2024.07.26Šv. Jonas Bosko
Daugelyje puokščių buvo supuvusių ar bekvapių gėlių, simbolizuojančių gerus darbus, padarytus mirtinos nuodėmės būsenoje – taigi nenuopelningus – arba iš žmogiškų paskatų.
![Heraklis](/tradicija/img/str_didelis/Heraklis_m.jpg)
2024.07.25Kun. John A. Perricone
Dogmatinį kunigo paveikslą užtemdė pastarųjų šešių dešimtmečių didžioji krizė – iš tiesų tragiškai susilpnėjo didingas kunigo pašaukimas.
![Popiežius Pranciškus](/tradicija/img/str_didelis/popieziaus_Pranciskaus_desimtmetis_m.jpg)
2024.07.24Caminante Wanderer
Galbūt dėl pačios Karmelio kalno Dievo Motinos užtarimo, nieko neįvyko. Ir jau imta komentuoti, kas įvyko Vatikano koridoriuose.
![Šimtai imigrantų iš Hondūro kerta sieną upe į Meksiką, 2018.10.29. AFP news agency.](/tradicija/img/str_mazas/m_Simtai_imigrantu_is_Honduro_kerta_upe_i_Meksika.png)
2024.07.23
Trijų dalių interviu su Šv. Pijaus X brolijos kunigu Gregoire Celier. Šis interviu anglų kalba pirmą kartą buvo išspausdintas 2007 m. rugpjūtį žurnale „The Angelus“.
![IX sekmadienis po Sekminių](/tradicija/img/str_didelis/9th_sekmadieinis_po_sekminiu_m.jpg)
2024.07.21Kun. Robertas Urbonavičius
Vadinamės krikščionimis, bet jais nesame, nes mūsų vidinėse šventovėse stovi altorius mūsų troškimams.
![Šv. Vincentas Paulietis](/tradicija/img/str_didelis/Vincentas_Paulietis_m.jpg)
2024.07.19
Vincentas Paulietis – tai neprilygstamas artimo meilės šventasis. Vien jau jo įsteigtų institutų sąrašas užimtų visus šiam trumpam pasakojimui apie jo gyvenimą skirtus puslapius.
![Piligriminis žygis](/tradicija/img/str_didelis/2022_piligriminis_zygis_m.jpg)
2024.07.18Katalikų Tradicija
Tai puiki proga visiems katalikų Tradiciją palaikantiems Lietuvos katalikams kartą per metus susiburti bei drauge melstis.
![](/tradicija/img/str_didelis/moteris_meldziasi_Misiose_m.jpg)
2024.07.17Sam Guzman
Kodėl Dievas taip dažnai leidžia mums suklysti, nors taip dažnai meldžiamės prašydami Jo pagalbos ir malonės? Kodėl klimpstame į nuodėmės pelkę, net ir desperatiškai norėdami išsivaduoti?
![Toskanos laukai](/tradicija/img/str_didelis/Toskanos_laukai_m.jpg)
2024.07.16Kennedy Hall
Mes esame „tradicionalistai“ ne todėl, kad esame teologai, mes esame „tradicionalistai“, nes esame dėkingi.
![VIII sekmadienis po Sekminių](/tradicija/img/str_didelis/8_sekmadienis_po_Sekminiu2_m.jpg)
2024.07.14Kun. Robertas Urbonavičius
Viskas mūsų rankose: Dangus ar pragaras, gyvenimas ar mirtis. Dievas mus sukūrė be mūsų, bet išganyti mūsų be mūsų indėlio negali.
![](/images/jch-optimize/ng/tradicija_img_str_Sv__Pijus__X__su__tiara__m.webp)
2024.07.12Wilhelm Hünermann
– O, jis jau toks, – nusišypsojo Sartas ir ramiausiai užsimovė žiedą ant piršto. – Čia išėjo geras biznis. Reikės dažniau taip padaryti. – Dėl Dievo meilės, – sunkiai atsiduso sekretorius.
![Piligrimai prie Kovadongos Dievo Motinos šventovės](/tradicija/img/str_didelis/piligrimai_Kovadongoje_m.png)
2024.07.10
Vatikanas uždraudė švęsti tradicines lotyniškas Mišias Kovadongos Dievo Motinos šventovėje.
![](/tradicija/img/str_didelis/tradicines_lotyniskos_Misios_m.jpg)
2024.07.09FSSPX.news
2024 m. liepos 2 d. Londono laikraštyje The Times paskelbtame laiške, kurį pasirašė beveik penkiasdešimt svarbių Didžiosios Britanijos veikėjų, Šventojo Sosto prašoma netaikyti naujų apribojimų tradicinėms lotyniškoms Mišioms.
![Kano Naidzenas, „Krikščionių Mišios Japonijoje“ (apie 1600 m.)](/tradicija/img/str_didelis/krikscioniu_misijos_Japonijoje_m.jpg)
2024.07.08René Fülöp-Miller
Jei iki šiol naujose kolonijose Evangeliją skelbė dominikonai, pranciškonai ir pasauliečiai kunigai, tai dabar karalius Jonas III nusprendė prašyti popiežių atsiųsti keletą naujai steigiamos Jėzaus draugijos vyrų.
![](/tradicija/img/str_didelis/_m_VII_sekmadienis_po_sekminiu.jpg)
2024.07.08Kun. Robertas Urbonavičius
Ypač šiais laikais būkime atidūs ir atsargūs ir nepriimkime to, kas neatitinka Kristaus mokymo, kuris užantspauduotas Evangelijoje ir Šventojoje Tradicijoje.
![Į Ispaniją plaukiantys migrantai iš Afrikos](/tradicija/img/str_mazas/m_I_Ispanija_plaukiantys_migrantai_is_Afrikos.png)
2019.11.17SSPX.org
Trijų dalių interviu su Šv. Pijaus X brolijos kunigu Gregoire Celier. Šis interviu anglų kalba pirmą kartą buvo išspausdintas 2007 m. rugpjūtį žurnale „The Angelus“.
![](/tradicija/img/str_didelis/02576_Kristus_nesa_kryziu_Vecellio_Tiziano_1570_75_m.jpg)
2024.07.03Gyula Mago
Kantrybė kentėjimuose yra vertesnė nei mirusiųjų prikėlimas ar stebuklų darymas. Tai siauras kelias, vedantis tiesiai prie dangaus vartų. Kentėjimai mus padaro kankinių draugais.
![](/tradicija/img/str_didelis/moteris_diakonatas_m.jpg)
2024.07.02
Belgijos apygardos teismas nusprendė, kad du katalikų arkivyskupai turės atlyginti daugiau kaip po 1500 eurų žalą už tai, kad neleido moteriai pradėti parengimo diakonatui kursų.
![Giovanni Bellini, Jėzaus Kristaus apipjaustymas (~1500 m.)](/images/jch-optimize/ng/tradicija_img_str__didelis___m__Bellini__Apipjaustymas.webp)
2024.06.30Marius Parčiauskas
Pertvarkius kalendorių, pašalinta gilias šaknis turinti šventė – Brangiausiojo Kristaus Kraujo iškilmė, tradiciniame liturginiame kalendoriuje švenčiama liepos 1-ąją.
![Duonos padauginimo stebuklas](/tradicija/img/str_didelis/duonos_padauginimo_stebuklas_m.jpg)
2024.06.30Kun. Robertas Urbonavičius
Nuodėmės vergais tampame savo noru, nors ir dažnai kaltę suverčiame žmogiškam silpnumui, nes nebudėdami ir nepasipriešindami pagundoms, mes atidarome savo sielos pilies vartus priešui.
![Kauno kunigų seminarija](/tradicija/img/str_didelis/kauno_kunigu_seminarija_m.jpg)
2024.06.28Kęstutis Choromanskis
Šiuo metu (2024 m.) Lietuvoje mokosi tik 26 klierikai, t. y. beveik 12 kartų mažiau nei piko metu 1994 m. ir 4 kartus mažiau nei gūdžiame sovietmetyje 1983 m.
Niekam ne paslaptis, kad pašaukimų į kunigystę skaičius visame pasaulyje (išskyrus kai kurias Afrikos šalis) mažėja. Šis mažėjimas paskutiniais dešimtmečiais yra ryškiausias Europoje. Deja, Lietuva netapo laiminga išimtimi. Paskutinius du dešimtmečius seminaristų mūsų šalyje taip pat tolydžio mažėjo.
Seminarijų tuštėjimo metas
Nuo 1982 m. kasmet leidžiamame „Katalikų kalendoriuje-žinyne“ (nuo 1999 m. „Katalikų žinynas“) pateikiami statistiniai duomenys apie Lietuvos kunigų ir seminaristų skaičių. Peržiūrėjus 40 metų laikotarpį atsiskleidžia neraminanti tendencija:
1983 m. vienintelėje Lietuvoje veikusioje Kauno kunigų seminarijoje mokėsi 104 klierikai. Nuo tų metų seminaristų skaičius pastoviai augo, galbūt todėl, kad sovietų valdžia atsisakė kandidatų į kunigystę skaičiaus ribojimo. Seminaristų skaičiaus augimas paspartėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tautinio entuziazmo ir religinio pakilimo metais. Pikas buvo pasiektas 1994 m., kada trijose šalies seminarijose mokėsi 307 klierikai. Tada jų skaičius ėmė mažėti, kol 1999 m. pasiekė 200. Kelis metus jis stabilizavosi, bet nuo 2003 m. vėl ėmė trauktis ir toliau jau mažėjo nesustabdomai.
Šiuo metu (2024 m.) Lietuvoje mokosi tik 26 klierikai, t. y. beveik 12 kartų mažiau nei piko metu 1994 m. ir 4 kartus mažiau nei gūdžiame sovietmetyje 1983 m.
Šiandieninę situaciją įdomu palyginti su pašaukimų skaičiumi tarpukario Lietuvoje. Nuo 1925 iki 1940 m. trijose šalies seminarijose (Kauno, Telšių ir Vilkaviškio) vidutiniškai per metus mokėsi apie 350 klierikų.
Seminarijos
Seminaristų skaičiaus dinamiką atitinka ir Lietuvos seminarijų istorija.
Sovietmečiu Lietuvoje veikė vienintelė Kauno kunigų seminarija. 1989 m. buvo atkurta Telšių kunigų seminarija, 1993 m. – Vilniaus kunigų seminarija, 1997 m. – Vilkaviškio kunigų seminarija. 2005 m. pastaroji dėl studijuojančiųjų trūkumo buvo uždaryta, o 2020 m. likusios trys kunigų seminarijos buvo „sujungtos“, t. y. tapo skirtingų etapų formacijos vietomis, kuriose paeiliui kunigystei buvo ruošiami kandidatai iš visų Lietuvos vyskupijų. Telšių kunigų seminarijai patikėtas propedeutinio (parengiamojo) kurso auklėtinių ugdymas, Kauno kunigų seminarijoje vyko dvejų metų filosofijos studijos, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje – ketverių metų teologijos studijos. 2024 m. nuspręsta uždaryti ir Telšių kunigų seminariją.
Lietuvos kunigai
Pašaukimų sumažėjimas neišvengiamai atsiliepė ir kunigų skaičiui šalyje. 1983 m. Lietuvos parapijose dirbo 691 kunigas. Šaliai atgavus nepriklausomybę, kunigų skaičius ėmė pamažu didėti, kol 2012 m. pasiekė 810. Tada kunigų ėmė stabiliai mažėti, vidutiniškai po 13 per metus, ir dabar, 2024 m., Lietuvoje liko 687 kunigai, taigi panašiai kaip prieš 40 metų. Jei išliks dabartinės tendencijos (mažas pašaukimų skaičius), ateinantį dešimtmetį kunigų mažės dar sparčiau.
Priežastys
Klierikų skaičiaus mažėjimo priežastimis paprastai įvardijamas visuomenės supasaulėjimas, šeimos instituto nykimas, skandalai Bažnyčioje, bendras Europos šalių populiacijos mažėjimas. Be abejo, visi šie procesai turi neigiamą poveikį, tačiau galime paklausti, kodėl, nepaisant viso šito, tradicinėse (tradicinio katalikų mokymo, dvasingumo ir liturgijos besilaikančiose) bendruomenėse pašaukimų netrūksta. Po Vatikano II Susirinkimo XX a. 7-ajame dešimtmetyje Bažnyčioje pradėjus radikalias reformas, buvo teigiama (kai kurie taip teigia iki šiol), kad Bažnyčios „modernėjimas“ ir prisitaikymas prie pasaulio turėtų pritraukti šiuolaikinį jaunimą. Deja, tikrovė rodo, jog yra priešingai ir jaunuoliams reikia ne supasaulėjusios, „atmieštos“ katalikybės ir suprotestantintos liturgijos, bet tvirto, aiškaus, nekintančio katalikų mokymo ir gilaus, šimtmečiais išbandyto dvasingumo. Kad išvengtų visiško katalikybės išnykimo Europoje, Bažnyčios vadovams reikėtų permąstyti vykdomą politiką, atsisakyti pražūtingo aggiornamento (atsinaujinimo) bei modernizmo ir visų pirmiausia grįžti prie tradicinio katalikų tikėjimo, liturgijos ir dvasingumo.
![Litografija „Vilniaus apylinkės. Tuskulionys“](/tradicija/img/str_didelis/Tuskulenu_dvaras_m.jpg)
2024.06.27Anthony Esolen
Vyrai ir moterys linksta tapti idiotais skirtingais būdais, net priešingomis kryptimis. Būtent todėl jiems reikia vienas kito, dėl papildomumo ir pataisymo.
![Popiežius Šv. Pijus X sėdi krėsle](/tradicija/img/str/Sv_Pijus_X_sedi_m.jpg)
2023.12.15Wilhelm Hünermann
– Bet ką padės metodai, kokia nauda iš naujų kelių, jei žmonės neturi drąsos ir jėgų jais eiti? Man reikia kunigų, kantrių, karštai mylinčių Dievą, sielas, kunigų, pasiryžusių pasiaukoti net save užmirštant.
2024.06.24
- Visi autoriaus straipsniai:
![Katalikų jaunimo dienų „didžėjus“ kunigas Guilherme Peixoto groja techno muziką koncerte Portugalijoje 2023 m.](/tradicija/img/str_didelis/kunigas_didzejus_gilhermo_m.jpg)
2024.06.24Kun. Paul Robinson FSSPX
Jei pagrindinis tokios muzikos elementas yra ritmas – tada taip, jei ne – nebūtinai. Deja, didžioji dalis šiuolaikinės muzikos patenka į pirmąją kategoriją, pavyzdžiui: rokas, popmuzika, K-pop, kantri, hiphopas, repas, elektroninė muzika, sunkusis metalas, mirties metalas, techno, grandžas, alternatyvusis rokas ir kt.
Dėl ritmo viršenybės daugumoje šiuolaikinės muzikos kūrinių ji kelia pavojų sielai, nes pabrėžtinai ritminga muzika sužadina žemesnes žmogaus aistras ir dėl to jas tampa sunkiau kontroliuoti. Jei vyras nueina į paplūdimį, pusnuogių kūnų vaizdas gali pažadinti jo seksualinio potraukio aistrą. Panašiai ir muzika, kurioje dominuoja ritmas, iš karto veikia jos klausytoją, sužadindama tokias žemesnes aistras, kaip įniršis, neapykanta, maištavimas, geismas, savigaila, niūrumas, melancholija, neviltis ir pavydas.
Tie, kurių aistros sužadintos, dažniau elgiasi neprotingai, o kurie elgiasi neprotingai, paprastai nusideda. Pasak šv. Tomo Akviniečio, „sielos aistros, jeigu yra priešingos proto tvarkai, traukia mus į nuodėmę“.[1] Aistros siekia tik to, ko trokšta, neatsižvelgdamos į viso asmens gėrį, todėl proto ir malonės užduotis – suvaldyti ir nuslopinti aistras, kai jos trokšta moralinio blogio. Tačiau kuo labiau jos sužadinamos, tuo sunkiau jas kontroliuoti.
Muzikos, kurioje dominuoja ritmas, kūrėjai sąmoningai siekia sužadinti savo klausytojų aistras, ir dažniausiai jiems tai pavyksta padaryti, nesvarbu, ar klausytojai to nori, ar ne. Kataliko pareiga yra kiek įmanoma vengti dalykų, kurie galėtų sužadinti jo aistras, nes toks sužadinimas paprastai veda į nuodėmę.
Siūlyčiau kiekvienam, kuris kada nors klausėsi šiuolaikinės muzikos – įtariu, kad tai darė beveik visi – atidžiai ištirti, kokį poveikį ji jam daro. Daugelį šiuolaikinė muzika veikiau daug labiau, negu jie įsivaizduoja, ypač jeigu jos klausosi reguliariai. Jei pastebėsite, kad tokia muzika pabudina jūsų žemesnes aistras, sužadina tam tikrą pakilią nuotaiką, dėl kurios nuodėmė tampa patrauklesnė, arba sukelia iš pusiausvyros išvedantį emocijų antplūdį, vadinasi, ji yra jums pavojinga.
Akivaizdu, kad žmonės negali gyventi be muzikos, nes ji turi ypatingą galią „kalbėti“ mūsų sielai. Muzika mus veikia savaime, dar prieš mums apie tai susimąstant. Negalime sustabdyti to poveikio – galime tik nuspręsti, ar mėginti su juo kovoti, ar jam pasiduoti. Taip pat galime nuspręsti, kokios muzikos klausyti. Kadangi ritmą pabrėžianti muzika žadina žemesnes mūsų aistras, jos klausymasis gali tapti proga, vedančia į nuodėmę, nors pats savaime klausymasis nėra nuodėmė. Štai kodėl turėtume ją pašalinti iš savo grojaraščio.
Vertinant didžiąją dalį šiuolaikinės muzikos, be ydingos jos struktūros reikėtų atsižvelgti ir į jos tekstus, atlikėjus, gerbėjus bei vaizdo klipus.
Į ritmą orientuotos muzikos tekstai dažnai tiesiogiai dera su jos muzikine prigimtimi. Dainos, žadinančios įniršio, maišto ar geismo aistras, paprastai ir kalba apie įniršį, maištą ir geismą, arba jų žodžiai būna tiesiog beprasmiai, kaip viename puikiame straipsnyje pastebėjo dr. White‘as[2]. Taip yra todėl, kad pagrindinė šiuolaikinės muzikos žinia perduodama per jos dominuojantį ritmą, o ne per dainų žodžius. Būtent dėl to tokia muzika išlieka problemiška, net jeigu jos tekstai būna geri ar prasmingi, ir būtent dėl to krikščioniškasis rokas, bandantis pašventinti nešventą muziką šventais žodžiais, yra nevykęs sumanymas.
Šiuolaikinės muzikos atlikėjai dažnai įkūnija jos prigimtį. Netvarkinga muzika, skatinanti prarasti savikontrolę, skatins netvarkingą gyvenimą, ypač jeigu ji yra pagrindinė to gyvenimo dalis.
Rokas buvo vienas pirmųjų šiuolaikinės muzikos žanrų, kurių pagrindinis muzikos elementas yra ritmas. Jis išplito XX a. 7-ajame dešimtmetyje kaip muzikinė kontrkultūrinio hipių judėjimo išraiška. Neatsitiktinai 1969 m. žurnale „Life“ buvo išsakytas garsus teiginys: „Kontrkultūros sakramentai yra seksas, narkotikai ir rokas.“ Sekso ir narkotikų susiejimas su roko muzika buvo ne šmeižtas, o paaiškinimas. Roko muzikos – ir kitų iš jos kilusių šiuolaikinės muzikos žanrų – klausymasis skatina užmiršti moralę ir ieškoti pabėgimo nuo tikrovės, pavyzdžiui, tokio, kurį suteikia narkotikai. Neproporcingai didelis narkotikų perdozavimo atvejų ir ankstyvų mirčių skaičius roko žvaigždžių gyvenime turėtų būti įspėjimas tiems, kurie svarsto kurti arba groti šiuolaikinę muziką.
Be to, roko ir pop žvaigždės dažnai tampa savo gerbėjų dievaičiais. Taip yra todėl, kad šiuolaikinės muzikos atlikėjai savo dainomis sugeba savo klausytojams sukelti stiprias emocijas, kurios jiems patinka, kurias jie stengiasi iš naujo patirti, pakartotinai klausydamiesi mėgstamų dainų, ir nuo kurių ilgainiui tampa priklausomi. Koncertas tampa ritualizuota ceremonija, kurioje gerbėjai reiškia pagarbą savo dievaičiams ir stengiasi kuo labiau atsiduoti jų muzikai, kad galėtų mėgautis kolektyviniu, ekstatišku, ritmo sukeltu emociniu šėlsmu. Garbinimą neišengiamai lydi mėgdžiojimas. Gerbėjai natūraliai nori būti panašūs į jų dievinamus muzikantus. Todėl tie, kurie įprato klausytis šiuolaikinės muzikos, rizikuoja perimti jos reprezentuojamą gyvenimo būdą. Taip pat jie labai nenori atsisakyti šio įpročio, kai jiems būna parodomi jo trūkumai.
Pagaliau visa tai, kas pasakyta anksčiau, patvirtina muzikiniai vaizdo klipai, be kurių nebeįsivaizduojama šiuolaikinė muzika. Jie suteikia muzikantams galimybę parodyti tai, ką jų muzika reprezentuoja, nebūnant suvaržytiems sceninio pasirodymo apribojimų. Jie gali juose išreikšti gyvulišką geismingumą, akivaizdžią nepagarbą kitiems, neapykantą ir pyktį, nusikaltimų, pinigų ir materialinių gėrybių šlovinimą – trumpai tariant, reklamuoti nuodėmingą gyvenimą.
Šiuolaikinė muzika pasirinko ritmą kaip pagrindinį savo elementą, o tai reiškia, kad ją grojant sužadinamos žemesnės žmogaus aistros. Šį pasirinkimą logiškai seka atitinkamos dainų temos, tekstai, gyvenimo būdas ir videoklipai, išreiškiantys gyvenimą visiškai atsiduodant savo aistroms. Bet kuris protingas žmogus gali suprasti, kad tokios muzikos klausymasis traukia sielą žemyn ir trukdo jai trokšti aukštesnių gėrybių, vedančių į išganymą.
Dėl visų šių ritmą akcentuojančios muzikos ypatybių katalikai turėtų nuspręsti jos neklausyti. Net jeigu jos klausymasis savaime nėra nuodėmingas arba ne visada veda į nuodėmę, ji įkūnija nuodėmės dvasią ir yra užmezgusi santykius su pasauliu, kūnu ir – kartais – velniu. Šventasis Paulius mus ragina: „Nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir tobula.“ (Rom 12, 2)
VERSTA IŠ: Fr. Paul Robinson, „Is it wrong to listen to modern music?“, The Angelus, 2024, May-June.
[1] Summa theologica, I-II, q. 24, a. 2, ad 3.
[2] Dr. David A. White, „The problem with modern music“, The Angelus, 2009, December. http://www.angelusonline.org/index.php?section=articles&subsection=show_...
![](/tradicija/img/str_didelis/israel_eugenio_zolli.jpg)
2024.06.21Šv. Pijaus X kunigų brolija Lietuvoje
1945 m. vasario 13 d. vyriausias Romos rabinas Izraelis Zolli tapo kataliku ir, pagerbdamas popiežiaus Pijaus XII (tikrasis vardas Eugenio Pacelli) atminimą, krikštijosi Eugenijaus vardu.
![Tradicinės lotyniškos Mišios](/tradicija/img/str_didelis/tradicines_misios4_m.jpg)
2024.06.19Katalikų Tradicija
Keletas patikimų šaltinių tradicinei katalikiškai žiniasklaidai pranešė, kad Vatikanas planuoja paskelbti dokumentą, kuriuo būtų uždraustos tradicinės lotyniškos Mišios.
![William Blake (1757-1827). „Dantė ir Vergilijus pragare sutinka Mahometą“. Mahometas rodo savo krūtinę, kurią perrėžė demonas, bausdamas už ereziją.](/tradicija/img/str_didelis/dante_sutinka_mahometa_pragare_m.jpg)
2024.06.19William Kilpatrick
Ar Mahometas buvo vienas iš „netikrų pranašų“? Šiais politiškai korektiškais laikais to klausti būtų nemandagu, tačiau būtent dėl politinio korektiškumo šie laikai yra pavojingi.