VII. APIE VIDINES NUODĖMES

Sąvoka

1. Vidinės nuodėmės yra tos, kurias įvykdo vien tik vidinės mūsų galios – protas ir valia.

Išoriškai jos nepasireiškia. Neretai jos vadinamos minčių, jausmų ar geismų nuodėmėmis.

Vidinių nuodėmių rūšys

2. Skiriamos trys vidinių nuodėmių rūšys: a) nedoras pasigėrėjimas, b) nedoras džiaugimasis, c) nedoras geidimas.

a) Nedoras pasigėrėjimas yra tada, kai su noru ir pasimėgavimu mąstoma apie kokį nuodėmingą dalyką ar jis įsivaizduojamas.

b) Nedoras džiaugimasis yra tada, kai prisimenamas praeityje padarytas nuodėmingas veiksmas (pavyzdžiui, paleistuvavimas) ir dėl to noromis jaučiamas pasitenkinimas. Prie nedoro džiaugimosi yra priskirtinas nuliūdimas dėl nepadaryto blogio (pavyzdžiui, dėl neįvykdyto keršto) ar dėl padaryto gero darbo (pavyzdžiui, dėl duotos gausios išmaldos).

c) Nedoras geidimas susijęs su būsimu nuodėmingu veiksmu, kurį norima atlikti, pavyzdžiui, ką nors pavogti, pasigerti ir t. t.

Nedoras geidimas gali būti dvejopas: besąlyginis arba sėkmingas ir sąlyginis arba nesėkmingas. Besąlyginis yra tada, kai nuodėmingo dalyko geidžiama be jokios sąlygos. Jis dar vadinamas pasiryžimu ir būna išreiškiamas taip: pasigersiu, atkeršysiu priešui, valgysiu penktadienį mėsos ir t. t. Sąlyginis yra tada, kai nuodėmingo veiksmo geidžiama su tam tikra sąlyga, pavyzdžiui, pasigerčiau, jei turėčiau už ką, atkeršyčiau priešui, jei nebūtų nuodėmė, valgyčiau penktadienį mėsos, jei nebūtų uždrausta ir pan.

Nedoro pasigėrėjimo nuodėmingumas

3. Nedoras pasigėrėjimas yra tos pačios rūšies ir to paties didumo nuodėmė, kaip kad dalykas, kuriuo gėrimasi.

Pavyzdžiui, kas gėrisi paleistuvyste, vagyste, žmogžudyste, tas nusideda taip, kaip paleistuvaudamas, vogdamas, nužudydamas žmogų ir t. t.

Nedoro džiaugimosi nuodėmingumas

4. Džiaugimasis nedoru veiksmu yra tos pačios rūšies ir to paties didumo nuodėmė, kaip kad nedoras veiksmas, kuriuo džiaugiamasi.

Tad džiaugiantis, pavyzdžiui, pasigėrimu, paleistuvavimu, vagyste, nusidedama taip, kaip kad pasigeriant, paleistuvaujant, vagiant.

Tačiau džiaugtis ne pačiu nedoru veiksmu, o tik nepaprastu būdu, kuriuo jis buvo atliktas, ar sąmojingumu, kuriuo apie jį pasakojama, nėra nuodėmė. Bet tai pavojinga.

Nėra nuodėmė, nes čia džiaugiamasi ne nedoru veiksmu; pavojinga, nes nuo džiaugimosi veiksmo įvykdymo būdu ar pasakojimu apie jį, galima lengvai ir greitai pereiti prie džiaugimosi pačiu veiksmu.

Džiaugtis geromis nedoro veiksmo pasekmėmis nėra nuodėminga, tik pavojinga.

Taip yra dėl to, kad čia džiaugiamasi ne pačiu nedoru veiksmu, bet tik geromis jo pasekmėmis. O geru džiaugtis galima. Tačiau tai pavojinga, nes greitai ir lengvai galima pradėti džiaugtis ir pačiu nedoru veiksmu.

Nedoro geidimo nuodėmingumas

5. Besąlyginis arba sėkmingas nedoro veiksmo geidimas yra tos pačios rūšies ir tokio pat dydžio nuodėmė, kaip kad nedoras veiksmas, kurio geidžiama.

Tai savaime suprantama. Juk tai yra ne kas kita, kaip pasiryžimas padaryti nedorą veiksmą. Ne be reikalo Viešpats Jėzus yra pareiškęs: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“ (Mt 5, 28)

Sąlyginis geidimas nėra nuodėmė, jei sąlyga pašalina veiksmo nedorumą.

Tokia sąlyga gali būti tik ta, kuri turi sąryšį su dorumu, pavyzdžiui, jei būtų leista, jei nebūtų uždrausta, jei nebūtų nuodėmė. Jeigu sąlyga neturi nieko bendra su dorumu, ji negali pašalinti veiksmo nedorumo, pavyzdžiui, šitokios sąlygos: jei niekas nematytų, jei galėčiau, jei nebūtų pragaro ir pan.

Reikia įsidėmėti, kad turinti sąryšį su dorumu sąlyga tik tada pašalina veiksmo nedorumą, jeigu veiksmas nėra iš esmės nedoras. O jeigu veiksmas yra iš esmės nedoras, sąlyga (jei būtų leista, jei nebūtų uždrausta, jei nebūtų nuodėmė) nedorumo nepašalina. Veiksmas yra iš esmės nedoras tada, kai prieštarauja prigimtiniam įstatymui, t. y. bet kuriam iš dešimties Dievo įsakymų. Todėl pavyzdžiui, tokie geidimai: paleistuvaučiau, jei nebūtų uždrausta, vogčiau, jei nebūtų nuodėmė, užmuščiau savo priešą, jei būtų leista ir pan., yra tikros nuodėmės. Jei veiksmas prieštarauja vien tik kokiam Bažnyčios įstatymui ar įsakymui, tai jis nėra iš esmės nedoras, ir sąlygos (jei būtų leista, jei nebūtų uždrausta, jei nebūtų nuodėmė) jo nedorumą pašalina. Todėl tas, kas, pavyzdžiui, šitaip pareikštų savo geidimą: valgyčiau penktadienį mėsos, jei nebūtų uždrausta, nenusidėtų.

Pastaba

Vidinės nuodėmės nuo tos pačios rūšies išorinių nuodėmių skiriasi tuo, kad jomis neduodama papiktinimo ir neužsitraukiama pareigos atsilyginti.

Neduodama papiktinimo, kadangi artimas jų nemato. Neužsitraukiama pareigos atsilyginti, nes jomis artimui nepadaroma skriauda.