2024.10.10Šv. Pijaus X kunigų brolija Lietuvoje
2024 m. spalio 8 d., eidamas 79-uosius metus, po nelaimingo atsitikimo mirė vienas iš Šv. Pijaus X brolijos vyskupų Bernardas Tissier de Mallerais.
2022.04.21John Lamont
Kiekvienas, nors kiek susipažinęs su dvasine ir intelektualine Katalikų Bažnyčios aplinka, yra susidūręs su plačiai paplitusia „pažangia“ nuomone apie tomizmą, jo vaidmenį Bažnyčioje prieš Vatikano II Susirinkimą ir bendrą ikisusirinkiminę teologijos būklę. Šios nuomonės teiginiai ir šūkiai nuolat kartojami teologų ir dvasininkų rateliuose; mažai pakitę nuo tada, kai buvo pirmą kartą išvystyti – XX a. pirmojoje pusėje. Skirtingai, nei „pažangus“ požiūris į moralės klausimus, ši paplitusi nuomonė faktiškai įgijo Bažnyčioje pseudo-ortodoksijos statusą, o kai kurie jos elementai tapo netgi svarbia „konservatyviosios“ katalikybės dalimi.
2024.09.26Daniel Attard
Nūdien Bažnyčią kaip niekada purto moraliniai skandalai, ir daugelis svarsto, kodėl taip yra. Aš seniai esu įsitikinęs, kad tie kunigai ir vienuoliai, kurie papiktina tikinčiuosius savo elgesiu, įpuola į nuodėmę dėl to, kad atsisako išoriškai liudyti tikėjimą, t. y. nustoja vilkėti kunigiškus rūbus ar vienuoliškus abitus.
2024.08.30Kath.ch
Apskritai [sinodo reformų procesai] mažai domina jaunus kunigus. Paklausti, kaip reikėtų reformuoti Bažnyčią, daugiau nei trys ketvirtadaliai jaunų kunigų pamini didesnį dvasinį gilumą arba ryškesnę orientaciją į tikėjimo turinio perteikimą.
2024.08.28FSSPX.news
Katalikų socialinės struktūros irimas ir nuolatinis pašaukimų mažėjimas Airijoje nėra naujiena, tačiau skaičiai tai dar kartą parodė.
2024.08.19Raymond Kowalski
Kokia prasmė religijos, kuri vis keičiasi priklausomai nuo to, kas yra popiežius?
2024.07.24Caminante Wanderer
Galbūt dėl pačios Karmelio kalno Dievo Motinos užtarimo, nieko neįvyko. Ir jau imta komentuoti, kas įvyko Vatikano koridoriuose.
2024.07.18Katalikų Tradicija
Tai puiki proga visiems katalikų Tradiciją palaikantiems Lietuvos katalikams kartą per metus susiburti bei drauge melstis.
2024.07.16Kennedy Hall
Mes esame „tradicionalistai“ ne todėl, kad esame teologai, mes esame „tradicionalistai“, nes esame dėkingi.
2024.07.10
Vatikanas uždraudė švęsti tradicines lotyniškas Mišias Kovadongos Dievo Motinos šventovėje.
2024.07.09FSSPX.news
2024 m. liepos 2 d. Londono laikraštyje The Times paskelbtame laiške, kurį pasirašė beveik penkiasdešimt svarbių Didžiosios Britanijos veikėjų, Šventojo Sosto prašoma netaikyti naujų apribojimų tradicinėms lotyniškoms Mišioms.
2024.07.02
Belgijos apygardos teismas nusprendė, kad du katalikų arkivyskupai turės atlyginti daugiau kaip po 1500 eurų žalą už tai, kad neleido moteriai pradėti parengimo diakonatui kursų.
2024.06.28Kęstutis Choromanskis
Šiuo metu (2024 m.) Lietuvoje mokosi tik 26 klierikai, t. y. beveik 12 kartų mažiau nei piko metu 1994 m. ir 4 kartus mažiau nei gūdžiame sovietmetyje 1983 m.
Niekam ne paslaptis, kad pašaukimų į kunigystę skaičius visame pasaulyje (išskyrus kai kurias Afrikos šalis) mažėja. Šis mažėjimas paskutiniais dešimtmečiais yra ryškiausias Europoje. Deja, Lietuva netapo laiminga išimtimi. Paskutinius du dešimtmečius seminaristų mūsų šalyje taip pat tolydžio mažėjo.
Seminarijų tuštėjimo metas
Nuo 1982 m. kasmet leidžiamame „Katalikų kalendoriuje-žinyne“ (nuo 1999 m. „Katalikų žinynas“) pateikiami statistiniai duomenys apie Lietuvos kunigų ir seminaristų skaičių. Peržiūrėjus 40 metų laikotarpį atsiskleidžia neraminanti tendencija:
1983 m. vienintelėje Lietuvoje veikusioje Kauno kunigų seminarijoje mokėsi 104 klierikai. Nuo tų metų seminaristų skaičius pastoviai augo, galbūt todėl, kad sovietų valdžia atsisakė kandidatų į kunigystę skaičiaus ribojimo. Seminaristų skaičiaus augimas paspartėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tautinio entuziazmo ir religinio pakilimo metais. Pikas buvo pasiektas 1994 m., kada trijose šalies seminarijose mokėsi 307 klierikai. Tada jų skaičius ėmė mažėti, kol 1999 m. pasiekė 200. Kelis metus jis stabilizavosi, bet nuo 2003 m. vėl ėmė trauktis ir toliau jau mažėjo nesustabdomai.
Šiuo metu (2024 m.) Lietuvoje mokosi tik 26 klierikai, t. y. beveik 12 kartų mažiau nei piko metu 1994 m. ir 4 kartus mažiau nei gūdžiame sovietmetyje 1983 m.
Šiandieninę situaciją įdomu palyginti su pašaukimų skaičiumi tarpukario Lietuvoje. Nuo 1925 iki 1940 m. trijose šalies seminarijose (Kauno, Telšių ir Vilkaviškio) vidutiniškai per metus mokėsi apie 350 klierikų.
Seminarijos
Seminaristų skaičiaus dinamiką atitinka ir Lietuvos seminarijų istorija.
Sovietmečiu Lietuvoje veikė vienintelė Kauno kunigų seminarija. 1989 m. buvo atkurta Telšių kunigų seminarija, 1993 m. – Vilniaus kunigų seminarija, 1997 m. – Vilkaviškio kunigų seminarija. 2005 m. pastaroji dėl studijuojančiųjų trūkumo buvo uždaryta, o 2020 m. likusios trys kunigų seminarijos buvo „sujungtos“, t. y. tapo skirtingų etapų formacijos vietomis, kuriose paeiliui kunigystei buvo ruošiami kandidatai iš visų Lietuvos vyskupijų. Telšių kunigų seminarijai patikėtas propedeutinio (parengiamojo) kurso auklėtinių ugdymas, Kauno kunigų seminarijoje vyko dvejų metų filosofijos studijos, o Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje – ketverių metų teologijos studijos. 2024 m. nuspręsta uždaryti ir Telšių kunigų seminariją.
Lietuvos kunigai
Pašaukimų sumažėjimas neišvengiamai atsiliepė ir kunigų skaičiui šalyje. 1983 m. Lietuvos parapijose dirbo 691 kunigas. Šaliai atgavus nepriklausomybę, kunigų skaičius ėmė pamažu didėti, kol 2012 m. pasiekė 810. Tada kunigų ėmė stabiliai mažėti, vidutiniškai po 13 per metus, ir dabar, 2024 m., Lietuvoje liko 687 kunigai, taigi panašiai kaip prieš 40 metų. Jei išliks dabartinės tendencijos (mažas pašaukimų skaičius), ateinantį dešimtmetį kunigų mažės dar sparčiau.
Priežastys
Klierikų skaičiaus mažėjimo priežastimis paprastai įvardijamas visuomenės supasaulėjimas, šeimos instituto nykimas, skandalai Bažnyčioje, bendras Europos šalių populiacijos mažėjimas. Be abejo, visi šie procesai turi neigiamą poveikį, tačiau galime paklausti, kodėl, nepaisant viso šito, tradicinėse (tradicinio katalikų mokymo, dvasingumo ir liturgijos besilaikančiose) bendruomenėse pašaukimų netrūksta. Po Vatikano II Susirinkimo XX a. 7-ajame dešimtmetyje Bažnyčioje pradėjus radikalias reformas, buvo teigiama (kai kurie taip teigia iki šiol), kad Bažnyčios „modernėjimas“ ir prisitaikymas prie pasaulio turėtų pritraukti šiuolaikinį jaunimą. Deja, tikrovė rodo, jog yra priešingai ir jaunuoliams reikia ne supasaulėjusios, „atmieštos“ katalikybės ir suprotestantintos liturgijos, bet tvirto, aiškaus, nekintančio katalikų mokymo ir gilaus, šimtmečiais išbandyto dvasingumo. Kad išvengtų visiško katalikybės išnykimo Europoje, Bažnyčios vadovams reikėtų permąstyti vykdomą politiką, atsisakyti pražūtingo aggiornamento (atsinaujinimo) bei modernizmo ir visų pirmiausia grįžti prie tradicinio katalikų tikėjimo, liturgijos ir dvasingumo.
2024.06.19Katalikų Tradicija
Keletas patikimų šaltinių tradicinei katalikiškai žiniasklaidai pranešė, kad Vatikanas planuoja paskelbti dokumentą, kuriuo būtų uždraustos tradicinės lotyniškos Mišios.
2024.06.13Roberto de Mattei
Tikintieji neturėtų būti stumiami į abejingumą antgamtiškumo akivaizdoje, bet turėtų būti pasirengę jį atpažinti ir priimti, nes būtent per šį nuostabų veiksmą Dievas mirštančiam pasauliui sugrąžins tiesą ir gyvybę.
2024.05.16FSSPX.news
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio seminaristų skaičius Ispanijoje labai sumažėjo.
2024.05.14Katalikų Tradicija
Dalinamės kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos 2024 m. balandžio 6 d. Panevėžyje, vaizdo įrašu.
2024.05.09Andreas Wailzer
Vokietijos vyskupas sukritikavo katalikų mokymą dėl to, kad jis „daro prielaidą, jog egzistuoja tik vyras ir moteris“, ir pareikalavo, kad Bažnyčia pakeistų savo neklystančią doktriną apie lytiškumą.
2024.04.30Hélène de Lauzun
Italijoje sekmadieninių Mišių dalyvių skaičius „netrukus sumažės iki 10 proc. gyventojų, o daugelyje šalies regionų šis skaičius bus vienženklis“.
2024.04.18FSSPX.news
Deklaracija „Dignitas infinita“ perima ir toliau rutulioja iškreiptą, arba klaidingą, žmogaus orumo sampratą, kuri buvo iškelta Vatikano II Susirinkime ir patvirtinta deklaracijoje apie religinę laisvę „Dignitatis humanae“.
2024.04.15Roberto de Mattei
2024 m. balandžio 8 d. Tikėjimo doktrinos dikasterija, vadovaujama kardinolo Víctoro Manuelio Fernándezo, paskelbė deklaraciją Dignitas infinita apie žmogaus orumą.
2024.04.04Katalikų Tradicija
Stebint visus šiuos įvykius, pats laikas užduoti klausimą, kur slypi dabartinės krizės Bažnyčioje šaknys.
2024.03.18Katalikų Tradicija
Kovo 23 d., šeštadienį, organizuojamas katalikų Tradiciją palaikančių tikinčiųjų kryžiaus kelias Vilniaus Kalvarijose. Prisijungti ir kartu eiti kryžiaus kelią kviečiami visi norintys.
2024.03.14Kun. Davide Pagliarani
Bažnyčia suprato, kad dėl įvairių istorinių priežasčių prarado savo įtikimumą ir įtaką pasaulyje, todėl mano, kad, norėdama išlikti įtakinga, turi skelbti tai, kas „atitinka laiko dvasią“.
2024.03.08Kyle Clement
Tikrasis tokio palaiminimo pavojus yra tas, kad juo patvirtinama siela, esanti nuolatinės neatgailaujančios mirtinos nuodėmės būsenoje.
2024.02.27Katalikų Tradicija
Vasario 26 d. įvyko ilga diskusija tarp VDU Katalikų teologijos fakulteto dekano diak. Beno UIevičiaus ir Katalikų Tradicijos komandos.
2024.02.24Michael Hichborn
Šiuolaikinis raginimas užmegzti dialogą su pasauliu, kūnu ir velniu yra sielų pražūties sirenų šauksmas.
2024.02.20Courrier de Rome
Atrodo, kad nuo Vatikano II Susirinkimo katalikas nuolat priverstas rinktis tarp Tiesos ir „paklusnumo“.
2024.02.19FSSPX.news
Įgaliojimų „perskirstymas“ tarp įšventintos kunigystės ir krikšto kunigystės yra akivaizdus kelias, kuriuo eina popiežius.
2024.02.06Kun. Marcus Künkel
Kodėl Bažnyčia moko, kad reikia išpažinti nuodėmes kunigui? Šis klausimas iškyla daugeliui katalikų ir, deja, jie dažnai į jį atsako atsisakydami išpažinties.
2024.01.31Katalikų Tradicija
Dalinamės kun. Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos 2024 m. sausio 27 d. Klaipėdoje, vaizdo įrašu.