2024.12.20Šv. Alfonsas Liguoris
Pagalvokite, kaip po šitiekos šimtmečių, po šitiekos maldų ir atodūsių atėjo Mesijas, kurio šventieji patriarchai ir pranašai nebuvo verti regėti, kurio dūsavo tautos, amžinųjų kalvų troškimas, mūsų Išganytojas! Jis jau gimė ir visiškai mums save atidavė.
2024.12.20Dom Lorenzo Scupoli
Kai tik suvoki, jog sužeidei savo sielą nusidėdamas – ar iš silpnumo, ar iš blogos valios – neišsigąsk ir neprarask savitvardos, bet su didžiu pasitikėjimu ir nusižeminimu kreipkis į Dievą.
2024.12.19Šv. Alfonsas Liguoris
Dievas taip pamilo pasaulį! O begaline meile, verta tik begalinio Dievo! Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų!. Kūdikėlis Jėzus toli gražu neliūdi dėl šio pasiūlymo, bet juo džiaugiasi, priima jį su meile ir džiūgauja: lyg galiūnas džiugiai bėga savo keliu.
2024.12.18Šv. Alfonsas Liguoris
Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė. (Iz 53, 4). Jam patiko savo Krauju užgydyti mūsų žaizdas ir savo mirtimi išvaduoti mus iš amžinosios mirties, kurios buvome nusipelnę.
2024.12.18Rorate Caeli
Šiandien popiežius Pranciškus patvirtino lygiavertę šešiolikos Kompjeno karmeličių kankinių kanonizaciją, kurios nuo šiol gali būti garbinamos kaip šventosios.
2024.12.17Šv. Alfonsas Liguoris
Pamąstykime apie skurdą vienuolio, kuris, palikęs namus, tėvus ir pasaulį su visais jo malonumais, atsidavęs Jėzui Kristui, pašventęs Jam savo valią ir laisvę, vangiai ir aplaidžiai gyvendamas, patiria pasmerkimo pavojų. Deja, netoli pražūties yra toks vienuolis, kuris, pašauktas į Dievo namus tapti šventuoju, gyvena drungną gyvenimą.
2024.12.16Šv. Alfonsas Liguoris
Panagrinėkime keturis malonės šaltinius, kuriuos turime Jėzuje Kristuje, kaip juos apmąstė šventasis Bernardas - Gailestingumą, Ramybę ir Paguodą, Atsidavimą ir Meilę.
2024.12.15Šv. Alfonsas Liguoris
Kad galėtume visada eiti Viešpaties keliu, nenukrypdami nei į dešinę, nei į kairę, būtina pasitelkti tinkamas priemones: atsikratyti pasitikėjimo savimi ir pasitikėti Dievu.
2024.12.14Kun. Robertas Urbonavičius
Trečiasis Advento sekmadienis yra tarsi vaikas, kuris neiškenčia laukdamas Kalėdų ryto ir pirma laiko nuskuba po eglute ieškoti dovanų. Šventoji Motina Bažnyčia nutraukia Advento susikaupimą bei pakviečia savo vaikus gėrėtis būsimaisiais Išganymo džiaugsmais.
2024.12.14Šv. Alfonsas Liguoris
Jėzus Kristus apreiškė garbingajai Agotai Kryžiaus, kad, Jam būnant Motinos įsčiose, labiau už bet kokį kitą sielvartą Jį kankino žmonių, kurie po Jo Atpirkimo paniekins malones, kurias Jis atėjo paskleisti pasaulyje, širdžių kietumas.
2024.12.13Šv. Alfonsas Liguoris
Jis troško būti pakrikštytas savo krauju ne tam, kad nuplautų savo nuodėmes, nes buvo nekaltas ir šventas, bet nuodėmes žmonių, kuriuos taip mylėjo.
2024.12.12Šv. Alfonsas Liguoris
Pagalvokite, kad visos kančios ir negandos, kurias Jėzus patyrė savo gyvenime ir mirtyje, Jį lydėjo nuo pat pirmosios gyvenimo akimirkos: Mano sielvartas nuolat mano akivaizdoje, ir jau nuo pat vaikystės Jis pradėjo jas aukoti kaip atlygį už mūsų nuodėmes.
2024.12.11Šv. Alfonsas Liguoris
Šventoji Bažnyčia, kontempliuodama šią didžiąją Paslaptį, yra apimta baimės: Aš apsvarsčiau Tavo darbus ir išsigandau. Jei Dievas būtų sukūręs tūkstantį kitų pasaulių, tūkstantį kartų didesnių ir gražesnių už dabartinį, neabejotina, kad tas darbas būtų be galo menkesnis už Žodžio Įsikūnijimą.
2024.12.10Šv. Alfonsas Liguoris
Popiežius Honorijus II, mirdamas troško, kad būtų likęs savo vienuolyne, užsiėmęs lėkščių plovimu ir nebūtų tapęs popiežiumi. Pilypas II-asis mirdamas troško, kad būtų buvęs kokio nors vienuolių ordino pasaulietis brolis, pasiryžęs tarnauti Dievui, o ne karalius.
2024.12.09Šv. Alfonsas Liguoris
Dievas įkurdino mus šiame pasaulyje ir laiko mus čia, gyvenime, ne tam, kad įgytume nykstančių žemės gėrybių, bet amžinųjų Dangaus gėrybių. Tačiau bėda ta, kad pasaulyje žmonės iš tiesų labai mažai galvoja apie amžinąjį gyvenimą, jei apskritai galvoja, ir tik svajoja įgyti garbės ir malonumų, todėl žūsta tiek daug sielų.
2024.12.08Šv. Alfonsas Liguoris
„Skurdo nebuvo danguje, bet jis buvo gerai žinomas žemėje ir žmonės nežinojo jo tobulumo. Tad Dievo Sūnus jį pamilo ir nužengė iš Dangaus pasiimti jo sau, kad ir mes, matydami, kaip Jis jį vertina, išmoktume jį branginti“.
2024.12.08Kun. Robertas Urbonavičius
Nuo pat savo aušros Bažnyčia tikėjo, kad Toji, kuri pagimdė žmogumi tapusį Dievą, negalėjo būti suteršta pirmųjų Tėvų klaidos pasekmių – gimtosios nuodėmės ir jos padarinių.
2024.12.07Šv. Alfonsas Liguoris
Dvasiniam gyvenimui Šventųjų knygų skaitymas yra, ko gero, ne mažiau naudingas nei mąstymo malda. Šv. Bernardas sako, kad skaitymas vienu metu moko ir melstis, ir praktikuoti dorybes.
2024.12.06Šv. Alfonsas Liguoris
Už tos vietos, kurioje ketinate kalbėtis su Dievu, durų palikite visas pašalines ar blaškančias mintis, kartu su šv. Bernardu sakydami: „O mano mintys, palaukite ten! Apie reikalus kalbėsime po maldos.“
2024.12.05Šv. Alfonsas Liguoris
Atlikti mąstymą galime bet kurioje vietoje, namuose ar kitur, net vaikščiodami ar dirbdami. Kiek daug yra tokių, kurie, neturėdami kitokių galimybių, pakelia savo širdis į Dievą ir nukreipia savo protą į mąstymo maldą, nepalikdami savo užsiėmimų, darbo, arba mąsto net keliaudami.
2024.12.04Šv. Alfonsas Liguoris
Norėdami gerai praktikuoti mąstymo maldą arba apmąstymą ir padaryti jį tikrai naudingą sielai, turime aiškiai nustatyti, kokiu tikslu jį atliekame.
2024.12.04Kun. Ivo Õunpuu
Tokia dėmesinga ir budri siela bus pasiruošusi atpažinti Dievo apsilankymo joje laiką bei būdą ir, bendradarbiaudama su Dievo malone, galės patirti tą išganantį poveikį, kuris yra šios malonės apsilankymo tikslas.
2024.12.03Šv. Alfonsas Liguoris
Pirmiausia mąstymo malda reikalinga tam, kad turėtume šviesos kelionėje, kuria keliaujame amžinybės link. Amžinosios tiesos yra dvasiniai dalykai, kurių nematome kūno akimis, o tik apmąstydami protu.
2024.12.02Šv. Alfonsas Liguoris
Prieš ateinant mūsų Atpirkėjui, visa nelaiminga žmonijos giminė šioje žemėje kankinosi varguose: visi buvo rūstybės vaikai, ir nebuvo nė vieno, kuris galėtų nuraminti Dievą, teisingai besipiktinantį jų nuodėmėmis.
2024.12.01Kun. Robertas Urbonavičius
Adventas yra laukimo metas. Kas moka laukti, tas turi viltį. O mūsų viltis yra Tas, kuris pirmąkart atėjo ne mūsų teisti, bet išgelbėti.
2024.11.27Šv. Pijaus X kunigų brolija Lietuvoje
Milijonai vadinamųjų „Stebuklingųjų medalikėlių“ yra platinami visame pasaulyje. Šis medalikėlis teisėtai nešioja savo garsų vardą. Jis nėra žmonių išradimas, bet Dangiškosios Motinos dovana pasauliui šiais sunkiais laikais.
2024.11.24Kun. Robertas Urbonavičius
Eiliniam šių laikų žmogui tikėjimas ir su juo susiję dalykai atrodo kaip laisvai pasirenkamas priedas, laisvalaikio užsiėmimas – tai, kas nėra ypatingai svarbu, nes tikrovė esanti visai kitokia ir svarbesni yra visai kiti dalykai. Tačiau tai ir yra didžioji apgaulė – viskas yra atvirkščiai.
2019.03.27Kun. Markus Pius Pfluger FSSPX
Vokietijoje vidutiniškai tik vienas iš dešimties pakrikštytų katalikų kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose. Ką tuomet veikia kiti devyni iš dešimties? Vienas iš dažniausių pasiteisinimų – esą ir miške įmanoma sutikti Dievą. Žinoma, gamtoje galime sutikti visų dalykų Kūrėją. Vis dėlto, net jei visi iš 21 milijono katalikų, neinančių į bažnyčią, sekmadieniais vaikštinėtų po mišką, kodėl tai nėra tas pats, kaip dalyvauti Mišiose?
2024.11.17Kun. Robertas Urbonavičius
Ir nors pasaulis visada, o ypač šiomis dienomis, atkrenta į tamsybes ir pagonybę, tačiau ne klaida, ne nuodėmė, ne smurtas taria paskutinį žodį.
2024.11.10Kun. Robertas Urbonavičius
Kristaus žodis, radęs atsaką žmogaus širdyje, ilgainiui ją perkeičia ir atnaujina. Perkeisti žmonės pamažu atnaujina visą visuomenę. Ir nors pasaulis visada, o ypač šiomis dienomis, atkrenta į tamsybes ir pagonybę, tačiau ne klaida, ne nuodėmė, ne smurtas taria paskutinį žodį.
