IV. RŪPINIMASIS SAVO GARBE
Pareiga rūpintis savo garbe
1. Mes privalome tinkamai rūpintis savo garbe, tačiau anaiptol ne dėl jos pačios, o tik dėl to ir kiek to reikalauja Dievo garbė, artimo gerovė ir mūsų luomo pareigos.
„Mes juk rūpinamės geru vardu ne tik Viešpaties, bet ir žmonių akyse.“ (2 Kor 8, 21) „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai: visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai“, – sako šv. Paulius. (2 Kor 6, 3–4)
Garbė yra tik laikina gėrybė, todėl kaip kitų šio pasaulio dalykų, taip ir jos mes galime atsisakyti. Ji yra tik priemonė siekti aukštesnių dalykų, todėl anaiptol negalima jos geisti dėl jos pačios. Tačiau neretai ji yra būtina sąlyga, kad galėtume sėkmingai atlikinėti savo luomo pareigas, skleisti Dievo garbę, darbuotis artimo labui. Tokiais atvejais mes neturime teisės jos visiškai atsisakyti ar jos nė kiek nepaisyti. Bet apskritai mes turime būti nusistatę ir pasiryžę mielai kentėti bet kokius dėl Dievo ir savo ar artimo išganymo patiriamus pažeminimus bei paniekinimus. Ne be reikalo Viešpats Jėzus sako: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia.“ (Mt 5, 11) Šv. Petras pareiškia: „Jei jus niekina dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti [...] Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis. Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą.“ (1 Pt 4, 14–16)
Kaip rūpintis savo garbe
2. Išlaikyti savo garbę ir gerą vardą turime vien tik doromis priemonėmis, ypač stengdamiesi gražiai krikščioniškai gyventi ir vengdami netgi bet kokio blogio šešėlio.
„Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“, – sako Viešpats Jėzus. (Mt 5, 16) „Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, [...] turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia“, – ragina apaštalas šv. Petras. (1 Pt 3, 15–16) „Susilaikykite nuo visokio blogio!“ – pareiškia šv. Paulius. (1 Tes 5, 22)
