DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

VI. APIE PROGAS NUSIDĖTI

Progų nusidėti sąvoka

1. Progos nusidėti yra visa tai, kas traukia mus į kokias nors nuodėmes.

Tai gali būti asmenys, daiktai ir vietos. Asmenys – su kuriais bendraujant ar susitinkant tenka, pavyzdžiui, nepadoriai šnekėti, ištvirkauti, girtauti ir pan. Daiktai – pavyzdžiui, gašlumą žadinantys paveikslai, priešiškos tikėjimui knygos, svaigalai ir kt. Vietos – smuklės, kino teatrai, teatrai ir kt.

Progų nusidėti rūšys

2. Progos nusidėti yra artimos ir tolimos.

Artimos yra tos, kurios sukelia didelį pavojų nusidėti ir kuriomis žmonės dažniausiai nusideda, pavyzdžiui, bendravimas su ištvirkusiais asmenimis, smuklių lankymas ir pan. Jei pavojus nusidėti nedidelis, progos yra tolimos. Apie jas čia nekalbėsime.

Artimos progos gali būti:

a) laisvos ir neišvengiamos;

Laisvos yra tos, kurių mes patys galime išvengti, pavyzdžiui, priešingų tikėjimui ar dorovei knygų skaitymas, smuklių lankymas ir pan. Neišvengiamos yra tos, kurių pašalinti ir nuo kurių pasišalinti yra neįmanoma. Pavyzdžiui, jeigu kas yra uždarytas kalėjime su ištvirkusiais asmenimis.

b) nuolatinės ir laikinos.

Nuolatinės yra tos progos, kurios visada yra šalia mūsų, pavyzdžiui, gyvenimas tame pačiame bute su asmeniu, su kuriuo ištvirkaujama. Laikinos yra tos, į kurias patenkame retkarčiais, pavyzdžiui, girtavimas per visokias puotas ir vaišes.

Pareiga vengti progų nusidėti

3. Artimų progų nusidėti reikia vengti taip pat, kaip ir nuodėmių.

Viešpaties Jėzaus žodžiai čia aiškūs ir griežti: „Jeigu tavo dešinioji ranka gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą.“ (Mt 5, 30) „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16, 26)

Jeigu proga nusidėti yra laisva, reikia kuo skubiau ją pašalinti ar nuo jos pasišalinti, ypač jeigu ji nuolatinė.

Pavyzdžiui, reikia nedelsiant pašalinti iš savo buto gašlumą žadinančius paveikslus ar statulas, tuojau nutraukti bendravimą su ištvirkusiais asmenimis ir t. t. „Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos?“ – klausia šv. Paulius. (2 Kor 6, 14)

Jeigu proga nusidėti yra neišvengiama, reikia iš visų jėgų priešintis nuodėmei ir dažnai šauktis Dievo pagalbos.

Pavyzdžiui, kas yra uždarytas kalėjime su piktžodžiaujančiais ar ištvirkaujančiais asmenimis, tas, suprantama, niekaip negali nuo jų pasišalinti. Tačiau jis privalo ne tik nepritarti jų nuodėmėms, bet joms kuo labiausiai priešintis ir dažnai savo širdį kelti į Dievą. Taip besielgiančiam Dievas, be abejo, duos malonę ištverti gerame. Juk ne veltui šv. Paulius sako: „Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.“ (1 Kor 10, 13)

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku