DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

§ 11. ATLAIDAI

I. ATLAIDŲ SĄVOKA IR TEISĖ JUOS TEIKTI

Kas yra atlaidai

1. Atlaidai yra laikinosios bausmės, kuri priklauso žmogui už atleistas nuodėmes, panaikinimas.

Mat už kiekvieną sunkią nuodėmę yra amžinoji ir laikinoji bausmės, o už kiekvieną mažą – laikinoji bausmė. Amžinosios bausmės atleidimą žmogus gauna per Atgailos sakramentą kartu su kalčių atleidimu. Bet Atgailos sakramentas ne visuomet atleidžia laikinąją bausmę. Ją žmogus privalo atlikti čia, žemėje, ar skaistykloje arba turi panaudoti kitas šiam reikalui pritaikytas priemones. Viena tokių priemonių yra atlaidai. Taigi atlaidai nėra kaltės ar amžinosios bausmės atleidimas, bet tik laikinosios bausmės už atleistas nuodėmes panaikinimas.

Teisė teikti atlaidus

2. Teisė teikti atlaidus priklauso Bažnyčiai.

Tai tvirta katalikų mokslo tiesa. Ji išvedama iš Viešpaties Jėzaus žodžių, kuriais Jis įgaliojo apaštalus ir jų įpėdinius kunigystėje atleisti ar sulaikyti nuodėmes: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, ir kam sulaikysite, – sulaikytos.“ (Jn 20, 23) „Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.“ (Mt 18, 18) Šia teise Bažnyčia visą laiką naudojosi ir dabar naudojasi. Tuos, kurie drįsta šią teisę neigti arba iš viso ginčyti atlaidų naudingumą, Bažnyčia griežtai smerkia ir išskiria iš tikinčiųjų tarpo.[127] Atlaidus Bažnyčia teikia tuo būdu, kad iš jos valdžioje esančio Viešpaties Jėzaus, šventųjų ir šiaip dorų žmonių nuopelnų lobyno apmoka savo narių skolas Dievui, kai jie atlieka tam tikrus darbus. Tai be galo gražus bendravimo pavyzdys tarp dangaus, skaistyklos ir žemės gyventojų. Jie, Bažnyčiai tarpininkaujant, vieni kitiems teikia sėkmingiausią pagalbą.

Atlaidai gyviesiems ir mirusiesiems

3. Bažnyčia turi teisę teikti atlaidus tiek gyviesiems, tiek mirusiesiems.

Gyvųjų atlaidus žmonės paprastai gali gauti tik sau. Be abejo Bažnyčia gali leisti juos skirti ir kitiems gyviesiems, pavyzdžiui, savo draugams ar pažįstamiems, bet paprastai ji to nedaro. Taip ji nori išvengti ir mažiausio atlaidų pirkimo ar piktnaudžiavimo šešėlio. Be to, gyvieji gali patys sau įsigyti atlaidus. Todėl jie patys privalo tuo ir rūpintis, o ne tikėtis iš kitų.

Daugelį atlaidų Bažnyčia leidžia aukoti už mirusiuosius. Savaime suprantama, jiems galima skirti tik tuos, kuriuos aiškiai leidžiama aukoti šiam tikslui. Tai pasakoma žodžiais: „Atlaidus galima skirti ir mirusiesiems.“

Atlaidų teikimo būdai

4. Kitoks yra būdas teikti atlaidus gyviesiems ir kitoks mirusiesiems.

Gyvieji yra tiesioginėje Bažnyčios valdžioje. Todėl ji turi teisę juos išrišti ir atpalaiduoti nuo bet kokių bausmių už atleistąsias nuodėmes, paskirdama Dievo teisingumui tam tikrą duoklę iš savo žinioje esančio nuopelnų lobyno. Tikintieji atlieka tam tikrus darbus, o Bažnyčia apmoka jų skolas Dievui. Taip jie atleidžiami nuo bausmių tiek šiame gyvenime, tiek skaistykloje.

Tuo tarpu mirusieji jau nebėra tiesioginėje Bažnyčios valdžioje. Bet koks nuopelnų laikas jiems jau pasibaigęs. Todėl Bažnyčia, prašydama užtarimo, maldauja už juos Dievą, kad Jis teiktųsi priimti jos skiriamą duoklę ir jiems atleistų už likusias laikinąsias bausmes.

Gyvieji, įvykdę nustatytas sąlygas, tikrai gauna atlaidus. Kitaip yra su mirusiaisiais. Mirusiesiems atlaidai padeda, bet ar jie pagelbsti tiems, už kuriuos aukojami, priklauso nuo Dievo nustatymo. Bažnyčia turi teisę skirti atlaidus mirusiesiems ir dažnai jiems skiria, bet niekur nėra užtikrinta, kad aukojami atlaidai padeda tiems mirusiesiems, už kuriuos jie aukojami. Čia yra priežastis, dėl ko mirusiuosius visuomet reikia atsiminti ir dėl ko jiems aukojamų atlaidų niekuomet nėra per daug.


[127] Tridento Susirinkimas, sess. XXV.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku